- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 2-5325-866/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinės bylos Nr. 2VP-1004-665/2016, kuri buvo priimta Švenčionių rajono apylinkės teisme, prijungimo prie BUAB „Glorena“ bankroto bylos Nr. eB2-1007-866/2016, nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme gauta civilinė byla Nr. 2VP-1004-665/2016, kuri buvo nagrinėjama Švenčionių rajono apylinkės teisme.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi persiuntė minėtą bylą Vilniaus apygardos teismui, kadangi, teismo vertinimu, atsakomybę už bankrutuojančios įmonės administratoriui neperduotą turtą per teismo nustatytą terminą numato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir nutarties neįvykdžiusiam asmeniui atsakomybė kiltų pagal minėtą teisės normą, o jos taikymą turėtų spręsti bankroto bylą iškėlęs Vilniaus apygardos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla gražintina Švenčionių rajono apylinkės teismui.
Švenčionių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl baudos skyrimo A. D. už teismo sprendimo (įpareigojimo) nevykdymą.
Prašyme nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6470-866/2015 įpareigojo UAB „Glorena“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įteikimo dienos administratoriui T. Z. perduoti įmonė turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2016 m. kovo 25 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 3.11.-V004412.
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Efektyvus teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis. Tik tinkamai įvykdžius teismo sprendimą realiai apginama pažeista asmens teisė. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis. CPK 281 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Taip pat bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę pagal CPK 588 ir 646 straipsnius prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties dalies, kuria yra nustatyti įmonės vadovui įpareigojimai perduoti dokumentus ir turtą, vykdymo.
Šiuo atveju CPK 771 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes skolininko prievolė yra turtinė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkui už antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus nevykdymą gali būti taikomos procesinio poveikio priemonės – baudos pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, 616 straipsnį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
CPK 585 straipsnyje įtvirtintos antstolio reikalavimų privalomumą užtikrinančios normos: antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 dalis); asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (2 dalis); jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (3 dalis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009).
Pagal CPK 443 straipsnio 10 punktą pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytas išimtis. Šiuo atveju pareiškimas dėl baudos skyrimo turi būti nagrinėjamas pagal antstolio kontoros buveinės vietą.
Nagrinėjamu atveju antstolės kontoros buveinės vieta yra adresu Architektų g. 3, Šalčininkai, todėl pareiškimas turėtų būti nagrinėjamas Šalčininkų rajono apylinkės teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinė byla perduota Švenčionių rajono apylinkės teismui, civilinė byla grąžintina šiam teismui.
CPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
grąžinti Švenčionių rajono apylinkės teismui civilinę bylą Nr. 2VP-1004-665/2016.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.