- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1599-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20301-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eigvida“, atstovaujamos bankroto administratorės O. P., patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“, dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Eigvida“, atstovaujama bankroto administratorės O. P., patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 15 200 Eur sumai ab initio; priteisti iš atsakovės UAB „Transporto vystymo grupė“ ieškovės naudai 12 738,40 Eur skolą už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, patikslintame ieškinyje) nurodė, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudarę Statybos rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė atliko betoninių grindų įrengimo darbus atsakovės objekte. Už atliktus darbus ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, bet atsakovė jos neapmokėjo, liko skolinga 12 738,40 Eur. Pažymėjo, jog atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, tačiau objektą pradėjo eksploatuoti, pretenzijų, kuriose būtų nustatyti ieškovės darbų trūkumai, nedelsiant po darbų perdavimo nepateikė, PVM sąskaitos faktūros ieškovei negrąžino. Iškėlus ieškovei bankroto bylą paskirta bankroto administratorė nustatė, kad atsakovė skolinga ieškovei 12 738,40 Eur sumą už atliktus darbus pagal minėtą sutartį. Atsakovė vėliau nurodydama, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, ir šalims nesutarus dėl trūkumų šalinimo, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ir įskaitė ieškovei mokėtiną 12 738,40 Eur sumą į savo paskaičiuotas 15 200 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, nes ieškovės finansinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad ieškovei buvo pateikti duomenys, jog ji darbus atliko nekokybiškai, ar, kad ieškovei buvo pateiktas darbų trūkumų šalinimo paskaičiavimas ir ieškovė su juo sutiko. Be to, įskaitymo atlikimo dieną atsakovė neturėjo 15 200 Eur reikalavimo teisės į ieškovę, ji nebuvo nei realiai egzistuojanti, nei vykdytina. UAB „Nelus“ komercinio pasiūlymo pateikimas atsakovei, nesukūrė jokios galiojančios ir vykdytinos prievolės ieškovei. Vienašalį įskaitymą atsakovė atliko nepagrįstai, todėl jis pripažintinas negaliojančiu, o iš atsakovės priteistina skola. Pažymėjo, kad bankroto administratorė kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo gera valia, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi 2016 m. gegužės 30 d. Statybos rangos sutartimi, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ieškovei pervedė 149 000 Eur avansą. 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovei buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra 17 063,42 Eur (14 102 Eur + PVM) sumai už atliktus darbus. Atsakovės nuomone, darbai už kuriuos buvo pateikta minėta PVM sąskaita faktūra buvo atlikti nekokybiškai, todėl atsakovė atsisakė juos priimti ir žodžiu paaiškino ieškovei, kas buvo atlikta netinkamai. Ieškovės atstovas prieštaravimų dėl darbų trūkumų nepareiškė. 2017 m. spalio mėn. ieškovė pareiškė, kad neturi galimybės pati ištaisyti darbų trūkumų. Atsakovė Betoninių grindų defektų nustatymo akte nurodė atliktų darbų trūkumus. Su minėtu aktu susipažino ieškovės direktorius, tačiau jokių pastabų ar prieštaravimų nepateikė. Atsakovė pateikė ieškovei defektų akte nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimą bei pranešimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. atsakovė įskaitė pagal PVM sąskaitą faktūrą mokėtiną 14 102 Eur sumą į ieškovės privalomą mokėti darbų trūkumų šalinimo kainą. Su pranešimu ieškovės direktorius susipažino ir pasirašė, jokių prieštaravimų dėl jo neteikė bei jo neginčijo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei BUAB „Eigvida“ iš atsakovės UAB „Transporto vystymo grupė“ 12 378,40 Eur skolą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo bei pripažino negaliojančiu 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės UAB „Transporto vystymo grupė“ atliktą vienašališką įskaitymą 12 378,40 Eur sumai.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą sumą už darbus atliktus pagal 2016 m. gegužės 30 d. sutartį, pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą EGV Nr. 1707, nurodydama, kad likusi skola sudaro 12 738,40 Eur, tačiau įvertinus byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieškinyje yra padarytas aiškus skaičiavimo apsirikimas ir ieškovės prašoma priteisti suma yra 12 378,40 Eur.
5. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo priimti, kadangi pagal byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) M. T. paaiškinimą BUAB „Eigvida“ bankroto administratorei, darbai pagal Statybos rangos sutartį būdavo perduodami/priimami surašant pažymą apie atliktų darbų vertę, kas prilyginama darbų priėmimo – perdavimo aktui. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad už 2017 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo išrašyta Pažyma Nr. 006. Atsakovei atsisakius šį dokumentą pasirašyti, padarius atžymą apie atsisakymą, šią pažymą (darbų priėmimo – perdavimo aktą) vienašališkai pasirašė UAB „Eigvida“ atstovas. 2017 m. rugsėjo 21 d. ginčo PVM sąskaita faktūra EGV Nr. 1707 buvo išrašyta 2017 m. rugsėjo 14 d., Pažymos Nr. 006 apie atliktų darbų vertę pagrindu.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį darbų perdavimo aktą. Nors atsakovė nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ji jų nepriėmė, tačiau išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovei negrąžino. Be to, už darbus mokėtiną sumą nusprendė įskaityti, t.y. padengti įskaitymo būdu. Teismas sprendė, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad darbai už ieškovės reikalaujamą priteisti 12 378,40 Eur sumą buvo atlikti ir priimti. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, todėl už šiuos darbus ieškovei turėjo būti atlyginta.
7. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo vertinti, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovės nuostolio dydis jau buvo aiškus ir nustatytas. Įskaitymo atlikimo metu (2017 m. lapkričio 2 d) atsakovė jokių defektų šalinimo išlaidų dar nebuvo patyrusi, taip pat neturėjo jokių sutartinių santykių su kitomis įmonėmis dėl defektų šalinimo. UAB „Nelus“ komercinio pasiūlymo pagrindu apskaičiuotas nuostolio dydis negali būti vertinamas kaip apibrėžtas ir lygiavertis ieškovės reikalavimui vykdytinumo ir akivaizdumo pažiūriu, o atliktas įskaitymas – pagrįstu. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė naudojasi objektu, nors darbų trūkumų šalinimo darbai nėra baigti iki šiol.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šaliai pateiktas komercinis pasiūlymas (oferta) (CK 6.162 straipsnio 1 dalis) nėra tapatus pateiktai sąskaitai už atliktus darbus, ar tarp šalių sudarytai sutarčiai, nes jame nurodyta darbų kaina ir apimtis gali žymiai skirtis nuo galutinės, tarp šalių suderintos, kainos ir darbų apimties (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti dokumentai – 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovės ir UAB „Nelus“ sutartis Nr. NEL171103, kurioje numatyta, kad objekto darbų trūkumų šalinimas bus atliktas už 7 000 Eur sumą; UAB „Nelus“ aktas prie Sutarties Nr. NEL171103; 2017 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr.01 apie atliktų darbų vertę, iš kurios matyti, kad per 2017 m. lapkričio mėnesį buvo atlikti 7 000 Eur vertės darbai, šalinant ieškovės darbų trūkumus; 2017 m. lapkričio 6 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Nelus“ Luminor Bank sąskaitos išrašas, iš kurių matyti, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 13 d. pervedė UAB „Nelus“ 7 000 Eur. Teismas pažymėjo, jog panašias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. T., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek darbų, kiek buvo nurodyta komerciniame pasiūlyme, šalinant defektus atlikti nereikėjo, defektus pašalino greitai, kad kiti nurodyti defektai nebuvo esminiai ir atsakovė jų šalinti neprašė.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, kad jau tuo metu, kai ieškovė baigė darbus, buvo nustatyti darbų trūkumai ir ieškovė trūkumus pripažino. Pagal bylos duomenis, betoninių grindų defektų nustatymo aktas surašytas tik 2017 m. spalio 30 d. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad iš pradžių ieškovei buvo reiškiamos žodinės pretenzijos ir ji defektus žadėjo ištaisyti, tačiau neištaisė, todėl vėliau buvo pateiktas defektinis aktas, su kuriuo ieškovė taip pat sutiko ir defektus žadėjo ištaisyti, taip pat yra abejotinos. Į bylą pateiktuose 2020 m. liepos 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose (duomenys neskelbtini) M. T. nurodė, kad su defektiniu aktu susipažino, tačiau su juo nesutiko, kadangi dėl defektų apimties ne kartą buvo kilę ginčai, jis teikė prieštaravimus žodžiu. M. T. taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimo apie įskaitymą originalo nėra gavęs ir abejoja savo parašo tikrumu pateiktoje kopijoje. Taip pat pažymėjo, kad minėtas aplinkybes jis patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdyje. Kadangi minėto dokumento originalas į bylą nebuvo pateiktas, teismas neturėjo galimybės įsitikinti M. T. parašo autentiškumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė UAB „Transporto vystymo grupė “ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Eigvida“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog įrodymai patvirtina, kad darbai už ieškovės reikalaujamą priteisti 12 378,40 Eur sumą buvo atlikti ir priimti, kadangi teismas neišsamiai išnagrinėjo tarp ieškovės ir atsakovės kilusio ginčo faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino ginčą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
8.2. Teismas konstatavo, kad realiai vyko Darbų trūkumų šalinimas, nustatė, kad ieškovė su nustatytais Darbų trūkumais buvo tinkamai supažindinta, tačiau priteisė ieškovei sumą kaip už tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus. Teismas iš esmės nustatė atsakovei pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus sumą, kaip už kokybiškai atliktus darbus, nors darbai akivaizdžiai buvo atlikti nekokybiškai. Vertinant ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės statusą, teismas tokiu sprendimu taip pat atėmė iš atsakovės teisę į žalos atlyginimą dėl atliktų darbų trūkumų tiek faktiškai (skolininkė yra nemoki), tiek teisiškai (CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų yra praleistas). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškiai neteisingas.
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) M. T. (duomenys neskelbtini) E. T. (duomenys neskelbtini) UAB „Nelus“ komercinis pasiūlymas nebuvo tinkamai įkainotas (suma, reikalinga trūkumams pašalinti, nebuvo tinkama). Įrodymų, paneigiančių komerciniame pasiūlyme nurodyto trūkumų šalinimo įkainojimo (įkainojo (duomenys neskelbtini) ieškovė nepateikė, tuo tarpu trūkumų šalinimo faktas buvo nustatytas ir konstatuotas ir pirmosios instancijos teismo.
8.4. Teismas tinkamai neįsigilino į paties ginčo esmę ir nenuosekliai, neįvertindamas visų byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, priėmė sprendimą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl nustatytų Darbų trūkumo ginčo nėra, atsakovė turėjo realią reikalavimo teisę į ieškovę dėl trūkumų šalinimui reikalingos sumos, todėl teisėtai ir pagrįstai taikė įskaitymą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „Eigvida“, atstovaujama bankroto administratorės O. P., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Transporto vystymo grupė“ apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, jog turėjo realią reikalavimo teisę į ieškovę dėl trūkumų šalinimui reikalingos sumos, todėl teisėtai ir pagrįstai taikė įskaitymą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovė įskaitymą atliko kito rangovo (UAB „Nelus“) jam komerciniame pasiūlyme nurodytomis sumomis. Faktiškai šio rangovo atliktiems darbams apmokėti atsakovė patyrė daugiau nei du kartus mažiau išlaidų ir tik praėjus keletui mėnesių po įskaitymo atlikimo. Aiškiai apibrėžta ir vykdytina priešpriešinė ieškovės prievolė įskaitymo atlikimo metu neegzistavo. Be to pagal 2017 m. spalio 30 d. defektų aktą ir komercinį pasiūlymą atliktas vienašalis įskaitymas yra neteisėtas, nes rangos darbų trūkumai neegzistavo darbų perdavimo priėmimo metu.
9.2. Nors apeliaciniame skunde atsakovė cituoja užsakovo teises įtvirtinančias normas (CK 6.658 straipsnio 5 dalis) nemokėti už nekokybiškai atliktus rangos darbus, tačiau tai nėra tapatu įskaitymo, kaip prievolės pabaigos, taikymo sąlygoms.
9.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovė trūkumus pripažino ir su jais sutiko. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad teismas laikytų šalies paaiškinimus patvirtintais (kad rangovas tariamai buvo supažindintas su defektų aktu, su įskaitymu), jie turi būti paremti ir pagrįsti, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys nesusitarė dėl trūkumų, nepaisant to, kad apeliaciniame skunde teigiama priešingai. Byloje nebuvo įrodymų apie nustatytas defektų sudarymo priežastis, atsakingus asmenis ir kt. (t.y. nėra duomenų ar darbai buvo atlikti nekokybiškai, ar trūkumai kilo dėl netinkamo eksploatavimo).
9.4. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepagrindžia, kuo detaliai pasireiškė netinkamas materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, lėmęs netinkamą bylos išsprendimą, ir sudarantis pagrindą naikinti sprendimą apeliacine tvarka. Atsakovė tiesiog kitaip vertina faktines bylos aplinkybes, tačiau toks vertinimas teismui nėra privalomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo bei pripažintas negaliojančiu atsakovės atliktas vienašališkas įskaitymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Atsakovė su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde iš esmės nurodydama, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo tarp ieškovės ir atsakovės kilusio ginčo faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino ginčą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. Statybos rangos sutartimi Nr. EGV16/05/01 (toliau – Sutartis) ieškovė (rangovas) ir atsakovė (užsakovas) susitarė dėl betoninių grindų įrengimo darbų atsakovei priklausančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovė pagal Sutartį per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ieškovei pervedė 149 000 Eur avansą.
17. 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2017 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGV 17017 kartu su Pažyma Nr. 006, kurioje nurodyta atliktų darbų vertė – 17 063,42 Eur (14 102 Eur plius PVM).
18. Atsakovė 2017 m. spalio 30 d. Betoninių grindų defektų nustatymo akte (toliau taip pat – defektinis aktas) nurodė ieškovės atliktų darbų trūkumus, t.y. netinkamas betoninių grindų nuolydis; grindys įtrūkę, netinkamas įtrūkimų užtaisymas; netinkamas betoninių grindų paviršiaus užtaisymas; betoninių grindų paviršiaus ištrupėjimas; deformacinių siūlių netinkamas užpildymas/užtaisymas. Su defektiniu aktu ieškovės (duomenys neskelbtini) M. T. susipažino, jį pasirašė. Nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimą atsakovė atliko vadovaudamasi 2017 m. spalio 30 d. UAB „Nelus“ komerciniu pasiūlymu 15 200 Eur sumai. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovei pateikė pranešimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kad įskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą faktūrą mokėtiną 14 102 Eur sumą, iš kurios dalis, t. y. 1 723,60 Eur, buvo apmokėta avansu (ir mokėtina suma ieškovei sudarė 12 378,40 Eur) į savo patirtą 15 200 Eur nuostolių sumą dėl ieškovės netinkamai atliktų rangos darbų, kurie buvo nustatyti 2017 m. spalio 30 d. defektiniu aktu. Taip pat atsakovė šiame pranešime nurodė, kad ieškovė dar lieka skolinga atsakovei 2821,60 Eur nuostolių atlyginimo.
19. 2017 m. lapkričio 3 d. sutartimi Nr. NEL171103 atsakovė ir UAB „Nelus“ susitarė, kad objekto darbų trūkumų (stovinčio vandens pašalinimas nuo įrengto betoninių grindų paviršiaus; atsiradusio įtrūkimo betoninėse grindyse taisymas; deformacinių siūlių taisymas) šalinimas bus atliktas už 7 000 Eur sumą. UAB „Nelus“ 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovei atliko sutartus darbus (šalinant ieškovės darbų trūkumus), už kuriuos atsakovė 2017 m. lapkričio 13 d. UAB „Nelus“ sumokėjo 7 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
20. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pagal pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškimą, iškėlė UAB „Eigvida“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-119-368/2021). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos nutartį palikus nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2-497-370/2018).
Dėl atsakovės atlikto įskaitymo bei skolos ieškovei priteisimo
21. Byloje nekilo ginčo, kad pagal tarp šalių 2016 m. gegužės 30 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. EGV16/05/01 atsakovė ieškovei nesumokėjo 12 378,40 Eur (be PVM), t.y. 14 102 Eur (2017 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita faktūra – 1 723,60 Eur (atsakovės sumokėta avansu). Tačiau, apeliantės teigimu, ieškovė darbus atliko su trūkumais (nekokybiškai), jų ištaisymas atsakovei kainuotų 15200 Eur (nuostoliai), todėl 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu įskaitė vienarūšius priešpriešinius piniginius reikalavimus bei jos prievolė ieškovei po įskaitymo pasibaigė.
22. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
23. Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuluotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu. Taigi, atsakovė, teigdama, kad prievolė sumokėti ieškovei už atliktus statybos darbus pasibaigė jos patirtų nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų atlyginimo prievolės įskaitymu, turi įrodyti tiek aptartas įskaitymo sąlygas, tiek įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė neįrodė įskaitymo sąlygų. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
26. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovė aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai pranešė, jog įskaito priešpriešinius piniginius reikalavimus. Atsakovės 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovei pateiktame pranešime apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą yra buvusio ieškovės (duomenys neskelbtini) M. T. įrašas apie šio pranešimo gavimą. Todėl įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, vien tai, kad į bylą nepateiktas šio pranešimo originalas (apeliantės teigimu, pranešimo originalas liko pas M. T.), M. T. iš esmės tik nurodant, kad nepamena apie šio pranešimo gavimą, tačiau jam žinant apie atsakovės nustatytus darbų defektus, atsakovei pačiai šių defektų nešalinant, tačiau žinant apie atsakovės susitarimą dėl trūkumų ištaisymo su jo (duomenys neskelbtini) (E. T.) UAB „Nelus“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad atsakovė neįrodė pranešimo apie įskaitymą fakto.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė neįrodė, jog jos nuostoliai, susiję su rangos darbų trūkumų šalinimu, sudaro 15 200 Eur, todėl pagrįstai sprendė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. įskaitymas 15 200 Eur suma negalėjo būti atliktas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog vien tik pačios atsakovės 2017 m. spalio 30 d. nustatyti darbų trūkumai ir trečiojo asmens (UAB „Nelus“) 2017 m. lapkričio 2 d. komercinis pasiūlymas šiems atsakovės nustatytiems trūkumams pašalinti, kuris iš esmės skiriasi nuo faktiškai atliktų ir atsakovės 2017 m. lapkričio 13 d. patirtų išlaidų, nepatvirtina įskaitymo atlikimo metu atsakovės nurodyto nuostolio dydžio aiškumo bei ieškovės prievolės šiuos nuostolius atlyginti lygiaverčio vykdytinumo. Įskaitymo atlikimo metu (2017 m. lapkričio 2 d.) atsakovė dar jokių trūkumų šalinimo išlaidų nebuvo patyrusi bei tokio dydžio išlaidų (nuostolių) nepatyrė iki šiol, todėl toks atsakovės atliktas įskaitymas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Kaip nustatyta byloje, byloje apklaustas liudytojas, buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini), M. T., nors neginčijo, kad su defektiniu aktu susipažino, tačiau pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis sutiko su nustatytų defektų apimtimi ar su atsakovės nurodytomis 15 200 Eur realiai tikėtinomis išlaidomis šiems trūkumams ištaisyti.
28. Nors, kaip jau buvo minėta, įskaitymas yra vienašalis sandoris ir jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, tačiau teismas turi patikrinti įskaitymo pagrįstumą.
29. Pagal 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė faktiškai patyrė 7000 Eur nuostolių, susijusių su rangos darbų trūkumų šalinimu. Atsakovė nepagrindė, kad būtent UAB „Nelus“ 2017 m. lapkričio 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti atliktini darbai ir 15 200 Eur suma, reikalinga šiems darbams atlikti (trūkumams ištaisyti), yra atsakovės nuostoliai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šis įrodymas, jį vertinant visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nėra objektyviai pagrįstas rašytinis įrodymas konkrečių atliktinų darbų, susijusių su rangos darbų trūkumų šalinimu, kiekiui ir jų kainai įvertinti. Taigi nėra pakankamo teisinio pagrindo teismui spręsti, kad būtent tokio dydžio priešpriešinį reikalavimą atsakovė galėjo įskaityti. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą pripažino negaliojančiu. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovės 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas pripažintinas iš dalies negaliojančiu, nes nors atsakovė nepagrindė, kad turėjo reikalavimo teisę į 15 200 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau įrodė, kad turėjo reikalavimo teisę į 7 000 Eur nuostolių atlyginimą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad šias 7000 Eur išlaidas atsakovė faktiškai patyrė vėliau (2017 m. lapkričio 13 d.), t.y. po atlikto įskaitymo, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovė neįrodė 7 000 Eur įskaitymo pagrįstumo, t.y. šių nuostolių realaus tikėtinumo. Pirmosios instancijos teisme posėdžio metu apklaustas liudytojas E. T. ((duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad buvo atlikti visi darbai, kuriuos užsakė atsakovė, ką patvirtina tiek su UAB „Nelus“ sudaryta sutartis, tiek atsakovės 2017 m. lapkričio 13 d. darbų kainos sumokėjimas. Taigi byloje nustačius, jog atsakovė, kuri iki šiol faktiškai patyrė 7000 Eur nuostolių, susijusių su rangos darbų trūkumų šalinimu, ieškovės atliktus darbus priėmė ir jų rezultatu jau ilgą laiką (vėliausiai nuo 2017 m. lapkričio mėn.) faktiškai naudojasi, nėra jokio pagrindo teismui spręsti, kad atsakovės patirti/realiai tikėtini nuostoliai dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų yra didesni nei 7000 Eur (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).
31. Akcentuotina ir tai, kad atsakovei pasinaudojus vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. reikalaujant atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (nuostolius), kurias 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu nusprendė įskaityti (CK 6.130 straipsnis), t.y. skolą ieškovei padengti įskaitymo būdu, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl kitų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių teisių gynimo būdų, t.y. neatlygintino trūkumų pašalinimo ar atitinkamo sutartyje nustatytos kainos už atliktus darbus sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodomai darbai už reikalaujamą priteisti 12 378,40 Eur sumą buvo atlikti ir atsakovės priimti, todėl atsakovei kilo pareigą už šiuos darbus sumokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis).
32. Kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė įrodė 7000 Eur įskaitymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistiną skolą nuo 12 378,40 Eur iki 5378,40 Eur (12 378,40 Eur – 7000 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą pripažino negaliojančiu, nors atsakovė įrodė, kad turėjo reikalavimo teisę į 7 000 Eur nuostolių, susijusių su rangos darbų trūkumų šalinimu, atlyginimą bei pagrįstai šioje dalyje atsakovė atliko vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Todėl, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 12 378,40 Eur skola, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sprendžiant, kad ieškovė iš atsakovės už atliktus darbus po atsakovės atlikto įskaitymo turi teisę reikalauti tik 5 378,40 Eur skolos, ir pripažįstant negaliojančiu 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą 8200 Eur (15 200 Eur – 7000 Eur) sumai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, taip pat spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
35. Ieškovės atstovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė bei nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
36. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3857,62 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 43 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 57 procentai, atsakovei iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteisia 2198,84 Eur (3857,62 Eur x 57 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
37. Apeliantė po bylos apeliaciniame teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė 1128,47 Eur bylinėjimosi išlaidas (patirtas apeliacinės instancijos teisme) pagrindžiančius įrodymus. Kadangi šias išlaidas patvirtinantys dokumentai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti nebuvo, todėl jos (proporcinga jų dalis) atsakovei negali būti atlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalies). Be to, pažymėtina ir tai, jog iš atsakovės kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktos 2021 m. liepos 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėtos 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 23 d., todėl, akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai galėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
38. Iš atsakovės valstybei priteistina 120 Eur (279 Eur x 43 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė, pateikiant ieškinį, atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
39. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 279 Eur žyminio mokesčio. Tačiau vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, apeliantė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus bylose, kuriose dalyvauja bankrutavusi bendrovė, atleidžiama, todėl sumokėtas žyminis mokestis apeliantei grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Įskaičius valstybei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovei grąžintiną žyminio mokesčio sumą, atsakovei grąžintina 159 Eur (279 Eur - 120 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eigvida“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 378,40 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) skolą ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Pripažinti negaliojančiu 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliktą vienašališką įskaitymą 8200 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų eurų) sumai.“
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eigvida“ administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“ 2198,84 Eur (du tūkstančius šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“ 159 Eur (šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu Swedbank AB.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.