- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-358-425/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- UAB „Kapitalo valda“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-358-425/2013
N U T ARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-23-242/2013 pagal pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-28-277/2009 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Kapitalo valda“ 2012-09-17 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Ignalinos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-28-277/2009, kurioje 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-277/2009 pagal J. B. ieškinį V. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo nutraukta J. B. ir V. B. santuoka, įregistruota 1992 m. rugsėjo 18 d. Ignalinos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 265, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina J. B., padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei priteista iš atsakovo į valstybės biudžetą 325 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-28-277/2009 nurodydamas, kad teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių, kadangi nutraukdamas santuoką ir padalindamas sutuoktinių turtą, neįtraukė į bylą kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ (dabar naujas kreditorius – UAB „Kapitalo valda“), todėl buvo panaikinta kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš pareiškėjų turto. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir V. B., būdamas santuokoje su J. B., 2007 m. balandžio 15 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 704600569, pagal kurią V. B. išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – telefoną Motorola W220, kuri buvo perduota V. B. valdyti ir naudotis. Atsakovas prekę įsigijo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl turėjo solidariąją prievolę kartu su sutuoktine iki 2008 m. balandžio 20 d. sumokėti lizingo bendrovei (kreditoriui) už prekę bendrą finansuojamą sumą – 396,02 Lt, taip pat mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius. Pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimo teisę į V. B. skolą perleido naujam kreditoriui UAB „Kapitalo valda“. UAB „Kapitalo valda“ apie jos teises pažeidžiantį Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą sužinojo gavęs Gyventojų registro tarnybos 2012 m. rugpjūčio 24 d. pažymas apie atsakovo duomenis, todėl mano, kad nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013-03-05 nutartimi atmetė UAB „Kapitalo valda“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-28-277/2009 pagal J. B. ieškinį V. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo, priteisė iš UAB „Kapitalo valda“ į valstybės biudžetą 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad UAB „Kapitalo valda“, sužinojęs apie tai, kad skolininkas persikraustė, tik praėjus trims metams, ėmėsi priemonių nustatyti V. B. buvimo vietai ir skolai, kuri nuo 514,86 Lt padidėjo iki 1 934,84 Lt, išieškoti. Tokį pareiškėjo elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip aplaidų ir nerūpestingą, nurodė, kad duomenys apie asmenis Gyventojų registre nėra slapti, o skolą prisiteisti galima ir nežinant skolininko gyvenamosios ar darbo vietos (procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu). Kreditorius nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes atsakovas V. B. skyrybų su J. B. procese nedalyvavo, apie atsakovo kreditorių nei teismui, nei ieškovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, po to, kai 2009 metais sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes apie skolininko duomenų pasikeitimą, iškart ir operatyviai nesiėmė priemonių skolininko buvimo vietai nustatyti, todėl praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Kapitalo valda“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį civilinėje byloje Nr.A2-23-242/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-28-277/2009. Apeliantas pažymėjo, kad skolininkas neinformavo nei kreditoriaus apie santuokos nutraukimo procesą, nei teismui nurodė turintis kreditorių, todėl apeliantas nežinojo apie civilinę bylą ir atsakovo santuokinės padėties pasikeitimą. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido CPK 368 str. numatytų terminų, t. y. nepraleido 3 mėnesių nuo sužinojimo apie V. B. ir J. B. santuokos nutraukimą termino ir nebuvo praleistas penkerių metų terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjas pažymėjo neturėjęs jokių duomenų apie solidarų skolininką – J. B., todėl negalėjo prisiteisti iš skolininkų skolos, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, pareiškėjo teisė pasirinkti norimą skolos priteisimo būdą – kreiptis dėl skolos priteisimo bendra tvarka, ar pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismo argumentai, jog sutuoktiniai nedalyvavo skyrybų procese, o J. B. nežinojo apie sutuoktinio skolą UAB „Ūkio banko lizingas“, o skolą galima priteisti ir nežinant skolininko gyvenamosios vietos, rodo teismo šališkumą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad prievolė buvo įgyta santuokos metu, o santuokos nutraukimo byloje apskritai nebuvo sprendžiamas sutuoktinių įsipareigojimų padalijimo bei solidarios atsakomybės klausimas.
Atsiliepimas
Ieškovės J. B. atstovas advokatas atsiliepimu prašė palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-23-242/2013 nepakeistą. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo sužinojo 2009 metais, kai grįžo atsakovui V. B. neįteiktas pranešimas, tačiau apeliantas daugiau nei tris metus nesiėmė jokių priemonių įsiskolinimui iš V. B. išieškoti. Santuokos nutraukimo byloje buvo nustatyta, kad atsakovas V. B. 2007 m. gegužės 16 d. paliko šeimą ir išvyko gyventi į Vilnių, tačiau šalys atskirai faktiškai gyvena jau nuo 2007 m. pradžios. Atsakovas mobilųjį telefoną iš pareiškėjo įsigijo 2007-04-15, kai šalys gyveno skyrium, ieškovė apie tai nieko nežinojo ir šio sandorio nepatvirtino, taigi atsakovas telefoną įsigijo asmeniniams poreikiams, o ne šeimos reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-04-15 atsakovas V. B. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ Vilniuje sudarė Išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną Motorola W220 (b. l. 52-54). 2008 m. rugsėjo 3 d. ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos su V. B. nutraukimo (b. l. 2-3). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys bendrų skolų neturi, o atsakovas V. B. turi asmeninių skolų už teisės pažeidimus. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir J. B. ir V. B. santuoką nutraukė, padalino turtą. Turto padalijimo faktas 2009-03-02 buvo praneštas Vedybų sutarčių registrui (b. l. 40) ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui (b. l. 41), duomenys registre apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimą įregistruoti 2009-03-10 (b. l. 43-44). 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ priėmė reikalavimo teisę į UAB „Ūkio banko lizingas“ skolininkus, tarp jų ir į atsakovo V. B. skolą (b. l. 55, 91). UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-23 išsiuntė skolininkui pranešimą apie pasikeitusį kreditorių, tačiau pranešimas 2009-04-03 grįžo neįteiktas su žyma „Persikraustė“ (b. l. 57). Pareiškėjas 2012-08-13 kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą ir 2012-08-24 gavo pažymą apie V. B. gyvenamąją vietą, šeimyninė padėtį, skyrybų duomenis (b. l. 61).
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama neatsiejamai nuo teisės viršenybės principo. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai.
Pareiškėjas reikalavimo teisę iš UAB „Ūkio banko lizingas“ perėmė 2009-03-03, apie skolininko V. B. persikraustymą sužinojo 2009-04-03, tačiau daugiau nei tris metus nesiėmė jokių veiksmų skolai išsiieškoti ar skolininko buvimo ar gyvenamajai vietai nustatyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas neveikė kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų reikalingų esamoje situacijoje. Apeliantas teigia, kad prašymą atnaujinti procesą padavė nedelsiant, kai tik buvo sužinota apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, jog svarbu ne tai, kada apie tam tikras aplinkybes buvo sužinota, bet kada apie jas objektyviai galėjo būti sužinota (CPK 368 str. 1 d.). Pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie skolininko santuokos nutraukimą ir turto padalijimą 2009 m., tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Toks pareiškėjo nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nutraukta skolininko santuoka ir padalintas turtas, neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininko ginčas neišspręstas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.