- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-100-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00308-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- N. S., L. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovo N. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo ir atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. spalio 29 d. papildomų sprendimų civilinėje byloje pagal ieškovo A. G., atstovaujamo įstatyminių atstovų R. G. ir E. G., ieškinį atsakovams N. S., N. S. ir L. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas nepilnametis A. G., atstovaujamas įstatyminių atstovų R. G. ir E. G., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo N. S. ir subsidiariai iš atsakovų N. S. ir L. S. 4 000 Eur neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, uzufrukto teise lėšų tvarkytojais paskiriant ieškovo įstatyminius atstovus R. G. ir E. G..
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 15.10 val. nepilnametį A. G. (toliau ir – ieškovas), gimusį (duomenys neskelbtini)., lauke prie sporto salės adresu(duomenys neskelbitni), po krepšinio treniruotės sumušė nepilnametis N. S. (toliau ir – atsakovas), (duomenys neskelbtini) kuris sudavė kelis smūgius ieškovui į veidą, prakirto lūpą. Kauno klinikose ieškovui buvo konstatuotas nosies kaulo skilimas (lūžis), kaklo nubrozdinimas, prakirsta lūpa susiūta 4 siūlėmis, nustatyta 5 (vidutinė) skausmo skalė. Ieškovas paaiškino savo tėvui R. G. įvykio detales, kad treniruotės metu tarp jo ir atsakovo kilo nedidelis žodinis konfliktas: jis N. S. pavadino „(duomenys neskelbtini)“, nes tokia jo pravardė, o šis atgal kažkaip negražiai irgi pavadino ieškovą. Po apsižodžiavimo ieškovas priėjo prie atsakovo ir atsiprašęs davė „penkis“. Ieškovui išėjus iš sporto arenos, lauke buvęs atsakovas jam pasakė: ,,daugiau manęs taip nevadinsi“ ir 5-6 kartus kumščiu trenkė jam į veido sritį, tuomet apsisuko ir pradėjo bėgti. Ieškovas bandė pavyti atsakovą, norėdamas paklausti, kodėl šis mušasi, atsakovas atsisukęs vieną kartą spyrė jam į pilvą ir dar kelis kartus kumščiu trenkė į veidą ir pasišalino. Po šio įvykio ieškovas dėl suduotų smūgių jautė labai didelį fizinį skausmą. Dėl šių aplinkybių Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriuje buvo pradėtas tyrimas (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-36898-20), kurio metu 2020 m. birželio 29 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojant, kad „Iš surinktos medžiagos darytina išvada, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini)., A. G., gim.(duomenys neskelbtini)., atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, kai veika įvykdoma mažamečiui), tačiau, kaip numatyta BK 13 straipsnyje, amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų), N. S. neturėjo veikos padarymo metu 16 metų amžiaus, reikiamo baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas.“ Ieškovas nurodė, kad atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad už priešingus veiksmus yra atsakingas tiek jis pats, tiek ir jo tėvai, nes tik jiems tenka atsakomybė už pasekmes, atsiradusias/kilusias iš netinkamo auklėjimo.
3. Ieškovas nurodė, kad po įvykio jis prarado fizinę formą, nes sumušimus gydėsi apie 4 savaites, patyrė ypatingai dideles dvasines kančias, jam pasireiškė emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas, nes ieškovas yra gabus, mokykloje mokosi labai gerai bei mėgsta sportuoti, o po patirto sužalojimo to daryti negalėjo, nes iš karto po fizinio krūvio jam pradeda skaudėti galvą, be to, negali ilgai mokytis, dėl ko kenčia jo mokymosi rezultatai. Šiuo momentu yra pablogėję ieškovo mokymosi rezultatai. Nusikalstami tyčiniai neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė ieškovo ir jo artimųjų (tėvų) dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, jie turi ir gali turėti didelę įtaką jo psichologinei savijautai. Ieškovui sukeltas labai didelis fizinis skausmas, buvo naudojamas psichologinis smurtas viešoje vietoje matant ir girdint kitiems vaikams. Neteisėtas atsakovo elgesys pasireiškė ne tik neigiamai ieškovo emocinei būsenai, bet ir psichologinei savijautai, padidino jo nepasitikėjimą aplinkiniais žmonėmis, mintys apie lankymąsi mokykloje ar pačią mokyklą jam suteikia neigiamas emocijas, paskatino vaiko uždarumą, pesimistinių nuotaikų vyravimui, bendravimo vengimui, o jo savivertei ir pasitikėjimui atstatyti reikalinga ilgalaikė psichoterapinė pagalba. Viešai pažemintas ieškovo orumas panaudojus jo atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą viešoje vietoje, tiek tuo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek iki dabar vaikas patyrė ir tebepatiria įtampą, stresą bei nesaugumo jausmą. Atsakovas padarė nesunkų tyčinį BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (įvykio metu atsakovas nebuvo sukakęs įstatymo nustatyto 16 metų amžiaus, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, todėl faktiškai atsakovas liko visiškai nenubaustas), kuris pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais mažamečio ieškovo atžvilgiu, veikė vadovaudamasis itin žemomis chuliganiškomis paskatomis be jokio teisėto pagrindo viešai ieškovo atžvilgiu panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, per ilgą laiką neatlygindamas nei turtinės, nei neturtinės žalos, todėl padaryta moralinė žala vertintina mažiausiai 4 000 Eur.
Atsiliepimas
4. A. N. S., N. S. ir L. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas N. S. nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka, nes reikalavimas neadekvačiai didelis, incidentą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, nurodomos konkrečios incidento liekamosios neigiamos pasekmės nėra įrodytos. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. vykusios krepšinio stovyklos ieškovas N. S. pradėjo vadinti „(duomenys neskelbtini). Tas buvo daroma kiekvienos treniruotės metu, girdint kitiems komandos draugams. Incidento dieną – kur kas dažniau nei įprastai. Tas yra užfiksuota tiek ieškinyje, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarime užfiksuotuose šalių ir jų krepšinio trenerio parodymuose. Šalys nėra artimi draugai ir atsakovui pravardės nebuvo įprasta bei priimtina bendravimo dalis. „(duomenys neskelbtini) ir kiti užgaulūs pavadinimai buvo naudojami ne draugiškai juokaujant, o siekiant atsakovą pažeminti ir sumenkinti prie kitų komandos draugų. Kiekvieną kartą tai žeisdavo ir skaudindavo N. bei žemindavo draugų akivaizdoje. N. ne kartą prašė ieškovą nustoti taip elgtis, tačiau ieškovas tik pasišaipydavo. N. panaudojo fizinius veiksmus prieš ieškovą išimtinai todėl, kad norėjo apsiginti nuo ieškovo sistemingo psichologinio smurto, nes prašymai nustoti taip elgtis buvo neveiksmingi, ir nežinojo, kaip kitaip apsiginti. Būtent ieškovo sistemingai naudotas psichinis smurtas prieš N., buvo esminis faktorius, nulėmęs incidentą, kuomet buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Ieškovas meluoja nupasakodamas vijimosi motyvus ir nutyli, kad jis pats puolė atsakovą, o šis gynėsi nuo jo agresijos. Atsakovas gynėsi nuo ieškovo puolimo, ir smūgiai buvo suduoti siekiant užkirsti kelią tolimesnei ieškovo agresijai. Atitinkamai, šie smūgiai ir jais padaryta žala viena vertus buvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis (CK 6.253 straipsnio 7 dalis) ir vėlgi sąlygota paties nukentėjusiojo veiksmų (puolimo) (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Tai lemia, kad bent jau dėl dalies žalos atsakovas visa apimtimi turėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Atsakovų pajamos nėra didelės, jie turi išlaikytinių, vykdytinų prievolių, todėl ieškovo reikalaujamos sumos atlyginimas jiems būtų didelė našta, į ką teismas turėtų atsižvelgti (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie nurodomus konkrečius sužalojimų sąlygotus neigiamus išgyvenimus ir kitas pasekmes. Ieškovo galimybės sportuoti ir sportinė forma nepablogėjo. Bendravimo galimybės nepablogėjo. Galima sutikti, kad dėl incidento ieškovas patyrė vidutinį fizinį skausmą, gijimo proceso metu jautė nežymų diskomfortą, tris savaites nelankė mėgstamų krepšinio treniruočių. Suprantama, kad tai yra tam tikri nepatogumai, tačiau ženkliai mažesnės apimties ir intensyvumo, nei pateikia ieškovą atstovaujantys tėvai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio N. S., o nustačius, kad nepilnametis atsakovas N. S. neturi turto ar uždarbio (pajamų), pakankamų žalai atlyginti, priteisė subsidiariai iš atsakovų N. S. ir L. S. ieškovui nepilnamečiui A. G. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, uzufrukto teise lėšų tvarkytojais paskiriant ieškovo įstatyminius atstovus R. G. ir E. G.. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo nepilnamečio N. S., o nustačius, kad nepilnametis atsakovas N. S. neturi turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteisė subsidiariai iš atsakovų N. S. ir L. S. 18 Eur žyminio mokesčio. Teismas priteisė atsakovui N. S. iš ieškovo A. G. įstatyminių atstovų R. G. ir E. G. 696 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad įvykio metu nepilnametis N. S., panaudodamas fizinį smurtą, sudavė smūgius kumščiu nepilnamečiui A. G. į veidą ir jį sužalojo, tuo N. S. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tarp N. S. veiksmų ir A. G. padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos N. S. atžvilgiu. Žalos padarymo metu, t. y. 2020 m. birželio 18 d. N. S.,(duomenys neskelbtini)., buvo 14 metų, todėl jis už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (CK 6.276 straipsnio 1 dalis). N. N. S. tėvams pareiga atlyginti žalą ar jos atitinkamą dalį atsiranda tada, kai nepilnametis jų sūnus iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (6.276 straipsnio 2 dalis). Teismas pripažino, kad atsakovai N. S. ir L. S. neįrodė, jog tinkamai vykdė savo kaip tėvų pareigą auklėti nepilnametį sūnų, todėl yra subsidiariai atsakingi už jo padarytą žalą.
7. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo A. G. patirtas lūpos sužalojimas dėl N. S. pavartoto smurto jo atžvilgiu bei netinkamas atsakovų N. S. ir L. S., kaip tėvų, pareigų atlikimas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius A. G. patirtą sužalojimą, jo pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, paties A. G. elgesį kilusio konflikto metu, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, jog A. G. fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 800 Eur.
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečio N. S., o nustačius, kad nepilnametis atsakovas N. S. neturi turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteisė subsidiariai iš atsakovų N. S. ir L. S. ieškovui nepilnamečiui A. G. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, uzufrukto teise lėšų tvarkytojais paskiriant ieškovo įstatyminius atstovus R. G. ir E. G..
9. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui N. S. iš ieškovo A. G. įstatyminių atstovų R. G. ir E. G. 384 Eur bylinėjimosi išlaidų, uzufrukto teise lėšų tvarkytojais paskiriant atsakovo įstatyminius atstovus N. S. ir L. S..
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G., atstovaujamas įstatyminių atstovų R. G. ir E. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria priteista 800 Eur neturtinės žalos ir ieškinį tenkinti visiškai, atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Sprendime nėra motyvuotai pasisakyta, kodėl teismas padarė išvadą, kad konfliktą išprovokavo ieškovas, todėl ši teismo išvada nepagrįsta bylos duomenimis.
10.2. Sprendime nepagrįstai konstatuotas atlygintinos žalos dydis. Teismas nenustatė teisingos kompensacijos už A. G. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Ieškovas reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, atsiradusios dėl vienos iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių - sveikatos pažeidimo.
10.3. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad A. G. sužalojimas nebuvo ilgalaikis ir ieškovui sunkių pasekmių nesukėlė, įrodymų, kad sužalojimas ypatingai pakenkė ieškovo įprastam gyvenimui ar sumažino jo fizines galimybes, byloje nėra. A. G. dėl to, jog gydėsi apie 4 savaites patirtus sumušimus, patyrė ypatingai dideles dvasines kančias, jam pasireiškė emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas, nes A. G. yra gabus, mokykloje mokosi labai gerai bei mėgsta sportuoti, o po patirto sužalojimo to daryti negalėjo, nes iš karto po fizinio krūvio jam pradeda skaudėti galvą. Be to negali ilgai mokytis, dėl ko kenčia jo mokymosi rezultatai. Po šio įvykio pablogėjo A. G. mokymosi rezultatai, po sumušimo jam labai skaudėjo, ilgą laiką jautė diskomfortą, nes negalėjo valgyti, buvo depresyvi nuotaika, suprastėjo kūno kultūros ir kiti pažymiai, vienu momentu bijojo išeiti į lauką, kreipėsi pagalbos į psichologus, dėl sumušimo jam reikės daryti plastinę nosies operaciją
10.4. Sprendimu, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, motyvuotai neįvertinta, kad neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo A. G. patirtas lūpos sužalojimas dėl N. S. pavartoto smurto jo atžvilgiu bei netinkamas atsakovų N. S. ir L. S., kaip tėvų, pareigų atlikimas. Sprendimu nustačius pernelyg mažą, todėl neteisingą, atlygintinos neturtinės žalos dydį, tuo buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai.
2. Apeliaciniu skundu atsakovas N. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą ir sumažinti ieškovui A. G. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nuo 800 Eur iki 350 Eur, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. spalio 29 d. papildomus sprendimus ir išspręsti šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovo sveikatos sutrikdymas apsiribojo prakirsta lūpa ir nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos sutrikdymo ieškovas patyrė kažkokių fizinių ar psichinių liekamųjų reiškinių, pagal teismų praktiką jam priteistina neturtinės žalos suma turėtų būti 200-300 Eur.
11.2. Pats ieškovas sukėlė konfliktą sistemingai naudodamas psichinę prievartą prieš atsakovą, todėl yra pagrindas mažinti jam atlygintiną žalą.
11.3. Teismas turėjo atsižvelgti į blogą atsakovo N. S. turtinę padėtį. Teismo priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra proporcinga ieškovo patirtai žalai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui turėjo būti priteista ne daugiau kaip 145 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepaisant to, atsakovai sutinka ieškovui atlyginti 350 Eur neturtinės žalos.
11.4. Jeigu ieškovas būtų atsakingai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, byla galėjo būti išnagrinėta per vieną teismo posėdį, dėl ko atsakovai būtų patyrę tik 670 Eur bylinėjimosi išlaidų – 470 Eur už atsiliepimo parengimą, 100 Eur už pasiruošimą ir 100 Eur už atstovavimą. Tačiau dėl ieškovo veiksmų/neveikimo nulemti papildomi posėdžiai sąlygojo poreikį papildomoms 680 Eur teisinės pagalbos išlaidoms. Dėl šios priežasties, atsakovų įsitikinimu, teisinės pagalbos išlaidų, sąlygotų netinkamo ieškovo procesinio elgesio, turėtų būti priteista ne 80 proc., o 100 proc. Atsižvelgiant į tai, atsakovams turėjo būti priteista 1) 80 proc. dalis nuo 670 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kuri sudaro 536 Eur; 2) 100 proc. nuo 680 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, iš viso atsakovams turėjo būti priteista 1 216 Eur, o ne 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų t. y. 136 Eur daugiau.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo pobūdį, priteista 800 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, yra deklaratyvus, nepagrįstas ir tik dar kartą parodo atsakovo įstatyminių atstovų abejingumą ieškovo patirtai neturtinei žalai. Apeliaciniame skunde nurodoma 350 Eur neturtinės žalos suma, kaip tinkama šioje situacijoje ieškovo neturtinei žalai atlyginti, yra akivaizdžiai pernelyg maža, kad bent kiek atitiktų konstitucinius teisingumo, protingumo principus bei įstatymo nustatytus visiško žalos atlyginimo principus.
12.2. Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas pinigine išraiška pervertino ieškovo patirtus išgyvenimus, nes nepagrįsta būtų teigti, kad 800 Eur ar didesnė neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ji padaryta mažamečiui vaikui viešai panaudojus prieš jį fizinį ir psichologinį smurtą, galėtų būti priteisiama tik esant daugybiniams sužalojimams.
12.3. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovų turtinė padėtis galėtų būti lemiamas kriterijus nustatant ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, nes byloje nėra duomenų nei apie N. S. turtinę padėtį, nei apie atsakovų N. S. ir L. S. turtinę padėtį. Be to, atsakovų turtinės padėties vertinimas negali pažeisti ir neturi paneigti kito pamatinio neturtinės žalos visiško atlyginimo principo - kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
12.4. Teisminis procesas buvo pradėtas tik dėl atsakovo ir jo atstovų netinkamų savo pareigų atlikimo - atsakovui padarius ieškovui neturtinę žalą ir atsakovo tėvams (atsakovams) neužtikrinus savo pareigos tinkamai auklėti vaiką (atsakovą N. S.). Ieškovų atstovai dar iki ieškinio parengimo teismui daug kartų bandė taikiai spręsti ginčą tiesiogiai kontaktuodami su atsakovu N. S., tačiau atsakovas tokias iniciatyvas ignoravo.
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. A. G. sistemingai psichologiškai smurtavo prieš N. S. ir būtent A. G. patyčios nulėmė fizinį konfliktą. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad A. G. išprovokavo konfliktą, yra pagrįsta.
13.2. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovui padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus, jis nebuvo ilgalaikis ir ieškovui sunkių pasekmių nesukėlė, įrodymų, kad sužalojimas ypatingai pakenkė ieškovo įprastam gyvenimui ar sumažino jo fizines galimybes byloje nėra.
13.3. Teismas teisingai nurodė, kad šią aplinkybę paneigia Kauno klinikų išduotas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas LA 2020-0254996/250000 – 2020 – 490589, kuriame šis sužalojimas įvardijamas kaip gretutinis susirgimas, nurodant, kad tai galimas nosikaulių lūžis (senas?) be dislokacijos. Kitų objektyvių įrodymų, kad be lūpos sužalojimo įvykio metu ieškovas patyrė dar ir nosies kaulų lūžį, byloje nėra. Todėl teismas pripažino, kad atsakovo kaltė dėl ieškovo nosies kaulų lūžimo įvykio metu yra neįrodyta.
13.4. Ieškovo vertinamas patirtos neturtinės žalos dydis santykyje su patirtu sveikatos sutrikdymu ir jo pasekmėmis, yra visiškai neadekvatus, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigine kompensacija (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).
7. Ieškovas savo skunde nurodė, kad teismo išvada, jog konfliktą išprovokavo ieškovas, yra nepagrįsta bylos duomenimis. Teisėjų kolegija šį ieškovo teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šalių procesiniuose dokumentuose ir 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, atkreipė dėmesį, kad nei vienos iš šalių paaiškinimų jokie objektyvūs tiesioginiai įrodymai nepatvirtina, todėl teismas turėjo remtis tik netiesioginiais įrodymais. Teismas pagrįstai sprendė, kad kiekviena iš šalių siekė kuo švelniau apibūdinti savo veiksmus, tačiau ieškovas A. G. iš esmės pripažino, kad pavadino atsakovą N. S. „(duomenys neskelbtini)“ ir nepaneigė, kad konflikto pradžia buvo būtent atsakovo pavadinimas viena ar kita pravarde treniruotės metu. Be to, teismas nustatė, kad, atsakovui sudavus smūgį ir nuėjus, ieškovas dar pasivijo atsakovą, t. y. tęsė konfliktinę situaciją, nors turėjo galimybę pasitraukti ir taip sumažinti neigiamas pasekmes. Todėl sutiktina, kad ieškovo elgesys, įtakojęs paties konflikto pradžią ir konflikto tąsą, turi reikšmės įvertinant atlygintinos neturtinės žalos dydį. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali būti pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės ar iš dalies ar visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas tinkamai pritaikė šią teisės normą.
8. Neturtinės žalos įvertinimą skundžia abi bylos šalys: ieškovo teigimu, priteista per maža suma, atsakovo teigimu - per didelė.
9. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
10. Pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino nustatytiną žalos dydį pagal visus tris kriterijus: nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę, patirtą diskomfortą, nepatogumus, žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktikos precedentus panašiose ar iš dalies panašiose pagal faktines aplinkybes bylose. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
11. Ieškovas teigė, kad jo sužalojimas buvo ilgalaikis ir sukėlė sunkias pasekmes. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „D. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklėse sveikatos sutrikdymas pagal mastą skirstomas į sunkų, nesunkų ir nežymų. Taisyklių 9 punktas nustato, kad toks sveikatos sutrikdymas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo kvalifikuotinas kaip nežymus. Šios bylos atveju nustatyta, kad ieškovas į Kauno klinikas buvo atvežtas 2020 m. birželio 18 d., jam nustatyta viršutinės lūpos kairio kampo žaizda, kaklo nubrozdinimas, skausminga nosis, nuskausminamųjų atsisakė, po rentgeno nustatytas galimas nosikaulio lūžis (senas), uždėtos 5 siūlės, nurodyta siūlus šalinti po 7-10 dienų. Taigi, sveikatos sutrikdymas ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, nenustatytas, po uždėtų siūlių ieškovas buvo išleistas į namus, galėjo lankyti mokymo įstaigą, turėjo tik atvykti siūlų šalinimui po 10 dienų. Konstatuotina, kad ieškovo sveikatos sutrikdymas buvo nežymus.
12. Teismų praktikoje nežymių sveikatos sutrikdymų atvejais priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra nuo 86 iki 1448 Eur (nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse baudžiamosiose bylose). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015, nukentėjusiajam šeimos konflikto metu buvo nagais apdraskytas kaklas, vieną kartą kumščiu suduota į veidą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš kaltinamosios buvo priteista 300 Lt (86,89 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290/2011 iš nuteistojo priteista mažamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei nukentėjusiajai 579 Eur vienam vaikui ir 289 Eur kitam vaikui už tai, kad konflikto metu vienam mažamečiui buvo basa koja įspirta į koją, kitam mažamečiui suduota į veidą, sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2014 nukentėjusiajai už tai, kad į ją buvo mesta kėdė, nubrozdinta kairės kojos blauzda, buvo priteista 289 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014 vienam iš nukentėjusiųjų, kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tyčia suduoti du smūgiai kumščiu į veidą, įspirta du kartus į šonkaulius, padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakio, skruosto srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas) buvo priteista 1448 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis (800 Eur) yra pagrįstas, atitinka padarytų sužalojimų mastą, nepažeidžia įstatymo ir teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
13. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė priimdamas 2021 m. spalio 13 d. sprendimą ir du papildomus sprendimus 2021 m. spalio 25 d. ir spalio 29 d., kuriais ieškovui buvo priteista iš viso 150 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui buvo priteista iš viso 1080 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėjo būti priteista 1216 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovo netinkamas procesinis elgesys nulėmė papildomą teismo posėdį, dėl ko atsakovas turėjo apmokėti papildomai 680 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ši suma turėjo būti priteista visa ( žr. šios nutarties 11.4 pastraipą). Šiuo atveju atsakovas remiasi CPK 96 straipsnio 5 dalimi, leidžiančia teismui paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti į šalies procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teisėjų kolegija šios bylos atveju negali nustatyti netinkamo ieškovų procesinio elgesio. Byloje įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai (2021 m. balandžio 22 d. ir gegužės 20 d.), vienas teismo posėdis 2021 m. liepos 7 d., teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį 2021 m. rugsėjo 23 d., per kurį byla buvo išnagrinėta. Atsakovai iš esmės nurodo, kad 2021 m. balandžio 22 d. parengiamajame posėdyje ieškovas prašė išduoti teismo liudijimus gauti įvykusio konflikto vaizdo įrašą ir atsakovo charakteristiką, nors galėjo šiuos dokumentus gauti iki pirmojo parengiamojo posėdžio, teismas dėl atostogų prašomo liudijimo neišdavė, todėl 2021 m. gegužės 20 d. byla nebuvo baigta nagrinėti. 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo baigtas, tačiau ieškovo atstovė paprašė teismo pasiruošti baigiamosioms kalboms, kas nulėmė poreikį skirti byloje pertrauką iki 2021 m. liepos 7 d. Kai turėjo būti paskelbtas teismo sprendimas, 2021 m. liepos 27 d. teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nes ieškovas nebuvo įtraukęs atsakovo N. S. tėvų atsakovais, kas nulėmė dar vieną teismo posėdį.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad dviejų parengiamųjų teismo posėdžių galimybė yra numatyta CPK 229 straipsnyje. Šalių teisė rinkti įrodymus, tuo tikslu prašyti teismo liudijimų, taip pat numatyta CPK 199 straipsnio 5 dalyje. Ieškovo atstovės prašymas sudaryti galimybę pasiruošti baigiamajai kalbai ir dėl to teismo posėdžio atidėjimas negali būti laikomi netinkamo procesinio elgesio atveju. Pažymėtina, kad tiek šalys, tiek teismas turi teikti prioritetą pirmiausia tinkamam materialinių įstatymų taikymui, teisinės taikos atkūrimui, pažeistų teisių tinkamam apgynimui, o ne skubotam ir paviršutiniškam procesui (CPK 2 straipsnis). Todėl atsakovo argumentai apie netinkamą ieškovų procesinį elgesį yra atmestini ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Pažymėtina, kad šalių turėtos atstovavimo išlaidos nėra viršijančios Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
15. Šalių apeliacinius skundus atmetus, jų turėtos išlaidos už apeliacinių skundų surašymą nepriteistinos. Atsakovas turėjo 250 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo, o jam neturint lėšų, iš jo įstatyminių atstovų atsakovui priteistina 250 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą, 2021 m. spalio 25 d. papildomą sprendimą ir 2021 m. spalio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jam neturint lėšų, iš įstatyminių atstovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.