Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. patikslintą ieškinį atsakovui N. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė V. T. ieškinio reikalavimus palaikė, atsakovui neatvykus į parengiamąjį posėdį, prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priimti sprendimą už akių.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Ž. K. prašymas, kuriame Ž. K., kad dėl skolos priteisimo jokių pretenzijų neturi, prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant, sutinka dėl sprendimo už akių priėmimui byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas tokiam sprendimui priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas N. K. (toliau ir Vekselio davėjas) išrašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Ž. K. (toliau ir Vekselio turėtojas), kurio pagrindu atsakovas gavo 11000 Lt ir šią sumą įsipareigojo sumokėti Vekselio turėtojui iki (duomenys neskelbtini). Minėtos vekselio sumos apmokėjimą laidavo ieškovė. 2013 m. vasario 11 d. Vekselio turėtojas pateikė atsakovui vekselį apmokėjimui, tačiau atsakovas jo neapmokėjo. Vekselio turėtojui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Klaipėdos miesto 4-ąjį notarų biuro notarės I. M. vykdomasis įrašas neprotestuotiname vekselyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį reikalaujama išieškoti solidariai iš atsakovo (Vekselio davėjo) ir ieškovės (laiduotojos), Vekselio turėtojui Ž. K. 11000 Lt; 55 L notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo sudarymą, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 11000 Lt, nuo 2013 m. vasario 10 d. iki pilno išieškojimo. Vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis G. J. 2018 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 15,93 Eur notaro atlyginimo, 3185,82 Eur skolos ir 1102,38, Eur palūkanų išieškojimo. Antstolis 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų išskaičiavimo iš I. L. (ieškovės) darbo užmokesčio pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta išieškota suma sudarė 4992,19 Eur, kurią sudarė 15,93 Eur notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo sudarymą; 3185,82 Eur skola; 1125,42 Eur palūkanos; 665,02 Eur vykdymo išlaidos. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės darbo užmokesčio per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 24 d. išskaičiavo ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 811 Eur. Antstolis 2020 m. balandžio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo jį išdavusiai notarei, kuriuo konstatavo, jog ieškovė 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė, ieškovė sumokėjo 4560,08 Eur sumą, kurią sudaro 15,93 Eur notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo sudarymą, 3185,82 Eur skola, 1358,33 Eur palūkanų Ž. K. naudai, taip pat sumokėjo 701,53 Eur vykdymo išlaidų antstoliui pagal antstolio G. J. 2020 m. balandžio 28 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovė dėl vekselio laidavimo patyrė 5261,61 Eur žalą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą grąžinti išieškotas sumas, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir liko skolingas 5261,61 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų su ieškove atsiskaitęs, byloje nėra.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ir ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnis 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu (ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 – 2 dalys). Vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Laiduotojo ir vekselio davėjo atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis), todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio iš jų.

Pagal bendrą taisyklę, laidavimas, kaip šalutinė (akcesorinė) prievolė, pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (ĮPVĮ 34 straipsnio 3 dalis). Jei laiduotojas įvykdo už skolininką prievolę ir ko kita nenumato sutartis, laiduotojas turi galimybę kompensuoti savo praradimus nukreipdamas į skolininką regresinį reikalavimą (laidavimas su regreso teise). CK 6.83 straipsnio 1, 3 dalyse numatyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę; kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko sumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovė (laiduotoja), įvykdžiusi prievolę už atsakovą (Vekselio davėją), teisėtai įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, todėl iš atsakovo, priteistina 5261,61 Eur ieškovės sumokėtų piniginių sumų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 118 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. K. 5261,61 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vienos euro 55 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5261,61 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vienos euro 55 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei I. L..

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.