Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Singrida Samoškienė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priimti sprendimą už akių bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė A. K. neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, apie posėdį jai pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). 2020 m. birželio 9 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje.

Atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, nepateikus teismui prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo atidėjimo, ieškovės atstovei paprašius priimti byloje sprendimą už akių, teismas nutarė priimti sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (ieškinio priedas Nr. 2) nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) bendrasavininkės: ieškovei N. K. priklauso 76/100 dalys, o atsakovei - 24/100 dalys Namo. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Įraža“ 2019 m. gegužes 17 d. eksperto išvados duomenimis, Namo esamos stogo konstrukcijos netenkino normatyvinės statinio kokybės ir kitų (esminių ir konstruktyvinių) reikalavimų, nurodytų išvados 4.5 punkte (namo stogo konstrukcijos netenkina Statybos techninio reglamento (STR) 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“; STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ bei normatyvinės statinio kokybės). Išvados 4.5 punkte buvo nurodyta, kad stogo dangą bei biologinių kenkėjų pažeistas medines konstrukcijas, jų dalis (grebėstus, gegnių, antgegnių atramines dalis, statramsčius) reikia keisti, o vandens nuvedimo sistemą remontuoti. Išvadoje taip pat nurodyta, kad tam, jog būtų išvengta didesnės žalos pastatui, stogą reikia skubiai remontuoti: keisti stogo dangą ir biologinių kenkėjų pažeistas medines stogo konstrukcijas ar jų dalis (ieškinio priedas Nr. 1).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius informavo ieškovę 2019 m. gegužės 23 d. raštu, kad neprieštarauja esamos stogo dangos name adresu (duomenys neskelbtini), keitimui į analogišką autentiškai skardinę dangą (ieškinio priedas Nr. 3). 2019 m. birželio 25 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsirado būtinybė keisti stogo dangą, nes ji praleidžia lietaus vandenį, kad ieškovė ne kartą kvietė žmones remontuoti atskiras stogo skyles, bet tai nepadeda. Rašte nurodoma, kad pagal eksperto išvadą stogo dangą reikia keisti nedelsiant, nes yra požymių, jog nuo drėgmės genda stogo konstrukcija. Iš kviestų apžiūrėti stogą ir tartis dėl darbo 4 brigadų atrinkta mažiausią kainą už darbus paskaičiavusi brigada (7400 Eur +pastolių nuoma ir montavimas). Ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovės daliai priklausanti mokesčio dalis, t. y. 24/100 dalys, yra 1776 Eur ir 24/100 dalys mokesčio už pastolių nuomą (ieškinio priedas Nr. 4). Atsakovė, atsiliepdama į ieškinį, iš esmės pripažino, kad gavo iš ieškovės 2019 m. birželio 25 d. raštą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė neatsakė ieškovei į šį raštą nei žodžiu, nei raštu. Pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vengia bendrauti su ieškove dėl šios daromo psichologinio spaudimo.

2019 m. liepos 29 d. ieškovė ir mažoji bendrija (toliau – MB) „Stogius“ sudarė Darbų atlikimo sutartį dėl Namo stogo remonto: seno šiferio stogo dangos keitimo nauja skardine stogo danga, lankstinių sumontavimo, lietaus nuvedimo sistemos sumontavimo, kaminų apskardinimo, išlipimo liuko montavimo, vėdinimo kaminėlių montavimo, seno šiferio ir kitų statybinių atliekų išvežimo utilizuoti (ieškinio priedas Nr. 5). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti MB „Stogius“ 7300 Eur, pastolių sąskaitą, už statybinių atliekų utilizavimą (Sutarties II dalis). 2019 m. rugsėjo 30 d. Atliktų darbų akto duomenimis MB „Stogius“ atliko stogo keitimo darbus, ieškovė priėmė juos ir neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų kokybės (ieškinio priedas Nr. 6). Ieškovė sumokėjo už atliktus darbus 2019 m. rugsėjo 27 d. 7300 Eur (ieškinio priedas Nr. 7), už pastolių nuomą 2019 m. liepos 31 d. – 130 Eur (ieškinio priedas Nr. 8).

Ieškovė, sumokėjusi už Namo stogo remonto darbus, 2019 m. gruodžio 10 d. raštu „Dėl stogo dangos keitimo išlaidų“ kreipėsi į atsakovę, informuodama ją, kad stogo dangos keitimo darbai baigti 2019 m. rugsėjo 30 d., galutinė atliktų darbų suma – 7430 Eur; atsakovei tenkanti išlaidų dalis – 1783 Eur (ieškinio priedas Nr. 9). Ieškovė paprašė atsakovės per vieną mėnesį nuo laiško gavimo dienos grąžinti jai susidariusią skolą, neturint galimybės sumokėti visą skolą iš karto – aptarti skolos išmokėjimo dalimis galimybę abiems šalims priimtinais terminais. Prie prašymo ieškovė pridėjo sąskaitą faktūrą, išrašytą dėl atliktų darbų, pinigų priėmimo kvitus, eksperto išvadą, seno stogo dangos nuotrauką ir atliktų darbų aktą. Ieškovė bandė įteikti atsakovei minėtą raštą, išsiųsdama jį registruotu paštu bei per antstolį. Tačiau ieškovės laiškas, išsiųstas atsakovei registruotu paštu, grįžo neįteiktas, antstoliui nepavyko įteikti laiško atsakovei, nes ši atsisakė jį priimti (ieškinio priedas Nr. 11). Ieškovė, siekdama tinkamai įteikti atsakovei 2019 m. gruodžio 10 d. laišką per antstolį, turėjo papildomų 70 Eur dydžio išlaidų (ieškinio priedas Nr. 12).

Teismas nevertina kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų bei nuotraukų turinio, kadangi juose esantys duomenys nesusiję su byloje nagrinėtinomis reikšmingomis aplinkybėms dėl Namo stogo būklės, poreikio atlikti stogo remonto darbus, išlaidų dėl stogo remonto darbų (CPK 180 straipsnis).

Pagal CPK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad daikto savininkas – bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis – privalo dalyvauti išlaidose, daromose turtui išlaikyti ir išsaugoti. Išlaidos kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Įprastinių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Šioje byloje ieškovė tvirtina, kad buvo būtina remontuoti jos ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo stogą. Ieškovė pateikė į bylą išvadą, parengtą eksperto V. D., kuris nurodė, kad stogo remontas yra būtinas, kadangi be jo pastatui gali būti padaryta žala (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepadavė į bylą įrodymų, paneigiančių ieškovės pateikto įrodymo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog buvo būtinas jos ir atsakovės Namo stogo remontas, siekiant išsaugoti Namą, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes bei neleisti Namui žymiai pablogėti (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prieš atlikdama Namo stogo remontą kreipėsi į atsakovę dėl dalies būsimų išlaidų padengimo 2019 m. birželio 25 d. raštu, kurį atsakovė gavo. Teismas, įvertinęs šio ieškovės rašto turinį, daro išvadą, kad ieškovė bandė susitarti su atsakove dėl remonto darbų atlikimo. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė užsakė stogo ekspertizę be atsakovės žinios, ieškojo subjektų, kurie galėtų pigiausiai atlikti stogo remonto darbus, nederindama kainos su atsakove, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė vienašališkai nusprendė dėl stogo remonto darbų poreikio ir šių darbų kainos, nepasitarusi su atsakove. Atsakovė turėjo galimybę išreikšti savo poziciją ieškovei dėl stogo remonto darbų poreikio ir kainos, nes gavo ieškovės 2019 m. birželio 25 d. raštą. Atsakovė nurodo, kad vengia bendravimo su ieškove dėl įtemptų santykių su ja, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė apskritai negalėjo išreikšti savo pozicijos. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę pasisakyti dėl stogo remonto darbų ir jų vertės raštu, pateikdama ieškovei alternatyvius sprendimus: atlikdama stogo būklės įvertinimą, pasamdžiusi savo ekspertus, pasiūlydama ieškovei subjektus, kurie sutiktų atlikti stogo remonto darbus už pigesnę nei nurodė ieškovė kainą. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi šių veiksmų. Todėl nors atsakovė ir neišreiškė sutikimo su ieškovės nurodytais darbais ir kaina, tai neatleidžia jos (atsakovės) nuo pareigos dalyvauti stogo remonto darbų atlyginimo procese, nustačius, kad stogo remonto darbai buvo būtini (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 7430 Eur išlaidas, susijusias su stogo remonto darbų atlikimu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ši suma yra neprotinga, neproporcinga atliktiems darbams (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad šios ieškovės išlaidos turi būti paskirstytos tarp Namo bendrasavininkių proporcingai jų valdomos nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje nustačius, kad ieškovė atliko būtinus stogo remonto darbus, dėl to turėjo protingas išlaidas, kurių dalį atsakovė atsisako apmokėti, 24/100 dalys šių išlaidų pripažintinos ieškovės nuostoliais, kurių atlyginimas priteisiamas ieškovei iš atsakovės CK 4.76 straipsnio pagrindu. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 1783 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkinamas.

Ieškovė, siekdama tinkamai įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu atsiradusius reikalavimus, kreipdamasi į atsakovę, turėjo papildomų 70 Eur išlaidų dėl antstolio paslaugų, įteikiant atsakovei 2019 m. gruodžio 10 d. raštą. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės ieškovei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

Patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.19 punktu, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 41,70 Eur žyminio mokesčio, 700 Eur už ieškinio parengimą ir 22 Eur už ieškovės atstovavimą teismo posėdyje, kuris tęsėsi 10 minučių, iš viso - 763,70 Eur.

Valstybė šioje byloje turėjo 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Patenkinus ieškinį visiškai atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu atmetamas, nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1783 (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur nuostolių atlyginimą, 70 (septyniasdešimties) Eur išlaidų, susijusių su antstolio paslaugomis, atlyginimą ir 763,70 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt trijų Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,11 Eur (penkių Eur 11 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Atmesti atsakovės A. K. prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.