Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 14.55 val., Ukmergės r. sav., kelyje Vytinė-Vaitkiškis-Ukmergė, 2,65 km, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 76 km/h (paklaida ± 3 km/h), leistiną greitį gyvenvietėje viršijo 23 km/h. Taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti (pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų). Šiais veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 14, 129 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu R. A. pripažino padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą. Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, teisenos nutraukimo panaikinti ir skirti R. A. nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose.Skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 23 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. A. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 15 mėnesių. Praėjus daugiau kaip pusei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nutarimu sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nurodė, kad toks teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra nurodyta, kad pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikotarpiui, asmuo, norėdamas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, turi įvykdyti šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytas sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. IV-100 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo, 12 punkte nurodyta, kad asmuo „<...> asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, prašymą gražinti teisę vairuoti ir 12 punkto papunkčiuose išvardintus dokumentus“, tačiau R. A. to nepadarė. Be to, pažymėtina, kad jam atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis nepateikė policijos įstaigai vairuotojo pažymėjimo.Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas netenkintas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Teismo nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados neišplaukia iš analizuotų teisės aktų turinio ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas tenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašoma R. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam nuobaudą, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad R. A. protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., o pažeidimus perkvalifikuoti pagrindo nėra, šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad R. A. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.ATPK 128 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teiseną R. A. atžvilgiu pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. sutrumpino R. A. teisės vairuoti atėmimo terminą ir nurodė, kad toks teismo sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, taigi R. A. naujo teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016 m. spalio 16 d., teisę vairuoti turėjo.Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį (kuriame išaiškintos pagrindinės šio įstatymo sąvokos), vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Šio įstatymo 4–6 dalyse nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, o asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka.Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio įsakymu patvirtinto aprašo 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrąžinti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą bei kitus dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (aprašo 12.1 punktas) ir papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimą (aprašo 12.2 punktas). Tik įvertinęs gautus aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, dalyvaujant pareiškėjui, priima sprendimą, grąžinti ar atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą (aprašo 15 punktas).Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. A. pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniškai nepateikė policijos įstaigai prašymo grąžinti vairuotojo pažymėjimą, galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimo, t. y. dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo į policijos įstaigą nesikreipė. R. A. nebuvo atidavęs vairuotojo pažymėjimo, ir vien tik formalus prašymo grąžinti vairuotojo pažymėjimą nėra pagrindinė sąlyga, dėl ko R. A. laikytinas neturinčiu teisės vairuoti. Tačiau pažymėtina, kad R. A. neįvykdė ir kitos esminės sąlygos, numatytos aprašo 12.2 punkte – asmeniškai nepateikė policijos įstaigai papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimo, dėl ko įstatymų nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimo nesusigrąžino. Taigi negali būti laikoma, kad 2016 m. spalio 16 d. jis turėjo (buvo įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinęs) teisę vairuoti transporto priemones. Vien tai, kad teisė vairuoti transporto priemones Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarimu buvo grąžinta nesuėjus paskirtajam terminui, tai neatleidžia R. A. nuo vairuotojo pažymėjimo grąžinimo procedūros siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Kaip jau buvo minėta, teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui savaime nesuteikia asmeniui teisės vairuoti transporto priemones, jeigu jis neįvydo įstatymuose nustatytų reikalavimų ir policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas nepriima sprendimo grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Byloje neginčytinai nustačius, kad R. A. 2016 m. spalio 16 d., apie 14.55 val., Ukmergės r. sav., kelyje Vytinė-Vaitkiškis-Ukmergė, 2,65 km, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, ir pažeidė KET 14 punktą, jo veika administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Skirdamas nuobaudą teismas privalo vadovautis bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ATPK 30 straipsnyje, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertina kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas), padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji neturi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti paskiriant minimalią baudą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Byloje nėra faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, todėl švelninti administracinę nuobaudą taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas objektyvaus pagrindo nėra.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu nepagrįstai R. A. atžvilgiu nutraukė administracinę teiseną pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, todėl nutarimo dalis naikinama, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas tenkinamas ir R. A. skirtina administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį R. A. atžvilgiu nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą:

R. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą R. A. paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.