- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1-2597-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31137-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 17.15 val. Vilniuje, Kairėnų – Česlavo Kudabos g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.
V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad dvi naktis prižiūrėjo vaiką, nes žmonai po gimdymo pablogėjo sveikata. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ryte pabudęs nuvažiavo pasiimti vaiko metrikacijos dokumentų ir grįžęs neplanavo niekur važiuoti, todėl namuose vartojo alkoholį (išgėrė maždaug 6 skardines alaus) ir dirbo. Pabaigęs visus darbus, nuėjo prigulti. Serganti žmona pažadino jį ir pasakė, kad reikia nupirkti vaikui vaistų, todėl jis nieko negalvojęs išvažiavo. Atsibudęs jis jautėsi gerai. Kelionės metu vairavo automobilį Škoda Octavia, kuris priklausė lizingo bendrovei. Važiavo nuo savo namų iki vaistinės. Kelionės metu norėjo aplenkti automobilį (važiavo maždaug 60–70 km/h greičiu), tačiau trenkėsi į stulpą, dėl to automobilis apvirto. Kaltinamasis pabudo nuo avarijos garso ir oro pagalvių. Atsimena kaip važiavo iki pagrindinio kelio, po to nieko nepamena. Neblaivumo patikrinimo metu V. G. buvo nustatytas maždaug 3 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nurodo, kad galėjo būti toks neblaivumas, koks nustatytas. Teigia, kad tai buvo neapgalvotas poelgis, bet jį paveikė stresas, mažai miego, nuovargis. Tuo metu kaltinamasis nepagalvojo, kad pavojinga vairuoti neblaiviam, nes buvo būtinybė važiuoti, tačiau teigia, kad buvo galima apgalvoti ir kitus važiavimo variantus. V. G. požiūris į alkoholį yra neigiamas, iki įvykio vartodavo savaitgaliais.
Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., o paskui ją važiavo automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra iš (duomenys neskelbtini). esančių namų. Automobilio Škoda Octavia vairuotojas, važiuodamas jai iš paskos, buvo užvažiavęs į šalikelę (duomenys neskelbtini), jis važiavo dideliu greičiu, bandė ją aplenkti du kartus, bet sutrukdė saugumo salelės. Trečiąkart lenkiant Kairėnų g., ji sumažino greitį ir pasitraukė šalikelės link norėdama praleisti automobilį Škoda Octavia, kuris pro ją praskriejo galimai mažesniu negu 100 km/h greičiu. Ją aplenkęs automobilis maždaug už 50 metrų užvažiavo ant bordiūro ir važiavo šaligatviu iki stulpo. Atsitrenkęs į stulpą automobilis apsivertė ant stogo ir slydo maždaug apie 20 metrų. Pamačiusi apsivertusį automobilį, moteris ir kiti žmonės sustojo padėti. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Iki atvykstant pagalbai, du jai nepažįstami vyrai padėjo vairuotojui išlipti iš automobilio. Moteriai priėjus arčiau, vairuotojas paprašė informuoti jo žmoną ir davė jos telefono numerį. Greitoji medicinos pagalba vyrą išvežė į ligoninę. Nurodo, kad vyro elgesys buvo įtartinas, jis prašė nekviesti greitosios medicinos pagalbos. Ji manė, kad vyras patyrė šoką. Tik atvykus pareigūnams ir patikrinus vyro blaivumą, jam buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. Vyras įvykio vietoje sakė, kad užmigo prie vairo. Teigė, kad gėrė alų per pietus. Ji yra tikra, kad vyras prie vairo neužmigo, nes eismo įvykis įvyko ją aplenkus už 50 metrų, jis visą laiką agresyviai važiavo (b. l. 73–75).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. (A. K.) 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną apie 17.15 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Kairėnų g., ties žiedu apvirto automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo GMP0821, kurioje buvo apvirtusio automobilio vairuotojas V. G., su kuriuo bendraujant jo kalba buvo nerišli, todėl kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus. Vairuotojas teigė, kad įvykio dieną apie 13 val. išgėrė butelį alaus, tačiau eismo įvykį padarė ne dėl girtumo, o dėl to, kad užmigo prie vairo. Patikrinus V. G. blaivumą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFN-0436 17.23 val., buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. Medicinos darbuotojų sprendimu V. G. skubiai reikėjo išvežti į Respublikinę Vilniaus Universitetinę Ligoninę (toliau – RVUL). Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad automobilis Škoda Octavia išvertė apšvietimo stulpą. Įvykį matė ir gali paliudyti I. S., važiavusi paskui apsivertusį automobilį. Prie RVUL greitosios medicinos pagalbos brigadą pasitiko policijos pareigūnai, kurie 18.32 val. V. G. nustatė 3,21 promilių neblaivumą (b. l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. (A. S.) 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną apie 17. 15 val. Vilniuje, Kairėnų – Česlavo Kudabos g. sankryžoje, V. G., vairuodamas jam priklausantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (neblaivumui nustatyti paimtas kraujas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio reljefą, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas apšvietimo stulpas, automobilis Škoda Octavia. Vairuotojas V. G. dėl bendro kūno sumušimo buvo pristatytas ir paguldytas į RVUL (b. l. 16).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., 17.02 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, šalia Kairėnų g. esančios žiedinės sankryžos, apvirto automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui kraujuoja koja (b. l. 4–6).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, V. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. 17.23 val. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. V. G. kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, su tyrimo rezultatais jis sutiko (b. l. 12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 4186/2020 (01) nustatyta, kad V. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilių etilo alkoholio (b. l. 15).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti apvirtęs automobilis Škoda Octavia ir apgadintas gatvės apšvietimo stulpas (b. l. 21–25).
VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas SIA (duomenys neskelbtini), valdytojas – V. G. (b. 1. 32).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Škoda Octavia, 1,6 TDI Active, 2019 m., kaina su PVM 14940 Eur (b. 1. 33).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. G. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes per pietus namuose vartojo alkoholį (išgėrė maždaug 6 skardines alaus) ir neplanavo daugiau niekur važiuoti. Tai, jog V. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojos I. S., kuria teismas neturi pagrindo abejoti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniai pranešimai. V. G. neblaivumo faktą įrodo 2020 m. rugpjūčio 4 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, V. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. 17.23 val. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. V. G. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 12). Be to, valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 4186/2020 (01) užfiksuota, kad V. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilių etilo alkoholio (b. l. 15). Teismas nenustatė aplinkybių abejoti minėta specialisto išvada.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas A. Morozovas pateikė prašymą atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant kaltinamojo dėdės S. G. atsakomybėn.
Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. G. yra kaltinamojo šeimai artimas žmogus, su juo dažnai bendrauja, jis kaltinamajam daro didelę įtaką, su juo susitinka kiekvieną dieną. Dėdei apie įvykį pranešė žmona arba motina, kuri gyvena kartu. Su S. G. kaltinamasis bendrauja nuo vaikystės. Galimas laiduotojas kalbėjo su kaltinamuoju apie įvykį, neigiamai vertino tokį poelgį. S. G. yra puikus, komunikabilus, visada padedantis artimiesiems, aktyvus. Kaltinamajam jo dėdė yra autoritetas. V. G. nurodė, kad padarė teigiamas išvadas dėl savo elgesio, po įvykio nebevartoja alkoholio, išklausė keturių valandų kursus. Supranta, kad elgėsi pavojingai. Įtaką važiavimui padarė tai, kad tai buvo susiję su kaltinamojo vaiko sveikata.
Galimas laiduotojas S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra dailininkas, dizaineris, baigęs dailės akademiją. Jis gerbiamas verslo bendruomenės narys, priklauso verslo klubui, taip pat turi savo įmonę nuo 2011 m. Mano, kad yra vertas pasitikėjimo, neteistas, taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų. V. G. pažįsta nuo kūdikystės. Jo žmona yra V. G. krikšto motina, jie visi bendrauja kaip šeima. V. G. yra nuoširdus, niekada neatsisako padėti. Jis padėjo jiems persikraustyti į naują būstą. Jis niekada nevairuoja būdamas neblaivus. Vieną kartą jis atsisakė atvažiuoti padėti, nes buvo išgėręs skardinę alaus. S. G. nuo kaltinamojo gyvena 800 m atstumu, bendrauja kiekvieną dieną, ateina į svečius. Labai gerai pažįsta V. G.. Jo požiūris į alkoholį yra neigiamas, vartoja tik per šventes. V. G. nepiktnaudžiauja alkoholiu. Kaltinamajam S. G. nuomonė yra autoritetinga, jis klausia dėdės patarimų. Jis atsižvelgia į S. G. patirtį. Apie įvykį S. G. pranešė kaltinamojo motina, kuri pasakė, kad V. G. yra išvežtas į ligoninę. Galimo laiduotojo šeima ir kaltinamojo gyvena nagrinėjamu įvykiu jau du mėnesius, apie tai kalba. Po įvykio V. G. buvo labai nusiminęs, pasako, kad jo vaikui buvo kažkas blogai su sveikata ir reikėjo vaistų. Jo požiūris į vairavimą išgėrus yra neigiamas, neturėjo tokios patirties Smerkia V. G. elgesį, tačiau supranta, kad įvyko nedovanotina klaida, sutapus tam tikroms aplinkybėms.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.
Nagrinėjamu atveju V. G. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl V. G. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.
Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 2013 m. birželio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Nors V. G. anksčiau neteistas (b. l. 103), jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba, yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 101–102) matyti, kad jis 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę gerokai viršijo leistiną greitį (viršijo net 42 km/h greičiu leistiną greitį; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalis). Nors V. G. sumokėjo paskirtą baudą 2020 m. gegužės 15 d., tačiau jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu. Be to, jis po paskirtos baudos sumokėjimo nepraėjus net trims mėnesiams padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Per trumpą laiką padaryti KET pažeidimai leidžia abejoti, kad jis linkęs preciziškai laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Kaltinamasis anksčiau taip pat trauktas administracinėn atsakomybėn už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant.
Teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo (nebuvimo), be kita ko, vertina byloje nustatytas kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog kaltinamajam alkotesteriu neblaivumas nustatytas dar didesnis. Taigi kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir sveikatai. Įvertinus V. G. nustatytą neblaivumo laipsnį, teismas abejoja kaltinamojo parodymais, kad jis, prieš vairuodamas automobilį, jautėsi gerai, t. y. įprastai, kaip neapsvaigęs nuo alkoholio. Tai, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir sveikatai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos I. S. parodymai, kad automobilio Škoda Octavia vairuotojas, važiuodamas jai iš paskos, buvo užvažiavęs į šalikelę (duomenys neskelbtini)., jis važiavo dideliu greičiu, bandė ją aplenkti du kartus, bet tam sutrukdė saugumo salelės. Trečiąkart lenkiant Kairėnų g., moteris sumažino greitį ir pasitraukė šalikelės link norėdama praleisti automobilį Škoda Octavia, kuris pro ją praskriejo nemažu greičiu. Tai rodo, kad kaltinamojo vairavimas buvo agresyvus. Jis nesistengė būti atsargus net būdamas neblaivus, juolab alkoholio buvimas organizme mažina galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, ypač kai tokia alkoholio koncentracija, kuri nustatyta V. G.. Pats kaltinamasis teigė, kad jis prieš susidūrimą su gatvės apšvietimo stulpu buvo užmigęs (prabudo tik nuo garso ir išsiskleidusių pagalvių). Taigi nėra abejonių, kad alkoholis turėjo įtakos V. G. koncentracijai, kartu tai rodo, kad jis buvo itin neatsakingas, nes kaltinamasis, pajutęs mieguistumą, net neketino sustabdyti transporto priemonės. Svarbu ir tai, kad pagal byloje esančias nuotraukas automobilis Škoda Octavia įvykio vietoje buvo apvirtęs, transporto priemonei padaryti žymūs apgadinimai; dėl V. G. veiksmų buvo nuverstas gatvės apšvietimo stulpas. Šiame kontekste pasakytina, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo gerokai nutolęs nuo nuversto apšvietimo stulpo. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis važiavo gana dideliu greičiu. Be to, po eismo įvykio kaltinamasis buvo išvežtas į ligoninę, o tai netiesiogiai patvirtina, kad V. G. pavojingai vairavo transporto priemonę. Visa tai įrodo, kad tik dėl atsitiktinumo pavyko išvengti sunkesnių pasekmių. Nors eismo įvykio aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tai turi įtakos vertinant tiek V. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir paties kaltinamojo požiūrį darant nusikalstamą veiką. Galiausiai, reikšminga ir tai, kad kaltinamasis važiavo automobiliu būdamas neblaivus pavakario darbo dienos metu (apie 17.15 val.), kai eismas būna paprastai intensyvesnis, o jis, be kita ko, dar ketino važiuoti namo – toliau tęsti savo pavojingų veiksmų darymą. Aptartos aplinkybės apibūdina V. G. itin neatsakingą elgesį, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Tokios išvados nepaneigia, kad, pasak kaltinamojo, jis važiavo automobiliu ketindamas nupirkti vaistų savo naujagimiui. Šiuo atveju kaltinamasis turėjo pasirinkti kitą elgesio variantą, kad padėtų vaikui.
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia galimo laiduotojo tinkamumo.
V. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b. l. 103), baustas administracine tvarka (b. l. 101–102), dirba, darbe teigiamai apibūdinamas (b. l. 130–131), yra vedęs, turi mažametį sūnų (b. l. 125, 126), turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 62–71), baigė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių medžiagų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (b. l. 129). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 128).
V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 69 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti V. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai nustatyta, kad jo kraujyje yra 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, V. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nuvertė gatvės apšvietimo stulpą. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą. Taigi V. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2020 m. rugpjūčio 7 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
V. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Škoda Octavia, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėto automobilio savininkas yra SIA (duomenys neskelbtini), valdytojas – V. G. (b. 1. 32).
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis Škoda Octavia įvertintas 14940 Eur (su PVM) (b. l. 33).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, V. G. vairuojamas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET nesilaikymą, jis yra vedęs, turi mažametį vaiką. V. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.
Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (14940 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Škoda Octavia vertę atitinkančios visos pinigų sumos (14940 Eur) išieškojimas iš V. G. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. G. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 6000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
VI. Kiti klausimai
V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 93–98). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš V. G. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01204425, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų ir priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 MGL (3450 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 46 MGL (2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų)) dydžio baudą.
Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų).
V. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.