Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3806-1012/2019 pagal ieškovės A. M. St. ieškinį atsakovams G. S., R. S. ir L. S., atstovaujamam įstatyminių atstovų G. S. ir R. S., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai padavė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 (El. b. t. 1, b. l. 180–181). Prašymą grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8293-937/2019 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei A. M. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-3806-1012/2019 ieškovė prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais bei kitas inžineriniais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įgijo 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 G. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvo E. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, taip pat prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu Trakų rajono 1-ojo notaro biuro išduotą 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą 3/4 dalyje paveldėto po tėvo mirties turto. Tarp civilinės bylos Nr. e2-8293-937/2019 ir nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3806-1012/2019 egzistuoja prejudicinis ryšys, kadangi įrodinėjimo dalykai abiejose bylose yra susiję, o civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3806-1012/2019. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, ieškovė neturės teisinio pagrindo reikalauti atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nes nebebus vienintelė nekilnojamojo turto savininkė. Bylos nagrinėjimo sustabdymas nekliudys savininkei ir toliau naudotis jai priklausančiu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas neprivalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, numatytu CPK 164 straipsnio 4 punkte, t. y. tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti būtina.

Dėl šalių pateiktų dokumentų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

14. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

15. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-02-13 išrašą ir Grigiškių seniūnijos 2019-01-11 pažymą (El. b. t. 2, b. l. 9–14). Aptartus dokumentus prašė prijungti todėl, kad apylinkės teismas dėl jų nepasisakė. Pastebėtina, jog tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-02-13 išrašas, tiek ir Grigiškių seniūnijos 2019-01-11 pažyma buvo pateikti 2019-03-04 su atsakovų prašymu prijungti aptartus dokumentus (El. b. t. 1, b. l. 184–190). Aptarti dokumentai apylinkės teismo teisėjos 2019-03-05 rezoliucija buvo priimti. Kadangi ieškovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jau buvo priimti apylinkės teisme, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti dėl jau bylos medžiagos dalimi esančių dokumentų prijungimo (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, jog dėl ieškovės atskirajame skunde nurodytų argumentų, įskaitant ir tuos, kuriais teigiama, jog aptarti dokumentai apylinkės teismo nebuvo vertinami, apeliacinės instancijos teismas pasisakys vertindamas atskirojo skundo faktinį bei teisinį pagrindą, analizuodamas skundžiamos nutarties motyvus.

16. Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir ieškovo G. S. 2019-02-15 pareiškimo kopiją Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui su priedu ieškovės ranka pasirašytu dokumentu) bei išrašą iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo apie civilinės bylos Nr. e2-8293-937/2019 eigą (El. b. t. 2, b. l. 21–23). Pastebėtina, jog atsakovai jau yra pateikę analogišką išrašą apie civilinės bylos Nr. e2-8293-937/2019 eigą (El. b. t. 1, b. l. 182–183), todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti dėl jau bylos medžiagos dalimi esančių dokumentų prijungimo (CPK 314 straipsnis). Kiti atsakovų pateikti dokumentai yra nedidelės apimties, pateikti laiku, galimai susiję su tarp šalių vykstančiais konfliktais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog galima pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi apeliacinės instancijos teisme prijungti naujus įrodymus, ir prijungia aptartus dokumentus prie bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui

17. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio duomenų banko 2017-02-06 duomenimis, ieškovė nuo 1998-07-02 yra gyvenamojo namo, su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), savininkė (toliau – Namas) (El. b. t. 1, b. l. 7–8, NTR išrašo 4.1 papunktis). Aptarto NTR išrašo 4.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovė nuosavybės teisę į Namą įgijo Paveldėjimo teisės 1998-07-02 liudijimo Nr. 2-2665 pagrindu. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2000 m. leido atsakovams laikinai apsigyventi Name. Visgi, šalių santykiams tapus konfliktiškiems, ieškovė 2018-07-09 raštu pareikalavo atsakovus išsikeldinti iš Namo (El. b. t. 1, b. l. 13–15). Atsakovams geranoriškai neišsikėlus, ieškovė padavė ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš Namo.

18. Bylos bei informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas G. S. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 ieškiniu prašė: i) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. priėmė savo tėvo E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai paveldėtą turtą valdyti; ii) pripažinti G. S. 1998-06-30 atsisakymą nuo palikimo Trakų rajono 1-ojo notaro biurui negaliojančiu; iii) Trakų rajono 1-ojo notaro biuro išduotą 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies pripažinti negaliojančiu ¾ dalyje paveldėto po tėvo mirties turto (El. b. t. 1, b. l. 160–170). Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. e2-8293-937/2019 šios nutarties priėmimo dieną neišnagrinėta, tačiau pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdis numatytas 2019-07-15.

Dėl bylos sustabdymo (ne)pagrįstumo

19. Ieškovė nesutinka su nutartimi stabdyti civilinę bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019.

20. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji (neprivalomo) civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Nustatyta, jog skundžiama nutartimi byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju (neprivalomu) pagrindu, t. y. tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (El. b. t. 2, b. l. 1–3).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 164 straipsnį teismas turi teisę, bet ne pareigą, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti; teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, taip pat teismas turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo; klausimas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu sprendžiamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, nutarties 19–24 punktai).

22. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas iš esmės fakultatyvų bylos stabdymą motyvavo tuo, kad G. S. palankaus sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 atveju šioje byloje ieškovė A. M. S. nebūtų laikoma vienintelė Namo savininkė, t. y. Namo nuosavybės teisės turėtoja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui ir pažymi, jog palankaus G. S. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 atveju šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas, pagal esamus ieškinio materialiuosius reikalavimus, galimai nebetektų prasmės. Taip pat pritartina apylinkės teismo pastebėjimui, jog palankaus ieškovei A. M. S. sprendimo atveju, nesulaukus civilinės bylos Nr. e2-8293-937/2019, išnagrinėjimo rezultato, iškeldinus atsakovus iš Namo, tačiau priėmus kitoje civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 G. S. palankų teismo sprendimą, galimai būtų inicijuotos kitos bylos, pavyzdžiui, dėl patirtų nuostolių atlyginimo ar pan. Papildomų ginčų ar bylų inicijavimas nepadėtų siekti tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką bei stabilumą šalių santykiuose. Ieškovė atskirajame skunde neįrodinėjo aplinkybių, jog abi civilinės bylos apskritai neturi jokio ryšio. Ieškovė ir atsakovas G. S. yra artimi giminaičiai (motina ir sūnus). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai Name gyvena nuo 2000 m., kas reiškia, kad daugiau kaip 19 metų šalys bendrai gyveno Ginčo name. Faktinės bylos aplinkybės rodo, jog abi civilinės bylos susijusios taip, kad aptariamu atveju yra galimas bylos sustabdymas fakultatyviu pagrindu. Galimai realių teisinių pasekmių nesukuriančio teismo sprendimo priėmimas, nesustabdžius civilinės bylos, neatitiktų realios bei efektyvios teisminės gynybos principų.

23. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog atsakovai jau reiškė prašymą dėl bylos sustabdymo analogiškais pagrindais, kuris šioje byloje kitos bylą nagrinėjusios apylinkės teismo teisėjos (Ingos Staknienės) buvo atmestas. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog ieškovės ieškinys buvo priimtas 2018-12-11 teisėjos Ingos Staknienės rezoliucija (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko Marijaus Kursevičiaus 2019-02-28 nutarties turinio matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja Inga Staknienė iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų buvo atleista Lietuvos Respublikos Prezidentės 2019-02-25 dekretu (El. b. t. 1, b. l. 178–179). Iš elektroninės bylos kortelės matyti, jog nuo 2019-03-04 byla paskirta nagrinėti kitai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai – Astai Jakutytei-Sungailienei.

24. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvusi apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė 2019-01-08 nutartimi skyrė civilinę bylą pagal ieškovės A. M. S. ieškinį nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019-02-11 (El. b. t. 1, b. l. 155). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai 2019-02-08 buvo pateikę prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kurį grindė tuo, kad G. S. Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-8293-937/2019 prieš A. M. S. (El. b. t. 1, b. l. 158–159). Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad šalys dėl aptaro prašymo pasisakė parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2019-02-11, metu (El. b. t. 1, b. l. 171–177). Iš parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2019-02-11, garso įrašo takelio girdėti, jog atsakovų atstovė informavo teismą, jog civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 G. S. buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir dar nėra teisėjos rezoliucijos priimti ieškinį nagrinėti, todėl prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir klausimą dėl bylos sustabdymo spręsti tuomet, kai bus priimtas G. S. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 (garso įrašo takelio 00:12:50–00:16:20 min.). Bylos duomenimis, 2019-02-11 parengiamajame teismo posėdyje teisėja Inga Staknienė prašymo dėl bylos sustabdymo nenagrinėjo, o atidėjo bylos nagrinėjimą (El. b. t. 1, b. l. 175–177). Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog CPK nenumato draudimo reikšti pakartotiną prašymą dėl bylos sustabdymo, jeigu pasikeičia aplinkybės. Pasikeitus teismo sudėčiai (teisėjai), atsakovai 2019-03-04 padavė pakartotinį prašymą stabdyti bylą, kuriame nurodė, kad G. S. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 buvo priimtas 2019-02-15 rezoliucija (El. b. t. 1, b. l. 180–183). Naujos sudėties teismas 2019-03-05 pasiūlė ieškovei pateikti atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo ir klausimą dėl bylos sustabdymo, gavusi ieškovės atsiliepimą, 2019-03-25 posėdžio metu nusprendė spręsti rašytinio proceso tvarka (El. b. t. 1, b. l. 193–199).

25. Ieškovė atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, jog Name, kartu gyvenant ir atsakovams, jaučiasi nesaugi, patiria psichologinį bei fizinį smurtą, tarp šalių esantys konfliktiški santykiai neužtikrina įprasto bei saugaus gyvenimo ritmo Namuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokie ieškovės argumentai reikšmingi sprendžiant ne bylos sustabdymo klausimą, tačiau nagrinėjant bylą iš esmės ir ieškovei įrodinėjant ieškinio faktinį pagrindą. Tuo atveju, jeigu ieškovė patiria psichologinį ar fizinį smurtą iš atsakovų, ieškovė gali naudotis kitomis teisinėmis gynybos priemonėmis, pavyzdžiui, prašyti įpareigoti laikinai, iki bus išnagrinėtos civilinės bylos, atsakovus gyventi skyrium (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnis), pradėti ikiteisminį tyrimą ir pan. Pastebėtina, jog ieškovė naudojasi profesionalaus teisininko – advokato – paslaugomis, todėl dėl galimai pažeidžiamų savo teisių ir jų gynimo, smurto atveju, ieškovė gali konsultuotis su ieškovę atstovaujančia teisininke (advokate). Sprendžiama, jog aptarti ieškovės argumentai teisinės reikšmės klausimo dėl bylos sustabdymo nagrinėjimui neturi. Pastebėtina ir tai, jog byloje esantys duomenys (policijos pranešimai, pareiškimai ikiteisminio tyrimo įstaigai (policijai) bei išrašas iš ieškovės epikrizės iš ligos istorijos) nepaneigia aplinkybės dėl bylos stabdymo egzistavimo (El. b. t. 1, b. l. 12, 157; t. 2, b. l. 20). Aptarti įrodymai tik patvirtina konfliktiškus šalių santykius. Ieškovės senyvas amžius teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo taip pat neturi.

26. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į byloje esančius įrodymus bei apklaustų liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų, jog apylinkės teismas nevertino byloje esančių įrodymų, reikšmingų klausimui dėl bylos sustabdymo spręsti. Ieškovė akcentuoja Grigiškių seniūnijos 2019-02-11 išduotą pažymą apie atsakovės R. S. ir atsakovo (nepilnamečio) L. S. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei NTR 2019-02-13 išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovei R. S. nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys 65,20 m² bendro ploto ir 50,40 m² gyvenamojo ploto, 3 kambarių, buto, esančio (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 185–191). Viena vertus, pati ieškovė nurodė, kad atsakovų šeima faktiškai gyvena ginčo Name. Ta aplinkybė, jog atsakovės R. S. deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su faktine gyvenamąja vieta, nesudaro pagrindo klausimą dėl bylos sustabdymo spręsti kitaip. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog atsakovei R. S. nuosavybės teise priklauso 3/6 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), savaime nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovai turi realias galimybes bent jau ginčo laikotarpiu persikelti į aptariamą butą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog liudytojų parodymai reikšmingi sprendžiant tai, ar ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovams yra pagrįsti (įrodyti), tačiau neturi teisinės reikšmės klausimui dėl bylos sustabdymo spręsti. Dėl liudytojų parodymų bei visų kitų aplinkybių bei argumentų, kuriais pasisakoma dėl bylos esmės, bus sprendžiama priimant teismo sprendimą, kuriuo vienokiu ar kitokiu būdu bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl iškeldinimo iš Namo.

27. Apygardos teismas pastebi ir tai, kad ieškovė akcentuoja aplinkybes, jog G. S. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019 yra nepagrįstas vien jau dėl to, kad suėjęs ieškinio senaties terminas (specialusis CK 5.8 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas) ginčyti palikimo priėmimą. Pažymėtina, jog aptariamos aplinkybės reikšmingos ne šioje, o būtent civilinėje byloje Nr. e2-8293-937/2019, todėl ieškovė aptariamus argumentus turėtų teikti kitą civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Šioje civilinėje byloje teismas negali pasisakyti nei dėl palikimo priėmimo (ne)teisėtumo, nei dėl praleistų ieškinio senaties terminų.

28. Ieškovė nurodė, kad atsakovai nesuinteresuoti civilinės bylos Nr. e2-8293-937/2019 sparčiu nagrinėjimu ir aptartos bylos nagrinėjimą gali vilkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso įstatymas numato galimybę teismui skirti sankcijas asmeniui, kuris piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar vilkina bylos nagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Tuo atveju, jeigu ieškovė mano, kad atsakovai vilkina civilinės bylos Nr. e2-8293-937/2019 nagrinėjimą, ieškovė į civilinę bylą Nr. e2-8293-937/2019 nagrinėjantį teismą gali kreiptis su prašymų dėl sankcijų, numatytų už bylos vilkinimą, atsakovams taikymo.

29. Likę tiek ieškovės, tiek atsakovų procesiniuose dokumentuose (atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą) išdėstyti argumentai bei nurodytos aplinkybės sprendžiant nutarties dėl bylos sustabdymo (ne)teisėtumo ir(ar) (ne)pagrįstumo klausimą teisiškai nereikšmingi, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30. Apibendrinant išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.