Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2025 m. sausio 19 d. pareiškėjas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno valdybos raštą, kad turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo dėl darbo laikotarpio (duomenys neskelbtini) kolūkyje „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas buvo kolūkio narys, kaip ir jo tėvai, ir pagal pateiktas kolūkio knygas pripažintina, kad išdirbo nurodytą darbadienių ir darbo dienų skaičių.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktas ir kt.).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis (duomenys neskelbtini) kolūkyje (duomenys neskelbtini) metais dirbo 5,81 darbadienį, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 10,16 darbadienį, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 3,91 darbadienį, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 17,4 darbadienį, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 55 darbo dienas, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 29 darbo dienas, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 41 darbo dieną, nurodo, kad pareiškėjas yra išdirbęs daugiau laiko, bet pateikiami tik tie duomenys, kuriuos pavyko gauti iš archyvo.

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Vertindamas pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Sprendžiant klausimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai ir į tai atsižvelgtina sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad šiuo aspektu svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?613/2013). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) kolūkio darbo apskaitos ir atsiskaitymo su kolūkio nariais knygą (duomenys neskelbtini) metais liepos mėnesį priskaičiuota 5,81, nurašyta 5,81, iš viso išdirbta 3 žmogaus dienų, (duomenys neskelbtini) metais priskaičiuota 10,16 iš viso išdirba 5,2 žmogaus dienų, (duomenys neskelbtini) metais birželio ir rugpjūčio mėnesiais priskaičiuota 3,93, iš viso išdirbta 3 žmogaus dienos.

Pagal Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio atsiskaitymų pagal darbo apmokėjimą apskaitos knygą pareiškėjui (duomenys neskelbtini) metais rugpjūčio mėnesį buvo mokamas atlyginimas už išdirbtas 139 valandas. Pareiškėjas nurodo, kad dirbo 17,4 darbadienį, bet duomenų apie apskaitytą nurodytą 17,4 darbadienį nepateikė, tačiau iš pateiktų duomenų, kad 1974 metais buvo mokamas atlyginimas už 139 valandas, laikoma, kad pareiškėjas išdirbo nurodytą darbadienių skaičių.

Pagal Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio atsiskaitymų apskaitos knygą pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesį išdirbo 10 dienų, (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį išdirbo 19 darbo dienų (duomenys neskelbtini) metų birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais išdirbo 55 dienas. Pagal Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio (duomenys neskelbtini) apylinkės atsiskaitymų apskaitos knygą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesį išdirbo 10 dienų, (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį išdirbo 19 darbo dienų. Pagal Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio (duomenys neskelbtini) apylinkės atsiskaitymų apskaitos knygą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį išdirbo 16 dienų, (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį išdirbo 25 darbo dienas.

Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kolūkyje (duomenys neskelbtini) metais dirbo 3 darbadienius, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 5,2 darbadienius, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 3 darbadienius, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 17,4 darbadienį, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 55 darbo dienas, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 29 darbo dienas, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 41 darbo dieną. Todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas darbo stažo, nuo kuriuo yra skaičiuojama senatvės pensija, dydžiui apskaičiuoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kolūkyje (duomenys neskelbtini) metais dirbo 3 darbadienius, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 5,2 darbadienius, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 3 darbadienius, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 17,4 darbadienį, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 55 darbo dienas, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 29 darbo dienas, (duomenys neskelbtini) metais dirbo 41 darbo dieną.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas darbo stažo, nuo kuriuo yra skaičiuojama senatvės pensija, dydžiui apskaičiuoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.