Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00308-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.11; 3.1.7.6; 3.2.6.5

2021 m. spalio 13 d.

dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo įstatyminiam atstovui R. G., atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei- Gribėnienei,

atsakovui N. S., jo įstatyminiams atstovams ir atsakovams N. S. ir L. S., atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G., atstovaujamo įstatyminių atstovų R. G. ir E. G., patikslintą ieškinį atsakovams N. S., N. S. ir L. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nepilnametis A. G., atstovaujamas įstatyminių atstovų R. G. ir E. G., patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo N. S. ir subsidiariai iš atsakovų N. S. ir L. S. priteisti:

1) 4 000 Eur neturtinės žalos;

2) 5,0 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

uzufrukto teise lėšų tvarkytojais paskiriant ieškovo įstatyminius atstovus R. G. ir E. G..

Nurodo, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 15.10 val. nepilnametį A. G. (toliau ir – ieškovas), gimusį (duomenys neskelbtini) , lauke prie sporto salės adresu (duomenys neskelbtini) , po krepšinio treniruotės sumušė nepilnametis N. S. (toliau ir – atsakovas), gimęs (duomenys neskelbtini) , kuris sudavė kelis smūgius ieškovui į veidą, prakirto lūpą. Kauno klinikose ieškovui buvo konstatuotas nosies kaulo skilimas (lūžis), kaklo nubrozdinimas, prakirsta lūpa susiūta 4 siūlėmis, nustatyta 5 (vidutinė) skausmo skalė. 2020 m. liepos 2 d. iš lūpos buvo pašalinti siūlai. Ieškovas vėliau paaiškino savo tėvui R. G. įvykio detales, kad treniruotės metu tarp jo ir atsakovo kilo nedidelis žodinis konfliktas: jis N. S. pavadino „(duomenys neskelbtini)“, nes tokia jo pravardė, o šis atgal kažkaip negražiai irgi pavadino ieškovą. Po apsižodžiavimo ieškovas priėjo prie atsakovo ir atsiprašęs davė „penkis“. Ieškovui išėjus iš sporto arenos, lauke buvęs atsakovas jam pasakė: ,,daugiau manęs taip nevadinsi“ ir 5-6 kartus kumščiu trenkė jam į veido sritį, tuomet apsisuko ir pradėjo bėgti. Ieškovas bandė pavyti atsakovą, norėdamas paklausti, kodėl šis mušasi, tai atsakovas atsisukęs vieną kartą spyrė jam į pilvą ir dar kelis kartus kumščiu trenkė į veidą ir pasišalino. Po šio įvykio ieškovas dėl suduotų smūgių jautė labai didelį fizinį skausmą.

Dėl šių aplinkybių Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriuje buvo pradėtas tyrimas (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-36898-20), kurio metu 2020 m. birželio 29 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojant, kad „Iš surinktos medžiagos darytina išvada, kad N. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. A. G. gim. (duomenys neskelbtini) m. atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 3 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, kai veika įvykdoma mažamečiui), tačiau kaip numatyta LR BK 13 str. „Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus“ (pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų), N. S. neturėjo veikos padarymo metu 16 metų amžiaus, reikiamo baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas.“.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.276 str. 1 dalyje nustatyta, jog nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, todėl šioje byloje atsakovu trauktinas nepilnametis N. S.. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (6.276 str. 2 dalis). Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų turi dalinį civilinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis), todėl subsidiariais atsakovais trauktini N. S. tėvai N. S. ir L. S.. Nepilnamečio atsakovo N. S. amžius įvykio metu (14 metų) ir iš dalies veiksnaus civilinių teisinių santykių subjekto statusas suponuoja tai, kad, tikėtina, jis galėjo ir turėjo suprasti pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kad yra draudžiama provokuoti muštynes ir naudoti fizinę jėgą kito atžvilgiu, t. y. atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad už priešingus veiksmus yra atsakingas tiek jis pats, tiek ir jo tėvai, nes tik jiems tenka atsakomybė už iš netinkamo auklėjimo atsiradusias/kilusias pasekmes. Šias elgesio taisykles N. S. įskiepijo tėvai, todėl jų auklėjimo metodų ydingumas, t. y. skatinimas konfliktus spręsti „vyriškai“, kontakto būdu - muštynėmis, minimalus rūpinimasis ir bendravimas su sūnumi buvo priežastiniame ryšyje su A. G. atsiradusia žala. N. S. tėvai yra kalti dėl netinkamo sūnaus elgesio skatinimo, ko pasėkoje buvo sutrikdyta A. G. sveikata, dėl ko yra subsidiariai atsakingi.

Po įvykio ieškovas prarado fizinę formą, nes gydėsi apie 4 savaites patirtus sumušimus, patyrė ypatingai dideles dvasines kančias, jam pasireiškė emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas, nes ieškovas yra gabus, mokykloje mokosi labai gerai bei mėgsta sportuoti, o po patirto sužalojimo to daryti negalėjo, nes iš karto po fizinio krūvio jam pradeda skaudėti galvą, be to negali ilgai mokytis, dėl ko kenčia jo mokymosi rezultatai. Šiuo momentu yra pablogėję ieškovo mokymosi rezultatai.

Fizinis smurtas prieš mažametį ieškovą, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vos 13 metai, buvo panaudotas viešoje vietoje matant kitiems asmenims (bendraklasiams girdint jo rėkimą iš skausmo), netikėtai smulkaus sudėjimo ieškovą stipriai sumušus didesnio svorio ir ūgio atsakovui , kas apribojo ieškovo galimybes gintis ir priešintis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika pasireiškia fizinės sveikatos pažeidimu (fizinio skausmo sukėlimu) ir psichinės sveikatos sutrikdymu (dėl psichologinio smurto), todėl tikimybė jausti tokių neteisėtų veiksmų pasekmės gali atsirasti vėliau, tad tokio pobūdžio byloje yra labai sunku apskaičiuoti neturtinės žalos sumą, kuri bent minimaliai atitiktų nukentėjusiojo mažamečio vaiko satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtus išgyvenimus, kurie vargu ar gali iš viso būti objektyviai įvertinti pinigais patyrus viešą fizinį ir psichologinį smurtą. Toks nukentėjusiojo mažamečio vaiko sveikatos sužalojimas pažymi ypatingą atsakovo abejingumą nukentėjusiojo sveikatai bei polinkį negerbti ne tik įstatymo nuostatų, bet ir aplinkinių visuomenės narių. Toks atsakovo elgesys rodo ne tik nukentėjusiojo, bet ir visos visuomenės negerbimą, tik įrodo ypatingą jo pavojingumą aplinkiniams ir akivaizdų atsakomybės už savo veiksmus nebuvimą.

Kad nusikalstami tyčiniai neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė ieškovo ir jo artimųjų (tėvų) dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, ir tai, jog jie turi ir gali turėti didelę įtaką jo psichologinei savijautai yra akivaizdu, nes:

ieškovui A. G. sukeltas labai didelis fizinis skausmas, buvo naudojamas psichologinis smurtas viešoje vietoje matant ir girdint kitiems vaikams;

neteisėtas atsakovo elgesys pasireiškė ne tik neigiamai ieškovo emocinei būsenai, bet ir psichologinei savijautai, padidino jo nepasitikėjimą aplinkiniais žmonėmis, mintys apie lankymąsi mokykloje ar pačią mokyklą jam suteikia neigiamas emocijas, paskatino vaiko uždarumą, pesimistinių nuotaikų vyravimui, bendravimo vengimui, o jo savivertei ir pasitikėjimui atstatyti reikalinga ilgalaikė psichoterapinė pagalba;

buvo viešai pažemintas ieškovo orumas panaudojus jo atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą viešoje vietoje, tiek tuo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek iki dabar vaikas patyrė ir tebepatiria įtampą, stresą bei nesaugumo jausmą.

Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, jog atsakovas padarė nesunkų tyčinį LR BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą (įvykio metu atsakovas nebuvo sukakęs įstatymo nustatyto 16 metų amžiaus, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, todėl faktiškai atsakovas liko visiškai nenubaustas), kuris pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais mažamečio ieškovo atžvilgiu, veikė vadovaudamasis itin žemomis chuliganiškomis paskatomis be jokio teisėto pagrindo viešai ieškovo atžvilgiu panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, per ilgą laiką neatlygindamas nei turtinės, nei neturtinės žalos, todėl padaryta moralinė žala, vertintina mažiausiai 4000,00 Eur. Panašios praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose laikosi ir kasacinis teismas (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą manytina, kad protingas ir teisingas ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 4000,00 Eur.

Teismo posėdyje ieškovas A. G. paaiškino, kad atsakovą jis pažįsta nuo pirmos klasės, jiedu yra vienos krepšinio komandos nariai. 2019 m. krepšinio vasaros stovykloje atsakovui komandos nariai sugalvojo pravardę „(duomenys neskelbtini)“, kuria jis labai nesipiktino. Įvykio dieną per krepšinio treniruotę jis vėl atsakovą vadino pravarde, šiam nepatiko, jiedu apsižodžiavo ir apsistumdė, tada jis pamatęs, kad atsakovui nepatiko pravardžiavimas, jo atsiprašė, duodamas jam „penkis“, suprato, kad jiedu susitaikė. Po treniruotės jis išėjo į lauką. Už pastato kampo jo laukė atsakovas, kuris pasakė : „daugiau manęs taip nevadinsi“ ir kumščiu jam sudavė į veidą penkis smūgius, iš lūpos ir nosies ėmė bėgti kraujas. Jis mėgino jį prisivyti, klausdamas, kodėl taip daro, tada atsakovas spyrė jam į pilvą ir ranka sudavė jam smūgį į veidą, nuo ko jis nugriuvo. Ligoninėje jam susiuvo lūpą, buvo skilęs nosies kaulas, dėl ko dabar sunku kvėpuoti, o operuoti bus galima tik sulaukus pilnametystės. Dėl gautų sužalojimų jam labai skaudėjo, ilgą laiką jautė diskomfortą, nes negalėjo valgyti, buvo depresyvi nuotaika, suprastėjo kūno kultūros ir kiti pažymiai, vienu momentu bijojo išeiti į lauką, todėl kreipėsi pagalbos į psichologus. Neužilgo po įvykio jis dalyvavo krepšinio varžybose, kur žaidė ir atsakovas, kartu po jų fotografavosi, nes taip reikėjo.

Teismo posėdyje ieškovo įstatyminis atstovas R. G. paaiškino, kad po to, kai atsakovas N. S. sumušė jo sūnų A. G., jų šeimai teko išgyventi didelį stresą : jis po sūnaus skambučio turėjo skubiai lėkti per lietų į sporto areną ir kviesti greitąją pagalbą, nes niekas to nepadarė, po to iki vėlaus vakaro su vaiku laukti Kauno klinikose, kol sūnui bus suteikta pagalba. Prašo priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes sūnus dėl įvykio patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo atsiradusi baimė išeiti į lauką, be to per krepšinį sūnus bijo eiti į kontaktą, jam trūksta agresyvesnio žaidimo.

Atsakovai N. S., N. S. ir L. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas N. S. nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka, nes reikalavimas neadekvačiai didelis, incidentą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, nurodomos konkrečios incidento liekamosios neigiamos pasekmės nėra pagrįstos.

Pirma. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl patirto fizinio smurto. Vertinant šį reikalavimą, derėtų atsižvelgti ne tik į kilusias pasekmes, tačiau įvertinti ir tai, kodėl kilo šalių konfliktas. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. vykusios krepšinio stovyklos ieškovas N. S. pradėjo vadinti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”. Tas buvo daroma kiekvienos treniruotės metu, girdint kitiems komandos draugams. Incidento dieną kur kas dažniau nei įprastai. Tas yra užfiksuota tiek ieškinyje, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarime užfiksuotuose šalių ir jų krepšinio trenerio parodymuose. Šalys nėra artimi draugai ir atsakovui pravardės nebuvo įprasta bei priimtina bendravimo dalis. „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti užgaulūs pavadinimai buvo naudojami ne draugiškai juokaujant, o siekiant atsakovą pažeminti ir sumenkinti prie kitų komandos draugų. Kiekvieną kartą tai žeisdavo ir skaudindavo (duomenys neskelbtini) bei žemindavo draugų akivaizdoje. (duomenys neskelbtini) ne kartą prašė ieškovą nustoti taip elgtis, tačiau ieškovas tik pasišaipydavo. Kyla natūralus klausimas kaip elgtis tokioje situacijoje, kai asmuo sistemingai psichologiškai smurtauja ir aiškiai parodė, kad neketina liautis to daryti. Teisiškai priimtinas variantas – prašyti suaugusiųjų pagalbos, tačiau to efektyvumas abejotinas, turint omeny, kad visuomenėje psichologinis smurtas yra daugmaž toleruojamas ir nesureikšminamas, o neigiamų pasekmių rizika didelė. Šalys treniruojasi paauglių kolektyve ir pasklidus tokiai žiniai, kad atsakovas skundėsi tėvams, treneriui, mokytojams ar pan. ir šie įsikišo, atsakovas gali būti pradėtas vertinti kaip silpnas, negalintis „pastovėti už save“, skundikas, ko pasėkoje patyčios gali pasidaryti dar intensyvesnės ir atsakovas atstumtas iš kolektyvo. Taigi tokioje situacijoje atsakovas tikėtina manė turintis tik dvi alternatyvas – arba toliau kelis metus kentėti ieškovo patyčias, arba gintis fiziniu smurtu. Pažymėtina, kad žmogui fizinis smurtas, nors priešingas teisei, visgi yra natūralus reiškinys. Jis neretai suprantamas kaip tinkama gynybos priemonė ir tam tikrais atvejais netgi pateisinamas kaip bausmė už neigiamą elgesį, siekiant nuo jo atgrasyti ateityje. Tarp mažiau brandžių asmenybių, kaip vaikai ir paaugliai, toks mąstymo modelis gali būti ypač gajus. Atitinkamai ir (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinius veiksmus prieš ieškovą išimtinai todėl, kad norėjo apsiginti nuo ieškovo sistemingo psichologinio smurto, nes prašymai nustoti taip elgtis buvo neveiksmingi ir nežinojo kaip kitaip apsiginti. Būtent ieškovo sistemingai naudotas psichinis smurtas prieš (duomenys neskelbtini), buvo esminis faktorius nulėmęs incidentą, kuomet buvo sutrikdytą ieškovo sveikatą. Jei ne paties ieškovo sistemingas ir sąmoningas psichologinis smurtas, incidentas niekada nebūtų įvykęs. Žinoma, tai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) elgesys buvo teisėtas ar tinkamas, tačiau teismui vertinant ieškovo reikalavimą, derėtų itin reikšmingai atsižvelgti, kad incidentas kilo ir žala atsirado dėl paties ieškovo veiksmų (CK 6.253 str. 5 d.).

Antra. Taip pat svarbus momentas, kad incidentą sudarė du epizodai. Pirmajame epizode atsakovas sudavė ieškovui du smūgius ir nuėjo. Tą patvirtina ir vaizdo įrašas aprašytas 2020-06-29 policijos nutarime bei parodo, kad ieškovas meluoja, kuris nurodo, kad jam buvo suduota daug daugiau smūgiu. Po pirmojo incidento epizodo, atsakovui nueinant, ieškovas jį pasivijo, suriko: „Kur bėgi? Ateik čia!”, ir stojo į kovinę stovėseną ir artėdamas bandė du kartus smūgiuoti. Atsakovas nuo smūgių apsigynė ir smūgiavo atgal tam, kad apsiginti nuo ieškovo agresyvaus puolimo. Būtent po šių smūgių ieškovui pradėjo kraujuoti iš nosies. Ieškovas pateikia kitokią versiją, esą antrajame epizode jis pasivijęs norėjo paklausti už ką jį mušė, tačiau ši versija ne tik absurdiška vertinant iš tipinio žmogaus elgesio tokiais atvejais (bėk arba kaukis), tačiau ir pats ieškovas tam prieštarauja. Nupasakodamas pirmąjį epizodą ieškovas nurodo, kad prieš suduodamas smūgius, atsakovas pasakė „Daugiau manęs taip nevadinsi“, kas reiškia, jam buvo puikiai žinoma, kodėl atsakovas taip pasielgė. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovas meluoja nupasakodamas vijimosi motyvus ir nutyli, kad antrajame epizode jis pats puolė atsakovą, o šis gynėsi nuo jo agresijos. Tai lemia, kad antrajame epizode vykusios fizinės konfrontacijos metu, atsakovas gynėsi nuo ieškovo puolimo ir smūgiai buvo suduoti siekiant užkirsti kelią tolimesnei ieškovo agresijai. Atitinkamai, šie smūgiai ir jais padarytą žala viena vertus buvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis (CK 6.253 str. 7 d.) ir vėlgi sąlygota paties nukentėjusiojo veiksmų (puolimo) (CK 6.253 str. 5 d.). Tai lemia, kad bent jau dėl dalies žalos atsakovas visa apimtimi turėtų būti atleistas nuo atsakomybės.

Trečia. Atsakovui, kuris šiuo metu yra nepilnametis, negauna jokių pajamų ir neturi jokio turto bei neturės jo kelių metų artimoje ateityje, yra neįmanoma atlyginti reikalaujamą žalą. Atsakovo tėvų kaip subsidiariai atsakingų asmenų galimybės atlyginti žalą yra ribotos. Atsakovų pajamos nėra didelės, jie turi išlaikytinių, vykdytinų prievolių, todėl ieškovo reikalaujamos sumos atlyginimas jiems būtų didelė našta į ką teismas turėtų atsižvelgti (CK 6.251 str. 2 d.).

Ketvirta. Ieškinyje yra pateikiama daug skambių, tačiau tuščių frazių apie itin didelius ieškovo išgyvenimus, kas yra būdinga tokio pobūdžio ieškiniams, todėl to nederėtų sureikšminti ir labiau orientuotis į konkrečias neigiamas incidento pasekmes. Ieškinyje dėstomą, kad ieškovas prarado fizinę formą, jaučia galvos skausmus po fizinio krūvio, nebegali ilgai mokytis, ko pasėkoje suprastėjo jo mokymosi rezultatai, ieškovui reikalinga ilgametė psichologinė pagalba ir pan. Tačiau jokių duomenų, kurie šiuos teiginius pagrįstų nėra pateikiama, kas reiškia, kad visi nurodomi tiek konkretūs, tiek bendrinio pobūdžio ieškovo neigiami išgyvenimai nėra pagrįsti (CPK 178 str.). Iš medicinos dokumentų matyti, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Skausmas buvo vidutinis, ieškovas atsisakė nuskausminamųjų. Nėra duomenų, kad ieškovui buvo sutrenktos smegenys ar patirta trauma, kuri sąlygotų ieškinyje nurodomus liekamuosius reiškinius. Ieškovas iš tiesų tris savaites nelankė treniruočių, tačiau po to grįžo ir treniravosi ir treniruojasi įprastu tempu su visais. Ieškovas nėra išsakęs nusiskundimų dėl blogos savijautos. Ieškovas dalyvavo visą vasarą vykusiame krepšinio turnyre (duomenys neskelbtini) , kurio finaliniame etape 2020 m. (duomenys neskelbtini) mėn. (duomenys neskelbtini) su komanda užėmė antrą vietą visoje (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, teiginiai apie sumažėjusias ieškovo galimybes sportuoti ir pablogėjusią sportinę formą, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį, kad po incidento šalių santykiai pagerėjo. Tiek šalims bendraujant, tiek ieškovui bendraujant su kitais nematyti, kad ieškovas patirtų kažkokius neigiamus išgyvenimus ar bendravimas būtų pasikeitęs. Šalys netgi kartu žaidė vienoje komandoje minėtame krepšinio turnyre (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad ieškovo bendravimo galimybės nesuprastėjo, jis nejaučia baimės ir diskomforto bendraudamas su atsakovu ir kitais bendraamžiais. Nuotrauką su komandos draugais po turnyro, tame tarpe, atsakovu, ieškovas yra įsikėlęs savo „Facebook“ profilyje. Atsakovas neturi jokių duomenų apie ieškovo suprastėjusias mokymosi galimybes ir suprastėjusius rezultatus ir ieškovas jų nepateikia. Visgi reikia turėti omeny, kad 2020-2021 m. dėl karantino apribojimų buvo pakeistas mokymosi modelis į nuotolinį, kas ne tik savaime lėmė suprastėjusią mokymo kokybę, tačiau ir sudarė galimybes vaikams mažiau mokintis, užsiimti pašaline veikla. Visi šie faktoriai galėjo įtakoti mokymosi rezultatus. Tai yra viešai skelbiama informacija. Taigi jeigu ieškovo mokymosi rezultatai pablogėjo derėtų vertinti ir kitus tą galėjusius įtakoti faktorius, o ne dirbtinai siekti su incidentu. Nors duomenų apie neigiamą psichinę būklę ieškinyje nėra pateikiama, reikia turėti omeny, kad ženklią dalį 2021 m. visa Lietuva praleido karantino sąlygomis. Ieškovas negalėjo lankyti mokyklos, savo mėgstamų krepšinio treniruočių, pilnavertiškai bendrauti su draugais. Labiau socialūs ir aktyvūs žmonės kur kas sunkiau pakelia karantino ribojimus, kurie gali lemti neigiamus psichologinius išgyvenimus. Tai yra viešai skelbiama informacija. Atitinkamai, jeigu ieškovo psichologinė būklė ir pablogėjo reiktų įvertinti ir kitus faktorius, o ne dirbtinai viską sieti su incidento pasekmėmis. Apibendrinant, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie nurodomus konkrečius sužalojimų sąlygotus neigiamus išgyvenimus ir kitas pasekmes. Ieškovo galimybės sportuoti ir sportinė forma nepablogėjo. Bendravimo galimybės nepablogėjo. Darant prielaidą, kad bent dalis nurodomų teiginių yra teisingi, reikia turėti omeny, kad prastesnius mokymosi rezultatus ir neigiamą psichinę būklę galėjo sąlygoti karantino apribojimai, pasikeitęs mokymosi modelis, įprastos fizinės veiklos trūkumas, socialinių kontaktų trūkumas, todėl to nereikėtų automatiškai sieti su incidento pasekmėmis. Galima sutikti, kad dėl incidento ieškovas patyrė vidutinį fizinį skausmą, gijimo proceso metu jautė nežymų diskomfortą, tris savaites nelankė mėgstamų krepšinio treniruočių. Suprantama, kad tai yra tam tikri nepatogumai, tačiau ženkliai mažesnės apimties ir intensyvumo nei pateikia ieškovą atstovaujantys tėvai. Atsakovas taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas nurodo esą jo reikalaujamas žalos dydis yra tinkamas kaip pavyzdį nurodydamas Kasacinio teismo 2K-314/2012 ir 2K-497/2011 bylas. Ši atsakovo praktika šiuo atveju yra visiškai netinkama, nes jose buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, t. y. vienu atveju asmeniui buvo sulaužytas žandikaulis, kitu atveju asmeniui buvo padaryti daugybiniai mažesni sužalojimai, smegenų sukrėtimas, nosies lūžis. Šiuo atveju, nors specialistas nenustatė ieškovo sveikatos sutrikdymo laipsnio, galima manyti, kad jis turėtų būti priskiriamas nežymiam sveikatos sutrikdymui, ką nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2020-06-29 nutarime.

Penkta. Galiausiai įvertinus tai, kad 1) ieškinyje nurodomi konkrečios tariamai dėl incidento ieškovui atsiradusios fizinės ir psichologinės pasekmės, kurias galima pagrįsti, nėra niekuo įrodinėjamos; 2) ieškovo patirti sužalojimai, fizinis skausmas buvo nežymus; 3) gijimo periodas trumpas; 4) ieškovui dėl incidento neliko ir negalėjo likti neigiamų liekamųjų fizinių pasekmių; 5) reikalavimas neadekvačiai didelis; todėl atsakovas mano, kad šiuo ieškiniu faktiškai nėra siekiama realios neturtinės žalos atlyginimo, o nubausti/atkeršyti ieškovui ir jo šeimai. Atitinkamai, faktiškai yra ginami ne ieškovo interesai, o siekiama patenkinti jo tėvų asmenines ambicijas į ką teismas taip pat turėtų atsižvelgti vertindamas ieškinio reikalavimą.

Teismo posėdyje, vykusiame 2021m. birželio 30 d., atsakovas N. S. paaiškino, kad pravardė, duota jam komandos draugų per krepšinio stovyklą, jam niekada nepatiko, bet iš pradžių jis to neparodė. Po karantino pradėjus treniruotis, jis tikėjosi, kad draugai pamiršo tą pravardę, tačiau A. G. vėl jį ėmė pravardžiuoti, o jam paprieštaravus, juokėsi ir nenuoširdžiai, tik dėl akių atsiprašė, pasakydamas, kad daugiau nevadins. Jis supratęs, kad žodinės konflikto sprendimo galimybės jau išnaudotos, nutarė su (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti, panaudojant fizinę jėgą. Po treniruotės jis pirmas išėjo į lauką ir palaukė (duomenys neskelbtini) . Šiam priėjus, pasakęs, kad manęs daugiau taip nevadinsi, sudavė jam vieną smūgį kumščiu į lūpą, ir ją prakirto, kitą smūgį sudavė į žandą. Po šito jis ėjo namo, bet (duomenys neskelbtini) jį pasivijo ir mėgino jam trenkti į galvą kumščiu, mosikuodamas ir sakydamas „ateik čia“. Jis išvengė (duomenys neskelbtini) smūgio ir gindamasis trenkė jam į nosį, po smūgio (duomenys neskelbtini) nukrito. Dėl patiriamų patyčių jis niekam nesiskundė, nes tai nevyriška, iš jo dėl to tik dar labiau būtų tyčiojamasi. Tokia nuomonė yra tarp jo draugų. Šeimoje jo niekas nemokino smurtauti. Po įvykio kitą dieną treneris norėjo, kad jiedu su (duomenys neskelbtini) susitaikytų, jis buvo pasiruošęs tą padaryti, bet (duomenys neskelbtini) nuo suoliuko nepakilo ir rankos jam nepadavė. Mano, kad 50 Eur būtų pakankama suma neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo nepilnamečio N. S. įstatyminis atstovas atsakovas N. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, o teismo posėdyje, vykusiame 2021m. birželio 30 d., paaiškino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad per krepšinio treniruotes iš jo sūnaus (duomenys neskelbtini) tyčiojamasi, nors, žinodamas R. G. karštakošišką būdą, net nebūtų bandęs su juo aiškintis. O sūnus, jei būtų skundęsis, būtų tapęs dar didesnių patyčių auka, nes vaikai „skundalių“ nemėgsta. Jų šeimoje fizinis smurtas nebuvo toleruojamas. Jis nepateisina sūnaus elgesio užpuolus ir sužalojus ieškovą, bet sūnaus gynybinius veiksmus, kai jį puolė A. G., jis pateisina. Jų šeimai prašoma priteisti suma yra per didelė.

Teismo posėdyje, atsakovo įstatyminė atstovė L. S. paaiškino, kad, sužinojusi apie įvykį, ji iniciavo susitikimą su ieškovais, tačiau R. G. kategoriškai atsisakė, kad susitikime dalyvautų vaikai, atvyko vienas, tačiau pokalbis nepavyko. (duomenys neskelbtini) nėra būdinga agresija, jam treneris kaip tik dėl to priekaištavo. Sūnus dėl patiriamų patyčių turėjo jaustis taip blogai, kad ėmėsi jam nebūdingo smurto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šalių, jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 15.10 val. nepilnametį A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), lauke prie sporto arenos adresu (duomenys neskelbtini) , po krepšinio treniruotės sumušė nepilnametis N. S., gimęs (duomenys neskelbtini) , kuris sudavė kelis smūgius ieškovui į veidą ir prakirto jam lūpą. Konfliktas tarp nepilnamečių kilo krepšinio treniruotės metu, kai ieškovas, pravardžiavęs atsakovą „(duomenys neskelbtini)“, šio nuomone, nuoširdžiai jo neatsiprašė ir neketino liautis tai daręs. Atsakovas, supratęs, kad prašymai žodžiu liautis pravardžiuoti neveikia, nutarė konfliktą išspręsti, panaudodamas fizinį smurtą.

Byloje apklausti nepilnametis ieškovas A. G. ir nepilnametis atsakovas N. S. įvykio aplinkybes nurodo kiek skirtingai: ieškovo paaiškinimu, treniruotės metu jis atsiprašė atsakovo dėl pravardžiavimo ir jiedu susitaikė, atsakovas susitaikymą paneigė; ieškovo paaiškinimu, atsakovas sudavė jam penkis smūgius kumščiu į veidą, o kai jis atsakovą po to vijosi, norėdamas paklausti, kodėl taip šis padarė, šis dar spyrė jam į pilvą ir sudavė ranka smūgį į veidą, o atsakovas paaiškino, sudavęs iš pradžių du smūgius kumščiu ieškovui į veidą, nuo ko šiam iš nosies ir lūpos ėmė bėgti kraujas, po šito ėjęs namo, kai ieškovas ėmė jį vytis, sakydamas „ateik čia“ ir mosuodamas kumščiais, tai jis, išvengęs ieškovo smūgio, sudavė jam ranka vieną smūgį į veidą, nuo ko šis pargriuvo. Objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti tokius ieškovo ir atsakovo paaiškinimus, byloje nėra, todėl teismas juos vertina kaip kiekvienos iš šalių siekį švelniau apibūdinti savo veiksmus. Šie šalių paaiškinimų prieštaravimai nepaneigia neginčytinai nustatytų bylos aplinkybių, kad po šalių konflikto, kurį krepšinio treniruotės metu išprovokavo ieškovas, atsakovas jam sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir prakirto lūpą.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2020 m. birželio 29 d. nutarimu nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes N. S. veikos padarymo metu neturėjo 16 metų amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Kauno klinikų išduotu Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu LA 2020-0254996/250000 -2020-490589 nustatoma, kad, apžiūrėjus A. G. 2020 m. birželio 18 d., jam nustatyta diagnozė: lūpos žaizda, gretutiniai susirgimai: galimas nosikaulių lūžis (senas?) be dislokacijos – derinti su klinika.

(duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymomis apie mokymosi rezultatus 2021 m. balandžio 29 d. nr. S-76 ir S-77 nustatoma, kad A. G. 2019-2020 mokslo metais metinio įvertinimo vidurkis buvo 9 balai, o 2020-2021 mokslo metų I pusmetį – 8,7 balo.

(duomenys neskelbtini) gimnazijos pateikta 8E klasės mokinio N. S. charakteristika 2021 m. balandžio 23 d. Nr. S-31 nustatoma, kad mokinys yra motyvuotas, gabus, gerai mokosi, pažymių vidurkis 8,33 balo. (duomenys neskelbtini) turi savo nuomonę, nebijo garsiai įvardyti to, kas jam nepriimtina, tačiau moka būti lankstus ir priima kitų požiūrį. Klasės draugų mylimas, moka bendrauti. Kartu yra jautrus, įskaudintas užsisklendžia, nepasitiki savimi. Individualių pokalbių su klasės auklėtoja metu ne kartą yra užsiminęs, jog krepšinio treniruotėse yra asmenų, kurie iš jo tyčiojasi, ir jam tai kelia didelį stresą. Mokinys nesilankė nei pas mokyklos socialinę pedagogę, nei pas psichologę. Vaiko gerovės komisijoje jo elgesys niekada nebuvo svarstytas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (6.276 straipsnio 2 dalis).

Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y., neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė.

Įvykio metu nepilnametis N. S., panaudojamas fizinį smurtą, sudavė smūgius kumščiu nepilnamečiui A. G. į veidą ir jį sužalojo, tuo N. S. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tarp N. S. veiksmų ir A. G. padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos N. S. atžvilgiu.

Žalos padarymo metu, t. y. 2020 m. birželio 18 d. N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo 14 metų, todėl jis už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (CK 6.276 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio N. S. tėvams pareiga atlyginti žalą ar jos atitinkamą dalį atsiranda tada, kai nepilnametis jų sūnus iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (6.276 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patikslintą ieškinį pareiškė tiek atsakovui N. S., tiek subsidiariems atsakovams jo tėvams N. S. ir L. S..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiari atsakomybė už jų nepilnamečio vaiko nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus padarytą žalą.

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai N. S. ir L. S. neįrodė, jog tinkamai vykdė savo kaip tėvų pareigą auklėti nepilnametį sūnų, todėl yra subsidiariai atsakingi už jo padarytą žalą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijais yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo A. G. patirtas lūpos sužalojimas dėl N. S. pavartoto smurto jo atžvilgiu bei netinkamas atsakovų N. S. ir L. S., kaip tėvų, pareigų atlikimas.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas dėl to, jog gydėsi apie 4 savaites patirtus sumušimus, patyrė ypatingai dideles dvasines kančias, jam pasireiškė emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas, nes ieškovas yra gabus, mokykloje mokosi labai gerai bei mėgsta sportuoti, o po patirto sužalojimo to daryti negalėjo, nes iš karto po fizinio krūvio jam pradeda skaudėti galvą, be to negali ilgai mokytis, dėl ko kenčia jo mokymosi rezultatai. Šiuo momentu yra pablogėję ieškovo mokymosi rezultatai. Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. nurodė, kad po sumušimo jam labai skaudėjo, ilgą laiką jautė diskomfortą, nes negalėjo valgyti , buvo depresyvi nuotaika, suprastėjo kūno kultūros ir kiti pažymiai, vienu momentu bijojo išeiti į lauką, todėl kreipėsi pagalbos į psichologus.

Be to ieškovas nurodė, kad įvykio metu be lūpos sužalojimo jam dar buvo sužalota nosis, tačiau šią aplinkybę paneigia Kauno klinikų išduotas Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas LA 2020-0254996/250000 – 2020 – 490589, kuriame šis sužalojimas įvardijamas kaip gretutinis susirgimas, nurodant, kad tai galimas nosikaulių lūžis (senas?) be dislokacijos. Kitų objektyvių įrodymų, kad be lūpos sužalojimo įvykio metu ieškovas patyrė dar ir nosies kaulų lūžį, byloje nėra. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo kaltė dėl ieškovo nosies kaulų lūžimo įvykio metu yra neįrodyta.

Ieškovo teigimas, kad jis prarado fizinę formą, nes gydėsi apie 4 savaites patirtus sumušimus, patyrė ypatingai dideles dvasines kančias, yra iš dalies paneigiamas Kauno klinikų išduotu Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu LA 2020-0254996/250000 – 2020 – 490589, kuriame nurodyta, kad medicininės apžiūros metu, ieškovui buvo skausminga nosies, viršutinės lūpos kairio kampo ir apatinės lūpos, skruostikaulių ir apatinio žandikaulio palpacija, skausmo intensyvumas vaizdo analogijos skalėje (VAS) – vidutinis skausmas, nuskausminamųjų atsisakė; ekstraoraliai viršutinė lūpa sutinusi, kairėje viršutinės lūpos pusėje 2 cm ilgio žaizda, intraoraliai dantų, gleivinės, žandikaulių pažeidimų nestebima; žaizda susiūta, uždėtos 5 siūlės, siūlus šalinti po 7-10 dienų. Šis sužalojimas vertinamas kaip nežymus, jis nebuvo ilgalaikis ir ieškovui sunkių pasekmių nesukėlė, įrodymų, kad sužalojimas ypatingai pakenkė ieškovo įprastam gyvenimui ar sumažino jo fizines galimybes, byloje nėra. Anaiptol, tai, kad ieškovas neužilgo po įvykio gyveno įprastą gyvenimą įrodo ir šalių paaiškinimai bei Jonavos žinių reportažas, kuriais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovas kaip komandos draugai dalyvavo respublikinėse varžybose ir jose laimėjo prizinę vietą.

Ieškovas teigia, kad dėl sužalojimo suprastėjo jo kūno kultūros ir kiti pažymiai. Byloje esančiais anksčiau ištirtais rašytiniais įrodymais iš ugdymo įstaigos nustatyta, kad ieškovo pažymiai, lyginant 2019-2020 mokslo metus ir 2020-2021 m. I pusmetį, suprastėjo nežymiai - tik 0,3 balo. Neginčytinų įrodymų, kad tai įvyko tik dėl patirto sužalojimo, bet neatsižvelgiant į mokymosi ypatumus aukštesnėje klasėje bei mokymąsi nuotoliniu būdu karantino sąlygomis, byloje nepateikta. Todėl šis ieškovo paaiškinimas yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Atsižvelgtina, kad ieškovas A. G. neturtinę žalą iš dalies patyrė ir dėl to, kad pats tinkamai nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, tyčiojosi iš atsakovo N. S., jį pravardžiuodamas ir taip sukeldamas konfliktą, kuris ir buvo fizinio smurto panaudojimo jo atžvilgiu priežastis, todėl yra pagrindas mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius A. G. patirtą sužalojimą, jo pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, paties A. G. elgesį kilusio konflikto metu, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog A. G. fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 800 Eur.

Atsižvelgiant į priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nevertina atsakovų turtinės padėties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas šioje civilinėje byloje patyrė 250 Eur atstovavimo išlaidas, o atsakovai civilinėje byloje bendrai patyrė 870 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą, prašydamas priteisti 4 000 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau teismas priteisė 800 Eur dydžio neturtinę žalą, t. y. teismas ieškinį tenkino 20 proc. (800 x 100 proc. / 4 000). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas tik 20 proc., teismas iš atsakovo N. S., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti - subsidiariai iš N. S. ir L. S. ieškovui priteisia 50 Eur (250 x 12,50 proc.) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovams iš ieškovo A. G. įstatyminių atstovų R. G. ir E. G. priteisia 696 Eur (870 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Šioje civilinėje byloje ieškovas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas iš atsakovo N. S., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti - subsidiariai iš N. S. ir L. S. valstybei priteisia 18 Eur (((4 000 x 3 proc.) – 25 proc.) x 20 proc.) žyminio mokesčio dalį, proporcingą patenkintai ieškinio daliai, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovui tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio ( CPK 92, 96 str.), todėl iš jo šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo nepilnamečio N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o nustačius, kad nepilnametis atsakovas N. S. neturi turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš atsakovų N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui nepilnamečiui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5,0 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų, uzufrukto teise lėšų tvarkytojais paskiriant ieškovo įstatyminius atstovus R. G. ir E. G..

Priteisti valstybei iš atsakovo nepilnamečio N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o nustačius, kad nepilnametis atsakovas N. S. neturi turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš atsakovų N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų ) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Priteisti atsakovui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G. įstatyminių atstovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 696 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.