- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-824-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13782-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-211-528/2024 pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, bei pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-41990) prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo R. V. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas R. V. byloje pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-32313), kuriuo prašė padalinti santuokoje įgytą turtą pagal dalį ieškovės ir papildomus atsakovo reikalavimus, priteisti ieškovei piniginę kompensaciją, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi byloje priėmė dalinį sprendimą ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė: šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir bei nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsakovas taip pat įsipareigojo nuo taikos sutarties pasirašymo momento teikti šalių nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą - 285 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (reg. Nr. DOK-26286), nurodydama, jog atsakovas tinkamai nevykdo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto (išlaikymo teikimo) sąlygų tinkamo nevykdymo.
7. Teismas nurodė, jog ieškovei teigiant, kad atsakovas teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdo, o atsakovui šių aplinkybių nepaneigiant, ieškovės nurodytas aplinkybes laiko teisingomis, todėl ieškovės prašymą tenkina.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Atsakovas pranešimą dėl nuomonės dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo gavo 2024 m. kovo 1 d., todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas 5 kalendorinių dienų terminas baigėsi 2024 m. kovo 6 d. Teismo siųstame pranešime nebuvo nurodyta, kad teismo nustatytas terminas skaičiuojamas nuo bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucijos priėmimo, todėl minėtas terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pranešimo gavimo dienos. Skundžiama nutartis priimta atsakovui nespėjus pateikti duomenų apie taikos sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, buvo pažeista atsakovo teisė atsikirsti į ieškovės prašymą.
1.2. Ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pateiktas nesąžiningai, nes atsakovas taikos sutartimi nustatytą išlaikymą šalių vaikui teikė. Nors 2024 m. sausio mėn. buvo vėluojama mokėti išlaikymą, nes atsakovas 2024 m. sausio 8 d. buvo atleistas iš darbo, tačiau, anot atsakovo, skundžiamos nutarties priėmimo metu išlaikymo įsiskolinimo nebuvo.
9. Ieškovė E. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Atsakovas R. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė: akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 6 d. apie ieškovei atliktus mokėjimus, informaciją apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą (telefono ekrano nuotrauka).
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas vykdomojo rašto (ne) išdavimo klausimas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties, kad nebūtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl ginčo esmės
14. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal šalių reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teisme buvo patvirtinta 2023 m. rugsėjo 7 d. teisminės mediacijos procese sudaryta taikos sutartis dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Minėtos taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad ieškovas moka nuo taikos sutarties pasirašymo momento išlaikymą nepilnametei šalių dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 285 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 26 d.
17. Ieškovė po taikos sutarties patvirtinimo 2024 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodė, jog atsakovas nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Minėtas ieškovės prašymas bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2024 m. vasario 29 d., o atsakovas (per atstovę) įpareigotas per 5 kalendorines dienas pateikti duomenis apie taikos sutarties vykdymą. 2024 m. vasario 29 d. atsakovo atstovei per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame buvo nurodyta, jog 2024 m. vasario 29 d. buvo priimta teismo rezoliucija, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovą (per atstovę) per 5 kalendorines dienas pateikti duomenis apie taikos sutarties vykdymą. 2024 m. kovo 5 d. priimta skundžiama nutartis, kuria nutarta ieškovės prašymą tenkinti ir išduoti jai vykdomąjį raštą dėl 2 taikos sutarties, kuri patvirtinta 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, punkto sąlygų nevykdymo.
18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog teismas apribojo jo teisę atsikirsti į ieškovės prašymą, nes skundžiama nutartis buvo priimta atsakovui nespėjus per jam nustatytą terminą pateikti duomenų apie taikos sutarties vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
19. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, jog advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo atsakovo atstovei buvo išsiųstas per EPP 2024 m. vasario 29 d., todėl laikomas įteiktu 2024 m. kovo 1 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), o ieškovui nustatytas 5 kalendorinių dienų terminas pateikti atsiliepimui ir duomenims apie taikos sutarties vykdymą – 2024 m. kovo 6 d. Skundžiama nutartis priimta 2024 m. kovo 5 d., kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo padaryta dar nepasibaigus atsakovui nustatytam 5 kalendorių dienų terminui atsiliepimui į ieškovės prašymą pateikti.
21. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog išduoti vykdomąjį raštą nebuvo pagrindo, nes nors ir dėl prarasto darbo atsakovas vėlavo sumokėti vieną išlaikymo įmoką, tačiau 2024 m. kovo 1 d. atsakovui ieškovei pervedus 370 Eur už vasario mėn., tokiu būdu už kovo mėn. buvo sumokėta 29 Eur į priekį, kas reiškia, jog skundžiamos nutarties priėmimo momentu išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su šiais atskirojo skundo argumentai.
22. Iš atsakovo pateikto AB SEB banko 2024 m. kovo 6 d. išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 6 d. atsakovas ieškovei pervedė šias sumas šalių dukters išlaikymui: 2023 m. rugsėjo 14 d. – 285 Eur; 2023 m. spalio 23 d. – 285 Eur; 2023 m. lapkričio 20 d. – 285 Eur; 2023 m. gruodžio 15 d. – 285 Eur; 2024 m. vasario 24 d. – 200 Eur; 2024 m. kovo 1 d – 370 Eur; iš viso: 1 710 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitų pateiktame išraše nurodytų įmokų nevertina, nes mokėjimų paskirtys nurodytos kitokios nei išlaikymas vaikui, todėl šiuo atveju nėra aiškus šalių susitarimas, ar šias sumas jos skaičiuoja vaiko išlaikymui ar šios lėšos teikiamos papildomai. Pažymėtina, kad šalims turint susitarimą dėl išlaikymo vaikui teikimo, niekas neriboja, šiuo atveju atsakovo, teisės teikti vaikui didesnį išlaikymą nei susitarta.
23. 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintos šalių 2023 m. rugsėjo 7 d. sudarytos taikos sutarties 2 punkte numatyta, jog atsakovas iki einamojo mėnesio 15 dienos įsipareigoja mokėti po 285 Eur sumą kas mėnesį šalių dukters išlaikymui. Nors iš atsakovo pateikto išrašo matyti, jog jis ne visas išlaikymo įmokas mokėjo pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dienai (2024 m. kovo 5 d.) įsiskolinimo nebuvo (1 710 Eur / 6 = 285 Eur), nes atsakovas dukters išlaikymui iki 2024 m. kovo 1 d. pervedė 1 710 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo 5 d. turėjo būti atliktos 6 įmokos. 2024 m. kovo 1 d. atliktas 370 Eur dydžio mokėjimas padengė dalį įsiskolinimo už 2024 m. sausio mėn. ir visą 285 Eur dydžio įmoką už 2024 m. vasario mėn. Įmoka už 2024 m. kovo mėn. pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas turėjo būti atlikta iki 2024 m. kovo 15 d.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų skaičiavimą ir vykdomojo rašto dėl teisme patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymo išdavimo, nes nesulaukęs atsakovui nustatyto termino duomenims apie taikos sutarties vykdymą pateikti pabaigos, neturėdamas pakankamai duomenų, nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš to seka, kad padaręs nurodytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės E. V. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės E. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.