Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-2090-1024/2017 pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą V. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo dalyko

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2090-1024/2017 nutarta išieškoti iš skolininko V. U. 6 750,00 Eur skolą, 198,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 39,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui D. G.. Teismo įsakymo kopija bei teismo pranešimas skolininkui V. U. įteikti asmeniškai 2017 m. rugsėjo 4 d. Apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-2090-1024/2017 atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios buvo priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo įsakymui.

7. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjimu. Apeliantas mano, jog tokias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, sudaro tai, kad nėra duomenų apie kredito suteikimą (pinigų gavimą iš D. G.).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas ekstraordinariniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

9. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu.

10. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 323/2012, ir kt.).

11. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Taigi ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

12. Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad buvo pateikęs prašymą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir galbūt sutapatino su esamu fiziniu bankrotu gautą pranešimą. Šiame bankroto bylos procese savo baigiamojoje kalboje konstatavo, kad skolingas D. G. nėra ir jokių skolų neturi. Mano, kad ieškovas nepateikė atsiliepimo dėl proceso atnaujinimo, nes nėra faktų, įrodančių, kad paskola apeliantui buvo suteikta.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybių naujumas reiškia ne naujų, formalių įrodymų pateikimą, o užfiksavimą tokių įrodymų turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės – jo atstovui susipažinus su bylos medžiaga nustatytos aplinkybės (duomenų apie paskolos suteikimą nebuvimas) – neatitinka būtinųjų proceso atnaujinimo sąlygų, t. y. kad bylos faktinės aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o tapo pareiškėjui žinomos po teismo įsakymo priėmimo. Pareiškėjui teismo įsakymas bei teismo pranešimas įteikti asmeniškai, pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad apgintų, kaip jis pats nurodo, savo pažeistas teises, prieštaravimų dėl teismo įsakymo teismui neteikė.

14. Nors apeliantas nurodo, kad galbūt gavęs teismo įsakymą ir teismo pranešimą supainiojo juos su savo fizinio asmens bankroto byloje gautais pranešimais, tačiau tokie argumentai vertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie patvirtintų apelianto teiginius. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad paskolos iš ieškovo negavo ir nėra jam skolingas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieškovas būtų suklaidinęs sprendimą byloje priėmusį teismą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas siekia tik dar kartą išspręsti ginčą savo naudai, tai, teismo vertinimu, nėra pagrindas atnaujinti procesą, šiuo konkrečiu atveju apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka būtinųjų proceso atnaujinimo sąlygų, t. y. kad jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; tapo pareiškėjui žinomos jau įsiteisėjus teismo įsakymui. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas paskolos negavo.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateiktas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Informaciją apie tai, jog D. G. jam reiškia turtines pretenzijas pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą sutartį, V. U. sužinojo 2017 m. rugsėjo 4 d., gavęs teismo įsakymą. Kaip pareiškėjas nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, paskola pagal šią sutartį jam nebuvo suteikta, todėl šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos jau 2017 m. rugsėjo 4 d., tačiau pareiškėjas teise reikšti prieštaravimus dėl teismo įsakymo nepasinaudojo, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta teismo pranešime, įteiktame kartu su teismo įsakymu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2018 m. vasario 15 d. kreditorius D. G. kartu su kitais kreditoriais kreipėsi į teismą su ieškiniu pareiškėjui dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo vykdant išieškojimą iš skolininko V. U. turto pagal minėtą teismo įsakymą. Pareiškėjas, gavęs ieškinį, taip pat prievolės neginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nėra jokių svarbių aplinkybių atnaujinti šį terminą, tai taip pat sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis).

17. Vadovaujantis CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašyme dėl proceso atnaujinimo asmuo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik savo prašyme nenurodė jokių aplinkybių, siejamų su anksčiau minėtų terminų skaičiavimu, bet ir atskirajame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nėra jokių svarbių aplinkybių atnaujinti šį terminą.

20. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

21. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip naujai paaiškėjusios neturi esminės reikšmės bylai, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaip nauja nurodoma aplinkybė nesukelia pagrindo atnaujinti byloje teisminį procesą.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.