Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje, o jos pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. K. Č. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. (toliau – ir V. B.) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2020 m. kovo mėnesio pradžioje N. Š. melagingai prisistatė T. L. ir, iš anksto numatęs, jog pinigų negrąžins, nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 16 d., piktnaudžiaudamas N. Š. pasitikėjimu, skolos grąžinimo užtikrinimui surašydamas ir T. L. vardu pasirašydamas skolos raštelį – taip sudarydamas patikimo asmens įspūdį ir įsipareigodamas skolą grąžinti 2020 m. kovo 20 d., N. Š. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), iš jos per penkis kartus pasiskolino ir negrąžino 3?550 eurų;

1.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., Kauno mieste, veikdamas bendrininkų grupe su G. K. Č. G. ir Ž. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, piktnaudžiavo N. Š. pasitikėjimu ir apgaule įgijo svetimą N. Š. turtą. Taip jis, pokalbių telefonu metu ir trumposiomis žinutėmis, prašė N. Š. apmokėti jo rankos gydymo išlaidas, melagingai nurodydamas, kad rankai, kurią ji buvo apliejusi karšta arbata, reikia gydymo ligoninėje ir yra atliekamos operacijos. Tuo tikslu jis paprašė G. K. Č. G. telefonu paskambinus N. Š. melagingai prisistatyti T. L. gydančiu gydytoju, nurodyti, kad T. L. guli ligoninėje ir operacijai reikia 4000 eurų. Po to, jis paprašė Ž. Ž. apsimesti ligoninėje gydomo T. L. draugu ir paimti iš N. Š. pinigus. G. K. Č. G. ir Ž. Ž. įvykdžius jo prašymus, buvo patvirtinta žinomai melaginga istorija apie T. L. vardu prisistačiusio V. B. gydymą ligoninėje. Tokiu būdu, jis su G. K. Č. G. ir Ž. Ž. suklaidino N. Š., dėl to ji prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės bei automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip per 16 kartų perdavė Ž. Ž. ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam L. V. 36?210 eurų bei 200 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Samsung“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su V. B. paskirta bausme, prašant ją sumažinti, pritaikyti BK 64¹ straipsnį bei paskirtą bausmę su kitais nuosprendžiais subendrinti apėmimo būdu.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymų reikalavimus, bet ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas V. B. bausmę ir parinkdamas jos trukmę, atsižvelgė į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryta tyčinė turtinio pobūdžio nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), padaryta nusikalstama veika truko tam tikrą laiką, padaryta turtinė žala nukentėjusiajai nebuvo atlyginta. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Teismas taip pat nustatė vieną V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. B. taikomos poveikio priemonės teigiamos įtakos neturi, jis nėra linkęs koreguoti savo elgesio teigiama linkme, todėl skyrė jam BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydį parinko mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Pripažinti, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistajam bausmė paskirta neteisingai ar ji yra aiškiai per griežta, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino ir gailisi, nėra. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas asmeniui, kuris anksčiau ne kartą teistas, jam buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek laisvės atėmimas, skyrė bausmę, jos dydį parinkdamas mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti. Tuo tarpu tai, kad kitam nuteistajam šioje byloje buvo paskirta švelnesnė bausmė, įtakos skiriant bausmę apeliantui neturi, kadangi kiekvienu atveju skiriama bausmė yra individualizuojama. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo nustatyta, kad bendrininkų veiksmai nebuvo tapatūs, be to, kito bendrininko veika buvo kvalifikuota pagal švelnesnį įstatymą, todėl dėl šių priežasčių pagrindo vertinti V. B. paskirtą bausmę kaip neteisingą pagrindo nėra.

9. Nuteistasis V. B. skunde nurodo, kad teismas turėjo taikyti BK 64¹ straipsnį, nes jis prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo, ir paskirti jam trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.

10. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtos įstatymo nuostatos taikomos esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

11. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.

12. Nagrinėjamu atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo būti atliktas, nes tai būtų prieštaravę įstatymo reikalavimams. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino, dėl ko buvo nutarta kviesti liudytojus ir bylą nagrinėti bendra tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju nebuvo BPK 273 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam V. B. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nors nuteistasis V. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, tai nėra pagrindas taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistojo V. B. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pripažindamas šią aplinkybę lengvinančia jo atsakomybę ir į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė išskirti bylą vieno iš kaltininkų atžvilgiu vien tam, kad būtų galima, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sušvelninti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Akivaizdu, kad bylose, kuriose yra daugiau, nei vienas kaltinamasis, kaltinamųjų gynybos pozicijos gali skirtis, jiems pasirenkant arba visiškai pripažinti savo kaltę, arba ją neigti, arba pripažinti savo kaltę iš dalies. Toje pačioje byloje vieniems kaltinamiesiems savo kaltę pripažįstant visiškai, o kitiems – tik iš dalies, ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms keliant abejonių, teismas privalo bylą nagrinėti išsamiai ir įrodymų tyrimą atlikti bendra tvarka, jo nesutrumpinant. Tokiu atveju savo kaltę visiškai pripažįstančiam kaltinamajam negali būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir vienu trečdaliu sumažinta jam paskirta bausmė, tačiau teismas šio asmens atžvilgiu turi diskreciją pasinaudoti kitomis skiriant bausmę aktualiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, t. y. pripažinti kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir padarė.

13. Bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, teismas taip pat taikė V. B. palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje nėra numatyta kokia gali būti maksimali pridedamos bausmės dalis, ji parenkama įvertinus nuteistojo asmenybę, o nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad V. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta neatsižvelgiant į visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pagrindo nėra.

14. Nors V. B. nurodo, kad šiuo atveju jam atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrintos apėmimo būdu, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegijai nėra pagrindo.

15. BK 63 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet bendrinant bausmes taikomas apėmimo būdas ir nustato, kad bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad šiuo atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte numatytų pagrindų nėra, nes skunde nurodytais nuosprendžiais subendrintos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir apeliantui nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

16. Atitinkamai pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019).

17. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 182 straipsnio 2 dalis) paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais už nesunkius (BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir apysunkius (BK 302 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus paskirtomis bausmėmis, taigi V. B. padaryti nusikaltimai priskiriami gretimoms kategorijoms, todėl pagrindo V. B. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu nėra. Nors apeliantas nurodo, kad 2022 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta bausmė buvo subendrinta antrą kartą, kadangi minėta bausmė jau subendrinta Šiaulių apylinkės teismo, tačiau susipažinus su teismų informacine sistema „Liteko“, tokių duomenų negauta. V. B. iš tiesų buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, tačiau iš minėto nuosprendžio matyti, kad V. B. minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo bendrinta su kitomis bausmėmis, kurios buvo paskirtos ankstesniais nuosprendžiais, nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu yra subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka), o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendis bei Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėję.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistojo V. B. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. B. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį ir sutrumpinti paskirto laisvės atėmimo terminą, šioje byloje nenustatyta. Nenustatytas ir bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimas, todėl pagrindo tenkinti apelianto skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.