- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-1635-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02096-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- N. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6182-1070/2020 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2020 m. birželio 18 d. sprendimu atsakovei už akių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai tenkino ieškovės N. K. ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės A. K. 1783 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė A. K. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą už akių ir iš naujo išnagrinėti byloje pareikštą ieškinį. Atsakovė nurodė, kad:
2.1. bylos nagrinėjimas vyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino sąlygomis, atsakovė iš anksto pranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl bendros sveikatos būklės. Atsakovė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji turėjo galimybę pasisakyti dėl stogo remonto darbų poreikio ir jų vertės raštu, pateikdama alternatyvius sprendimus. Ieškovės 2019 m. birželio 25 d. rašte nebuvo pateikta konkreti informacija apie ekspertą, leidimus, subjektus, su kuriais sudaroma rangos darbų sutartis. Ieškovė niekada nebandė susitarti su atsakove dėl remonto darbų atlikimo. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė teigė, jog gyvenant nuolatinio psichologinio spaudimo sąlygomis ji atsisako tiesiogiai šnekėtis su ją atakuojančiu asmeniu – ieškove. Byloje pateikta 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Įraža“ ekspertizės išvada yra niekinė, nes ši bendrovė neturi kvalifikacijos atestato. MB „Stogius“ įregistruota tik 2019 m. liepos 15 d., todėl neaišku, kaip tokia įmonė, būdama neįregistruota, galėjo būti pasamdyta gegužės mėn. vykdyti darbus paveldosauginėje teritorijoje, neturėdama patirties, atitinkamo kvalifikacijos atestato, be tinkamos techninės priežiūros ir galėtų atsakyti už savo darbų kokybę. Ieškovė viena savarankiškai parinko rangovus, todėl ji turi prisiimti atsakomybę ir visas sąnaudas, remontuojant stogą, nes neįrodyta, kad toks remontas buvo būtinas.
Atsiliepimas
3. Ieškovė N. K. atsiliepimu į atsakovės prašymą peržiūrėti sprendimą už akių atsakovės prašymą prašo atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Atsakovė neginčija darbų atlikimo fakto ir jų kokybės. Sutartis dėl namo stogo darbų atlikimo buvo pasirašyta 2019 m. liepos 29 d., t. y. tuo metu, kai MB „Stogius“ jau buvo įregistruota. Šios įmonės direktorius R. K. dirbo UAB „Varinis stogas“ projekto vadovo pareigose. UAB „Įraža“ ekspertas V. D. yra kvalifikuotas specialistas, kuriam nuo 2018 m. liepos 10 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingos statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie posėdį jai buvo pranešta tinkamai. Nors šalyje buvo paskelbtas karantinas, tačiau teisme buvo užtikrintos visos sąlygos, kad teismo posėdžiai vyktų. Atsakovė pateikė savo poziciją atsiliepime į ieškinį, ši pozicija buvo įvertinta priimtame sprendime už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. 2020 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atsakovės A. K. pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas, iš atsakovės ieškovei priteistos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad:
4.1. nors atsakovė ir neišreiškė sutikimo su ieškovės nurodytais darbais ir kaina, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos dalyvauti stogo remonto darbų atlyginimo procese, nustačius, kad stogo remonto darbai buvo būtini. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 7 430 Eur stogo remonto darbų išlaidų. Byloje nustatęs, kad ieškovė atliko būtinus stogo remonto darbus ir dėl to turėjo protingų išlaidų, teismas sprendė, kad 24/100 dalys šių išlaidų (1 783 Eur) pripažintinos ieškovės nuostoliais, todėl priteisė šią sumą ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnio pagrindu.
4.2. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių papildomų įrodymų, galinčių turėti įtakos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo už akių teisėtumui ar paneigiančių sprendime už akių teismo padarytas išvadas. Pareiškime nurodytos aplinkybės dėl MB „Stogius“ įregistravimo laiko, UAB „Įraža“ ekspertizės išvados teisingumo nebuvo nurodytos atsakovės atsiliepime į ieškinį, todėl teismas dėl jų skundžiama nutartimi nepasisakė. Teismas konstatavo, kad atsakovė neginčija darbų atlikimo fakto, jų kokybės ir ieškovės turėtų išlaidų dydžio. Todėl teismas sprendė, kad 2020 m. birželio 18 d. sprendimas už akių negali būti panaikintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
4.3. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie byloje paskirtą 2020 m. birželio 11 d. parengiamąjį teismo posėdį, išsiuntus jai šaukimą į posėdį ir 2020 m. gegužės 13 d. nutartį per elektroninių paslaugų portalą. 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje atsakovei buvo išaiškintos neatvykimo į parengiamąją teismo posėdį pasekmės. 2020 m. birželio 9 d. pareiškimu atsakovė pranešė, kad ji negalės dalyvauti 2020 m. birželio 11 d. teismo posėdyje dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino. Teismas, gavęs šį pranešimą, nusprendė, kad atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, nepateikus teismui prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo atidėjimo, ieškovės atstovei paprašius priimti sprendimą už akių, byloje gali būti priimtas sprendimas už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis).
4.4. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje negalima išvada, jog atsakovei nebuvo pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį, kad iš atsakovės buvo gautas prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kad atsakovei tinkamai buvo pranešta tik dėl dalies ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, o kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium. Atvykusios į posėdį ieškovės nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai nekėlė teismui rimtų abejonių. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą už akių ir dėl to, kad byloje negalėjo būti priimtas toks sprendimas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas)
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovė A. K. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą už akių ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, iš naujo peržiūrint N. K. ieškinį bei įvertinant jį kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. ieškovės 2019 m. birželio 25 d. rašte atsakovei nebuvo pateikta konkreti informacija apie ekspertą, leidimus, subjektus, su kuriais sudaroma rangos darbų sutartis, šis raštas nevadintinas įrodymu, kad atsakovė buvo kaip nors tinkamai ieškovės informuota apie jos nuo 2019 m. gegužės mėn. imtus organizuoti stogo remonto darbus. Tai tik patvirtina, kad atsakovė neturėjo galimybės ieškoti alternatyvų. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovę apie stogo remonto darbus informavo pakabindama bendrame koridoriuje ant sienos informacinį raštą. Jokio savalaikio informavimo šiuo atveju tiesiog nebuvo.
5.2. Tezė, kad atsakovė su ieškove nebendrauja, yra manipuliacinio pobūdžio ir iškreiptai pateikia tikrąją problemos esmę. Ieškovė pati daro viską, kas tik įmanoma, kad toks bendradarbiavimas būtų kuo labiau problemiškas.
5.3. Teisėja ieškovės poziciją paremiančiais įrodymais vadina 2019 m. birželio 25 d. raštą, ekspertinę išvadą, darbų sutartį su MB „Stogius“ ir pan. MB „Stogius“ įsteigta pernelyg dirbtinai ir skubotai, t. y. vasaros viduryje. Negali vos dvi savaitės prieš sutarties pasirašymą įregistruota ir reikiamos patirties neturinti įmonė imti darbuotis (keisti stogą) statinyje, kuris yra Kauno miesto 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio teritorijoje.
5.4. 2019 m. birželio 25 d. datuotame bei į atsakovės pašto dėžutę įmestame savo rašte ieškovė jau įvardija sumą, reikalingą sumokėti už stogo remonto darbus. Tai reiškia, kad ieškovė iš anksto žinojo dar nesudarytos sutarties su dar neįregistruota įmone sąlygas. Ieškovė savo pirminiame 2020 m. vasario 6 d. ieškinyje sutarties su UAB „Įraža“ nebuvo pateikusi – tik ekspertinę išvadą. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, su kuo, iš tikrųjų, ji buvo sudariusi raštišką susitarimą dėl minėto ekspertinio vertinimo atlikimo. Vėliau ji ėmė tvirtinti, jog ekspertizę atliko V. D. ir kad šio UAB „Įraža“ eksperto kvalifikacijos abejonių nekelia.
5.5. Ieškovė iš Kultūros paveldo skyriaus jokio leidimo negavo, jai tik buvo sutekta informacija, kad minėtus darbus atlikti galima.
Atsiliepimas
5.6. Atsakovė nesutinka su teismo išvadą, jog „Nors atsakovė ir neišreiškė sutikimo su ieškovės nurodytais darbais ir kaina, tai neatleidžia jos (atsakovės) nuo pareigos dalyvauti stogo remonto darbų atlyginimo procese“. Neinformuodama atsakovės ieškovė dar 2019 m. gegužės mėn. antroje pusėje atėmė iš atsakovės galimybę lygiateisiai spręsti stogo remonto reikalus. Todėl nepagrįstas teiginys, kad žmogus, tikslingai ir tyčia nušalintas nuo sprendimų priėmimo (dar pradiniame jų etape), yra įpareigotas, t. y. privalo, kažkam sumokėti didžiules, jokia forma su juo nederintas sumas.
5.7. Atsakovė iš anksto – prieš pat 2020 m. birželio 18 d. – pranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl bendros sveikatos būklės, nurodė, kad bylos nagrinėjimas vyksta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino sąlygomis. Tačiau atsakovė nesiskundžia dėl fakto, kad sprendimas buvo priimtas už akių, ji reikalauja atšaukti teisėjos sprendimus. Teisėja nesigilino į atsakovės išdėstytus argumentus, neteisingai juos interpretavo.
5.8. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė savo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriui adresuotą 2020 m. liepos 7 d. prašymą pateikti išaiškinimą dėl 2019 m. gegužės 23 d. N. K. išduoto rašto bei 2020 m. liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atsakymą, 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimų kvitus, tačiau neišreiškė prašymo juos prijungti prie bylos.
6. Ieškovė N. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių pažeidė procesinės teisės normas ar kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių akivaizdžiai yra neteisingas. Atsakovei nenurodžius ir nepateikus įrodymų, paneigiančių sprendime už akių padarytas teismo išvadas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo naikinti sprendimą už akių. Atsakovei apie teismo posėdį buvo pranešta teismo šaukimu, jai buvo išaiškintos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės.
6.2. Atskirajame skunde išdėstyta subjektyvi atsakovės nuomonė apie bylos aplinkybes ir jų vertinimą nėra pagrindas naikinti pagristą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta peržiūrėti atsakovei už akių priimtą sprendimą ir byloje priimtu 2020 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu atsakovei už akių. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių (CPK 288 straipsnio 6 dalis), šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė savo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriui adresuotą 2020 m. liepos 7 d. prašymą pateikti išaiškinimą dėl 2019 m. gegužės 23 d. N. K. išduoto rašto bei 2020 m. liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atsakymą, 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimų kvitus, tačiau neišreiškė prašymo juos prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog apeliantė juos teikia kartu su atskiruoju skundu, patvirtina apeliantės prašymą teikiamus rašytinius įrodymus prijungti prie bylos.
10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliantė nenurodė aplinkybių apie tai, kodėl jos teikiamų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, taip pat nenurodė, jog šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus papildomus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
12. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti, 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
13. Nustatyta, kad ieškovė N. K. 2020 m. vasario 6 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. K. 1 783 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priėmęs ieškinį, atsakovei išsiuntė ieškovės procesinius dokumentus. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti per elektroninių paslaugų portalą 2020 m. kovo 13 d. 2020 m. kovo 20 d. byloje gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir pratęsė terminą atsiliepimui į ieškovės N. K. ieškinį pateikti iki 2020 m. gegužės 1 d. Nutartimi taip pat atsisakė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje. 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. gegužės 7 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo atsikirtimus į ieškinį. 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi teismas civilinę bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. birželio 11 d. Ta pačia nutartimi teismas motyvuotai atmetė atsakovės prašymus įpareigoti ieškovę pateikti naujus įrodymus ir išreikalauti papildomus duomenis iš AB „Telia“ apie tai, kokiu teisiniu pagrindu buvo atliktas atsakovės laidinio telefono linijos demontavimas. 2020 m. birželio 9 d. gautas atsakovės pranešimas, kuriame nurodė, kad „pasaulinės (COVID-19) pandemijos ir LR Vyriausybės paskelbto karantino sąlygomis – kitaip tariant, t. y. force majeure, juo labiau būdama padidintos rizikos grupėje (dėl savo amžiaus ir prastos sveikatos būklės) negalėsiu dalyvauti š. m. birželio 11 d. teismo posėdyje.“ 2020 m. birželio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, žodine nutartimi netenkino atsakovės prašymo išreikalauti iš Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus atsakovės paklausimą, nutarė byloje priimti sprendimą už akių ir atidėti jo paskelbimą 2020 m. birželio 18 d. Atsakovė, reaguodama į šią žodinę nutartį, 2020 m. birželio 16 d. pateikė teismui pareiškimą dėl 2020 m. birželio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje priimto sprendimo nereikalauti iš KPD Kauno teritorinio padalinio atsakovės prašytų pateikti paaiškinimų. Šiame pareiškime atsakovė iš esmės išdėstė savo atsikirtimus į teismo posėdžio eigą ir jo metu ieškovės atstovės pasakytus teiginius.
14. Skundžiama 2020 m. birželio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė teismo šaukimu buvo tinkamai informuota apie byloje paskirtą 2020 m. birželio 11 d. parengiamąjį teismo posėdį. 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje, kuri atsakovei taip pat buvo išsiųsta, išaiškintos neatvykimo į parengiamąją teismo posėdį pasekmės. 2020 m. birželio 9 d. pareiškimu atsakovė pranešė, kad ji negalės dalyvauti 2020 m. birželio 11 d. teismo posėdyje dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino. Teismas, atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir nepateikus teismui prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo atidėjimo, ieškovės atstovei paprašius priimti sprendimą už akių, sprendė, jog yra pagrindas byloje priimti sprendimą atsakovei už akių.
15. Apeliacinės instancijos teismas šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės teisė naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis nebuvo niekaip suvaržyta, atsakovė buvo aktyvi bylos proceso dalyvė. Atsakovė prieš parengiamąjį teismo posėdį pranešė apie tai, jog ji nedalyvaus parengiamajame teismo posėdyje, tačiau neišreiškė jokio prašymo dėl tolimesnės proceso eigos byloje, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pateiktą procesinį dokumentą įvertino tik kaip pranešimą, jog ji nedalyvaus teismo posėdyje. Atsakovei pranešime apie nedalyvavimą teismo posėdyje nenurodžius, kokių procesinių pasekmių ji siekia, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovės prašymo vertinti kaip prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Bylą nagrinėjančiam teisėjui yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, ar faktinė ir procesinė padėtis byloje leidžia bylą nagrinėti paskirtu laiku, ar yra reikalinga bylos nagrinėjimą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nusprendė, jog byloje nebuvo procesinių kliūčių priimti sprendimą atsakovei už akių, todėl skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo pagrindo byloje priimto sprendimo už akių panaikinti CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.
16. Sprendžiant klausimą dėl to, ar atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas reikšminga pripažino tai, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių papildomų įrodymų, galinčių turėti įtakos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo už akių teisėtumui.
17. Susipažinus su atsakovės prašymu peržiūrėti byloje priimtą sprendimą už akių, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė šiame prašyme iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, kurios paneigtų sprendime už akių teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.
18. Byloje pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie poreikį atlikti gyvenamojo namo stogo remonto darbus, jai buvo suteikta informacija apie darbų apimtį ir preliminarią jų kainą. Aplinkybė, kad atsakovė nebuvo informuota jai priimtinu būdu – pakabinant skelbimą bendro naudojimo erdvėje – nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės 2019 m. birželio 25 d. rašto turinys buvo pakankami informatyvus. Šiame rašte pateikta esminė su stogo remonto darbų apimtimi ir kaina bei poreikio juos atlikti pagrindimu nurodyta informacija. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ji pati ėmėsi priemonių organizuoti stogo remonto darbų atlikimą, ieškojo meistrų, medžiagų, teikė kitus siūlymus namo bendraturtei savo iniciatyva. Atsakovei nepateikus įrodymų, jog ji savo iniciatyva ėmėsi organizuoti stogo remonto darbus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta prašymo peržiūrėti sprendimą už akių argumentą, jog ieškovė viena savarankiškai parinko rangovus, todėl ji turi prisiimti atsakomybę ir visas sąnaudas, remontuojant stogą, nes neįrodyta, kad toks remontas buvo būtinas.
19. Sprendimu, priimtu atsakovei už akių, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus su bylos nagrinėjimo dalyku susijusius rašytinius įrodymus ir taip pagrindė savo išvadas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Atsakovė kartu su prašymu peržiūrėti byloje priimtą sprendimą už akių pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė yra namo bendraturtė ir turi pareigą prižiūrėti ginčo nekilnojamąjį turtą, apie tai, kad buvo poreikis atlikti gyvenamojo namo stogo remonto darbus, kad šie darbai buvo atlikti ir už juos buvo atsiskaityta. Byloje nėra duomenų, kad ginčo darbai buvo atlikti nekokybiškai, kad buvo nustatyti darbų trūkumai, jie nebuvo priimti ar panašiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė neginčija šių darbų kainos ir jų atlikimo fakto.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei su prašymu peržiūrėti byloje atsakovei už akių priimtą sprendimą, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą šioje byloje. Teismas, vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 4 dalyje reglamentuotais pagrindais, kuriuos nustatęs gali naikinti sprendimą už akių, įvertina šalies pareiškime nurodytas aplinkybes ir įrodymus ir sprendžia, kuriuo pagrindu, jei toks nustatomas, gali būti naikinamas sprendimas už akių. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
21. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-692/2018). Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir kad 2020 m. birželio 18 d. sprendimas už akių negali būti panaikintas CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.
22. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai ir visapusiškai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus visos bylos kontekste, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsisakius tenkinti apeliantės atskirąjį skundą, ieškovei iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 250 Eur (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties Eur) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.