- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 2YT-11369-433/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05328-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Kreditorius
- T. K., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) A. V. (A. V.) skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai T. K., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą dėl sąskaitos arešto įkalinimo įstaigoje; panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skunde nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis; Suėmimo vykdymo 28 str. 1 d. reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio pakeitimas, numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Svarbu ir tai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Pažymi, kad minėtas teisinis reguliavimas aptartas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-03-27 Pažymoje Nr. Nr. 4D-2012/1- 171; 173; 174; 175; 176; 185; 186; 187; 204; 208; 209; 210; 211; 228; 229; 230; 428, kuria 17 bausmę atliekančių nuteistųjų skundai pripažinti pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės attėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. (Civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro apskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyti s MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Skundžiamu atveju pagal antstolio (-ės) nusiųsta patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos viso lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Atkreipia dėmėsį, kad antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą keliama skunde. Pažymi, kad nors šis reikalavimas expressis verbis CPK nenustatytas, tačiau jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus. Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo. Pažymi, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir areštuojant skolininko sąskaitą, ir/ ar nurašant pinigus. Kaip numato CPK 510 ir 512 straipsniai, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Antstolė I. B. 2017-02-06 patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 atsisakė tenkinti A. V. skundą. Nurodė, kad 2009-03-09 antstolės I. B. kontorai buvo pateiktas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-193/1999 dėl 1 448,1 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VMI (kodas 188728821) naudai, 2009-03-12 buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 1-93/2009 dėl 604,67 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. (kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 2010-10-19 buvo pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1509-723/2010 dėl 2 896,2 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. (kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK) 651 str. 2 d. antstolei patikrinus, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371. 2009-03-10 su įteikimo pranešimu adresu (duomenys neskelbtini), skolininkui buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Laiškas buvo grąžintas kaip neįteiktas adresatui. Raginimas įvykdyti sprendimą 2009-03-24 buvo persiųstas į Marijampolės pataisos namus. 2009-03-26 laiškas buvo įteiktas adresatui. Per nurodytą 10 dienų terminą į antstolės I. B. sąskaitą nebuvo pervesta raginime nurodyta suma. 2009-04-27 buvo areštuotos skolininko sąskaitos, esančios Lietuvos kredito įstaigose. 2009-05-12 buvo priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į Marijampolės pataisos namus. 2013-06-18 buvo areštuota skolininko sąskaita, esanti AB „Swedbank” banke. 2015-11-13 buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išsiųstas į Marijampolės pataisos namus. 2015-12-14 buvo gautas skolininko skundas, kuriame skolininkas prašo taikyti vykdomosioms byloms senaties terminą. 2015-12-17 buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkas buvo informuotas, jog taikyti senaties terminą nėra teisinio pagrindo, taip pat, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso ir sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti Civilinio proceso kodekso, CPK IX dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 111-115 str.) numatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. 2016-10-07 buvo gautas skolininko prašymas panaikinti areštą skolininko lėšoms, esančioms Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. 2016-10-12 buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog naikinti areštą nėra teisinio pagrindo. 2016-10-24 buvo gautas skolininko prašymas suteikti leidimą disponuoti 1 MMA dydžio suma kiekvieną mėnesį. 2016-10-26 buvo priimtas patvarkymas, kuriame nurodoma kokiais atvejais yra suteikiamas leidimas skolininkui disponuoti tam tikra suma kiekvieną mėnesį. Skolininkas buvo informuotas, jog tiek naikinti lėšų areštą, tiek suteikti minėtą leidimą nėra teisinio pagrindo. 2016-11-14 buvo gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą. 2016-11-16 buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkas buvo informuotas, jog pagrindo naikinti areštą nėra. 2016-12-28 buvo gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą. 2017-01-02 buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkas buvo informuotas, jog pagrindo naikinti areštą nėra. 2017-02-06 buvo gautas skolininko skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje. Skundas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinta Sprendimo vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktu antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl buvo priimtas ir išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos. Pažymi, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie aukščiau nurodytų lėšų nurašymą ar gavimą. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, taigi, pagrindo panaikinti lėšų areštą nėra. Jei yra nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos yra išmokamos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Skolininkas skunde nurodo, jog antstolės siųsto patvarkymo dėl skolos išieškojimo pagrindu yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje. Antstolė pažymi, kad jos 2009-05-12 patvarkymo dėl skolos išieškojimo pagrindu gali būti atskaitomos lėšos tik iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos. Pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui, yra visų rūšių pensijos, dividendai, stipendijos, autoriniai atlyginimai, laimėjimai loterijoje, konkursuose, grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje. Svarbu tai, jog minėtame patvarkyme nurodyta, kad vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Pažymėtina, jog skolininkas su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog vadovaujantis 2009-05-12 patvarkymu dėl skolos išieškojimo buvo išieškotos visos skolininkui priklausančios lėšos, esančios pataisos namų administruojamoje sąskaitoje. Skolininkas skunde remiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Pažymi, jog CPK 668 str. 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro apskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamas, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c.b. Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Remdamasi išdėstytu, antstolė padarė išvadą, jog skolininkas nepateikė duomenų apie tai, jog iš jo buvo išieškotos lėšos iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą (CPK 739 str.), bei apie tai, kad 2009-05-12 patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į skolininko pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos iš kurios išieškojimas yra negalimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis CPK 512 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktu skundas turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Taigi, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pažymi, jog patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo priimtas 2009-05-12, o patvarkymas dėl pas trečiuosiu asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto / išmokėtinų sumų perdavimo / išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, buvo priimtas 2015-11-13, todėl – antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti apskundimo terminas jau yra pasibaigęs. Išnagrinėjus A. V. skundą, skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytu, CPK 510 str., sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktu, antstolė nusprendė netenkinti A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolės veiksmų; vykdomąsias bylas Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui; apie priimtą patvarkymą informuoti šalis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbė apie priimtą pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų ir informavo, jog „Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) 2017 m. vasario 24 d. 9.30 val., teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą Nr. 2YT-11369-433/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05328-2017-7) pagal pareiškėjo A. V., gimusio 1976 m. gruodžio 17 d., skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai T. K., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0291“. Taip pat išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims pranešimus dėl atsiliepimų į skundą pateikimo.
Suinteresuoti byloje asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 medžiagos nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo 2009-03-09 pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-193/1999 dėl 1 448,1 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 1-2); 2009-03-12 pateiktą Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-93/2009 dėl 604,67 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01077, lapai 1-2); 2010-10-19 pateiktą Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1509-723/2010 dėl 2 896,2 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai iš A. V. (vykdomosios bylos Nr. 0011/10/07371, lapas 1). Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolė užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 ir pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolė 2009-03-10 su įteikimo pranešimu, adresu (duomenys neskelbtini), skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 5). Laiškas buvo grąžintas kaip neįteiktas adresatui (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 6). Tuomet antstolė raginimą įvykdyti sprendimą 2009-03-24 persiuntė į Marijampolės pataisos namus (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 8), kuris 2009-03-26 buvo įteiktas adresatui – A. V. (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 9). Iš minėtos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad per nurodytą 10 dienų terminą į antstolės I. B. sąskaitą nebuvo pervesta raginime nurodyta suma. Antstolė 2009-04-27 areštavo skolininko sąskaitas, esančias Lietuvos kredito įstaigose (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 17). Antstolė 2009-05-12 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė į Marijampolės pataisos namus (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 19). Antstolė 2013-06-18 areštavo skolininko sąskaitą, esančią AB „Swedbank” banke (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 27) ir 2015-11-13 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurį išsiuntė į Marijampolės pataisos namus (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 38). Antstolės kontoroje 2015-12-14 buvo gautas skolininko skundas, kuriame skolininkas prašė taikyti vykdomosioms byloms senaties terminą (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 39). Antstolė 2015-12-17 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininką informavo, jog taikyti senaties terminą nėra teisinio pagrindo, taip pat, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso ir sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti Civilinio proceso kodekso, CPK IX dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 111-115 str.) numatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 40-41). Antstolės kontoroje 2016-10-07 buvo gautas skolininko prašymas panaikinti areštą skolininko lėšoms, esančioms Marijampolės pataisos namų sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 47). Antstolė 2016-10-12 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, jog naikinti areštą nėra teisinio pagrindo (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 48-49). Antstolės kontoroje 2016-10-24 buvo gautas skolininko prašymas suteikti leidimą disponuoti 1 MMA dydžio suma kiekvieną mėnesį (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapas 50). Antstolė 2016-10-26 priėmė patvarkymą, kuriame nurodė kokiais atvejais yra suteikiamas leidimas skolininkui disponuoti tam tikra suma kiekvieną mėnesį, skolininką taip pat informavo, jog tiek naikinti lėšų areštą, tiek suteikti minėtą leidimą nėra teisinio pagrindo (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 51-52). Antstolės kontoroje 2016-11-14 buvo gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 54-56). Antstolė 2016-11-16 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo informavo skolininką, jog pagrindo naikinti areštą nėra (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 57-58). Antstolės kontoroje 2016-12-28 buvo gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 59-61). Antstolė 2017-01-02 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo informavo skolininką, jog pagrindo naikinti areštą nėra (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 62-63). Antstolės kontoroje 2017-02-06 buvo gautas skolininko skundas, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą dėl sąskaitos arešto įkalinimo įstaigoje; panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (vykdomosios bylos Nr. 0011/09/01035, lapai 68-70). Antstolė 2017-02-06 patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 atsisakė tenkinti A. V. skundą.
CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-12 patvarkymu vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, antstolė skolininkui paliko teisę disponuoti gaunamomis piniginėmis lėšomis pagal CPK 611, 733-743 straipsnius. Taip pat nustatyta, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje minimų lėšų gavimą į skolininko sąskaitą. Skolininkas, CPK 668 straipsnio pagrindu prašydamas panaikinti 2015-11-13 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus tai daryti ir nepaneigė antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 177, 185 straipsniai). Skolininko reikalavimas atsižvelgti į naujai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 668 straipsnio bei kt. normų taikymo nuteistųjų atžvilgiu, o šiuo konkrečiu atveju į tai, jog Marijampolės pataisos namuose jis nedirba, pajamų prilyginamų darbo užmokesčiui negauna, – taip pat nepaneigia antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuo atveju, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma, todėl, atsižvelgiant į skolininko nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išnagrinėtoje byloje nustatytą ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija), darytina išvada, jog skolininko minimoje nutartyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios su šioje nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir todėl negali būti taikoma.
Papildomai paaiškintina, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniuose) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 straipsnis). Pagal vykdomosiose bylose esančius duomenis – skolininkas nuo 2009 metų įsiskolinimų dengimui nėra skyręs nei kiek lėšų. Be to, iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad šiuo metu jokios lėšos nei iš areštuotos skolininko sąskaitos įkalinimo įstaigoje, nei iš jo galimai gaunamų pajamų nėra nuskaičiuojamos, Marijampolės pataisos namai pagal antstolės siųstą patvarkymą į antstolės depozitinę sąskaitą nieko nėra pervedę (vykdomųjų bylų Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 medžiaga), todėl teismas daro išvadą, jog nesant įrodymų, kad antstolė išieškojo iš skolininko kokias nors lėšas, iš kurių negalima išieškoti, tai be jokių įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė neteisėtai ir / ar nepagrįstai atliko kokius nors veiksmus. Pagrindo naikinti skolininko sąskaitai uždėtą areštą nėra, taip pat nėra. Be kita ko, sutiktina su antstolės nurodytu, jog patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo priimtas 2009-05-12, o patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto / išmokėtinų sumų perdavimo / išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, buvo priimtas 2015-11-13, todėl – antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti apskundimo terminas jau yra pasibaigęs, naikinti šio patvarkymo nėra jokio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė, neviršydama savo įgaliojimų bei nepažeisdama CPK, priėmė 2009-03-09 pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-193/1999 dėl 1 448,1 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai; 2009-03-12 pateiktą Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-93/2009 dėl 604,67 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai; 2010-10-19 pateiktą Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1509-723/2010 dėl 2 896,2 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai iš A. V. bei užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 ir atliko aukščiau minėtus vykdymo veiksmus. Minėtose vykdomosiose bylose nesant duomenų, jog išieškojimas būtų vykdomas iš skolininko A. V. sąskaitoje esančių CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų, darytina išvada, kad antstolės I. B. veiksmai, vykdant šias vykdomąsias bylas, yra teisėti ir pagrįsti.
Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.
Teismas nenustatė antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.