- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- II-471-1057/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. Č. (R. Č.) (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovui advokatui Aleksandrui Morozovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10820-2019 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Č. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10820-2019 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, nes 2019 m. gegužės 18 d., apie 06.40 val., O. Milašiaus g., Vilniuje vairavo automobilį „Toyota“ valst. Nr. KJZ 082, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilių girtumas. Už tai jam buvo paskirta 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 27 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10820-2019 dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą paliekant, bet paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą kiek galima trumpesniam terminui arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Skunde nurodo, kad savo kaltę dėl nusižengimo pripažįsta visiškai, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka su paskirta 800 Eur pinigine bauda, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Mano, kad ši sankcijoje numatyta poveikio priemonė nebūtų proporcinga vertinant padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, jo, kaip pažeidėjo asmenybę, būtų per griežta. Pažymėjo, kad teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą pavežėju. Prieš tai dirbo UAB „Paroc“ vairuotoju-kroviku. Iš darbo išėjo būtent tam, kad galėtų dirbti pavežėju. Nurodė, kad prižiūri pensininką tėvą, kuris serga onkologine liga ir apie 45 km iki ligoninės tenka pareiga tėvą vežti į gydymo įstaigą. Mano, kad aptariamu atveju yra pakankamai sąlygų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatai taikyti. Nurodo, kad pilnai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nesąmoningai, labai nedaug viršijant leistiną alkoholio kiekio koncentracijos iškvėptame ore ribą, teisė vairuoti jam yra būtina kaip sąlyga, tam, kad galėtų dirbti, teisė vairuoti jam būtina auginant nepilnametį vaiką, nėra teistas, niekada nėra baustas administracine tvarka, nėra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų, po nusižengimo padarymo dienos savo iniciatyva nedelsdamas išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akad. val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki bylos nagrinėjimo pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. (b. l. 2-3)
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad R. Č. buvo neabejotinai žinomas jo darbo pobūdis, kitos aplinkybės, tačiau tai nesulaikė jo nuo šiurkštaus KET pažeidimo. Prašo spręsti teismo nuožiūra, ar švelnintina administracinio poveikio priemonė.
Teismo posėdžio metu R. Č. skundą palaikė. Nurodė, kad penktadienio vakarą išgėrė vyno, o šeštadienį ryte važiavo, manydamas, kad alkoholio poveikis išnykęs. Dėl nusižengimo gailisi.
Teismo posėdžio metu R. Č. atstovas advokatas Aleksandras Morozovas nurodė, kad yra svarbi lengvinanti aplinkybė numatyta ANK – traukiamas atsakomybėn asmuo prisipažįsta ir gailisi. Kita aplinkybė prasminga šiuo atveju, kad kraujyje nustatyta 0,46 promilės alkoholio. Įvertinant dviejų šimtųjų promilių paklaidą, įstatymas leidžia teigti, kad R. Č. alkoholio kiekis kraujyje buvo viršytas tik keturiomis šimtosioms promilės. Subjektyviai tai sunku atskirti, tai yra mikroskopinis skirtumas. Reikėtų įvertinti kaltės formą, esant minimaliam viršijimui – asmuo nevažiavo tyčia kad nusižengtų, todėl laikytų, kad kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas. Žmogus yra negeriantis, nerūkantis. Iš vakaro su žmona išgėrė nedidelį kiekį vyno, nemanė, kad kraujyje bus pėdsakai, kad bus sustabdytas 06.40 val. ryte. Teismų praktika nelaiko išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad negalėjimas įsidarbinti pavežėju sukeltų socialinę, ekonominę įtampą šeimoje. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad tėtis serga onkologine liga, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki ligoninės Santariškėse sudaro apie 45 km, mama yra mirusi. Tėtis gyvena vienas, pareiškėjas yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti juo. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, jog šioje byloje yra skundžiamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – termino pagrįstumas, tuo tarpu paties pažeidimo kvalifikavimas, taip pat paskirtos baudos proporcingumas nėra ginčijamas. Teismas šioje byloje nemato pagrindo peržengti skundo ribas, todėl pasisako tik dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo.
Už šio ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 5 dalis. Joje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).
Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nors R. Č. pažeidė kelių eismo taisykles ir privalo už tai atsakyti, tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas nedaug viršijo nustatytą 0,4 promilės neblaivumo ribą. R. Č. asmenybę apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo jį charakterizuoti neigiamai. Pagal teismo turimus registro duomenis R. Č. per paskutinius 5 metus yra baustas tik už tai, jog viešoje vietoje šūkavo, rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais (b. l. 7). Nors būtinybė turėti vairuotojo pažymėjimą darbe, taip pat poreikis vežioti sergantį tėvą į ligoninę savaime negali būti laikoma aplinkybėmis, pagrindžiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, tačiau teismui įvertinus ir kitas jau aptartas aplinkybes – paties padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, vienintelį anksčiau padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tai, kad R. Č. savo nusižengimą visiškai pripažino ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, su paskirta bauda sutinka, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių šiuo konkrečiu atveju yra laikytina pernelyg griežta poveikio priemone.
Todėl teismas konstatuoja, jog skundas yra pagrįstas ir ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, todėl R. Č. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis
nutaria:
R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10820-2019 pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti R. Č. (R. Č.) švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10820-2019 dalį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.