Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su papildomais įpareigojimais ir draudimais;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta gautinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6, 8 punktais, A. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus bei draudimus;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 8, 10 punktais, atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus.

6) Vilniaus misto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. lapkričio 24 d. paleistas iš kalėjimo lygtinai. 2024 m. vasario 26 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. 1 d. pradėtas tarnybinio pranešimo pagrindu. Nurodoma, kad 2025 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Vilniaus rajono policijos komisariate, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281-1 str. 1 d., t. y. kad 2025 m. liepos 19 d. apie 12.40 val. Vilniaus r., Buivydžių sen., Išoriškių k. A. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 b. t., b. l. 1–7).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios KET, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Įvertinęs byloje surinktus kaltinamojo paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. G. 2025 m. liepos 19 d. Vilniaus r., Buivydžių sen., Išoriškių k. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai patikrinino metu jam nustatyta 2,00 promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – 2025 m. liepos 19 d. apie 12.40 val. Vilniaus r., Buivydžių sen., Išoriškių k. vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), o patikrinus alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 5820“ nustatyta 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtina paties kaltinamojo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė vartojęs alkoholį nuo nakties ir ryte, išgėręs apie 10 alaus skardinių, supratęs, kad yra išgėręs, tačiau vis tiek važiavęs automobiliu. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę nuosekliai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš liudytojo K. D. parodymų matyti, kad 2025 m. liepos 19 d. 11.57 val. jis sustabdė automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėjo vairuotojo neblaivumo požymius ir inicijavo blaivumo patikrinimą, kurio metu kaltinamajam nustatyta 2,00 promilių neblaivumas. Šias aplinkybes papildo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Jurgio Kybarto pasienio užkardos specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota įvykio eiga, nurodyta, koks alkotesteris naudotas ir kokie jo patikros duomenys, taip pat pažymėta, kad situacija fiksuota „body“ kameromis ir apie įvykį informuoti budėtojai. Kaltinamojo neblaivumo nustatymo rezultatų patikimumą sustiprina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateikti alkotesterio rodmenys, kuriose užfiksuota, kad kaltinamojo iškvėptame ore nustatyta 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiuos duomenis papildo 2025 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašyta, kad „body“ vaizdo įrašuose užfiksuotas neblaivumo patikrinimo procesas bei alkotesterio rodmenys – 2,00 promilės. Tokia tarpusavyje derančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad yra vartojęs alkoholį ir būdamas neblaivus vairuoja transporto priemonę, tačiau sąmoningai sėdo prie vairo ir pažeidė KET reikalavimus, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui ir padarydamas nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, pažymėtina, kad Vilniaus misto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, minėtas nusikaltimas laikytinas nesunkiu. A. G. nusikalto praėjus mažiau nei trejiems metams po šio teismo sprendimo. Vadinasi, A. G. linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. G. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas, pažymėtina, kad iš viso šešis kartus, iš kurių du kartus už analogišką, šiuo nuosprendžiu nagrinėjamą, nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas. A. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra.

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo esant 2,00 promilių neblaivumui, kuris penkis kartus viršija leistiną normą, suprato esąs išgėręs, tačiau vis tiek sąmoningai pasirinko sėsti prie vairo, tikėdamasis, kad atsakomybės pavyks išvengti. Toks elgesys nelaikytinas atsitiktiniu – tai sąmoningas ir grubus eismo saugumo taisyklių nepaisymas, sukuriantis realią grėsmę kitų asmenų saugumui. Papildomai veikos pavojingumą didina tai, kad jis tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, t. y. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, o tai dar labiau patvirtina jo neatsakingą požiūrį į teisės reikalavimus ir eismo saugumą. Nors šį aplinkybė baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, tačiau vertintina, kaip atsainaus požiūrio į įstatymo normas, pasekmė. Be kita ko, pažymėtina, kad tai nėra pirmas kartas, kai A. G. vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, anksčiau kaltinamasis jau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tad teismas daro išvadą, kad ankstesniais teismų sprendimais kaltinamajam paskirtos bausmės neužtikrino prevencinių bausmės tikslų. Esant tokių aplinkybių visumai, švelnesnės bausmių rūšys, t.. y. bauda gali neturėti pakankamo drausminančio poveikio, o areštas, kaip trumpalaikė priemonė, neužtikrintų reikiamos prevencijos, todėl, teismo vertinimu, pagrįsta skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kaip proporcingai atitinkančią veikos pavojingumą, teisingumo principą ir bausmės tikslus. Spręsdamas dėl bausmės termino, teismas atkreipia dėmesį, kas nors kaltinamasis kaltę pripažino, gailėjosi, tačiau šios aplinkybės šiuo atveju nepaneigia esminių veiką sunkinančių jos pavojingumo požymių, t. y. neblaivumo laipsnio, alkoholio vartojimo, sąmoningo sprendimo vairuoti suprantant savo būseną ir tikintis išvengti pareigūnų. Būtent šie faktai lemia, kad veikos pavojingumas yra didelis, o kaltinamojo elgesys rodo didesnę riziką kartoti pažeidimą, todėl maksimalus bausmės terminas, yra proporcingas ir būtinas, kad realiai atgrasytų nuo panašių veikų ateityje ir užtikrintų bausmės tikslus. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. G., už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, yra skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui bei atitinka bausmei keliamus tikslus.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, pripažino bei išreiškė nuoširdų gailestį, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. G. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę bei jo elgesį po veikos padarymo, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti neįzoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, todėl bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, nes jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, deklaravo pasiryžimą keisti gyvenimo būdą ir gydytis priklausomybės ligas, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimyninius įsipareigojimus, dirba ir gauna pajamas, o šios aplinkybės leidžia pagrįstai prognozuoti, kad bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus įpareigojimus jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau tuo pačiu įvertintina ir tai, jog praeityje yra teistas, be kita ko ir už analogišką veiką ir kad būtų užtikrinta kaltinamojo resocializacija ir pasiekti probacijos tikslai, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų terminui, per kurį kaltinamasis turės galimybė įrodyti, jog gali gyventi nenusikalstamai.

Sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros skyrimo, teismas atkreipia dėmesį, kad tai nebūtų proporcinga priemonė padarytos nusikalstamos veikos kontekste, kadangi byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų linkęs sistemingai vengti institucijų kontrolės ar nevykdyti pareigų, pažymėtina, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, išreiškė nuoširdų gailestį bei bendradarbiavimą, išreiškė norą gydytis priklausomybės ligas bei nebevartoti alkoholio, o nusikalstamo elgesio riziką šioje byloje lemia pirmiausia žalingas alkoholio vartojimas, todėl bausmės tikslams pasiekti pakanka tikslinių, elgesį koreguojančių įpareigojimų be intensyvios priežiūros priemonių.

Atidėdamas bausmės vykdymą A. G., teismas nustato kaltinamajam įpareigojimus, kurie yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir būtini siekiant sumažinti pakartotinio vairavimo neblaiviam riziką bei pašalinti nusikalstamą elgesį lėmusius veiksnius. Įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas skirtinas įvertinus tai, kad nusikalstama veika tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu, o pats kaltinamasis nurodė suvokiantis probleminio vartojimo požymius ir sutinkantis gydytis, todėl šis įpareigojimas laikytinas esmine, ne deklaratyvia, o realiais veiksmais įgyvendinama priemone, nukreipta į piktnaudžiavimo alkoholiu pašalinimą, savikontrolės stiprinimą ir atsakingo elgesio formavimą probacijos laikotarpiu. Įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje skirtinas tam, kad kaltinamasis turėtų teisėtą, stabilų pajamų šaltinį, būtų įtrauktas į kasdienį užimtumą ir socialinę aplinką, kuri mažina rizikingą elgesį, o taip pat sudaro sąlygas probacijos institucijoms veiksmingai kontroliuoti, ar kaltinamasis vykdo pareigas ir realiai siekia laikytis įstatymų. Teismas pažymi, kad registracija Užimtumo tarnyboje laikytina minimalia, tačiau būtina priemone tais atvejais, kai asmuo praranda darbą, nes užtikrina įsidarbinimo paieškų realumą ir pareigų vykdymą. Įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, skirtinas siekiant apriboti kaltinamojo buvimą aplinkose ir situacijose, kurios dažniausiai susijusios su alkoholio vartojimu, impulsyviais sprendimais ir sumažėjusia savikontrole, taip pat užtikrinti aiškų elgesio režimą ir papildomą prevencinę kontrolę, kuri drausmina ir padeda laikytis teisėto gyvenimo būdo. Įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų yra prevencinio pobūdžio ir skirtinas įvertinus, kad apsvaigimas šioje byloje buvo tiesioginė priežastis, nulėmusi pavojingą sprendimą vairuoti, todėl šis įpareigojimas nukreiptas į rizikos veiksnio pašalinimą, siekiant užkirsti kelią pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, užtikrinti eismo saugumą ir sudaryti prielaidas kaltinamojo elgesio stabilizavimui probacijos laikotarpiu. Teismo vertinimu, minėtų įpareigojimų visuma yra tarpusavyje susijusi ir orientuota ne į formalų pareigų nustatymą, o į realų kaltinamojo elgesio koregavimą: gydymas pašalina priklausomybės riziką, darbas ar registracija Užimtumo tarnyboje užtikrina socialinį stabilumą ir kontrolę, buvimas namuose nustatytu laiku riboja situacijas, kuriose tikėtinas vartojimas ir rizikingi sprendimai, o psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas mažina apsvaigimo tikimybę, dėl kurios ir buvo padaryta nusikalstama veika, todėl šie įpareigojimai laikytini būtinais ir pakankamais siekiant bausmės tikslų atidėto bausmės vykdymo laikotarpiu.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam 3 (trejiems) metams atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. G. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus, jam nustatytas 2,00 promilių girtumas penkis kartus viršijo leistiną normą, be kita ko, A. G. ankščiau jau yra teistas už vairavimą būnant neblaiviam. Kaltinamajam 2025 m. liepos 25 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis įregistruotas V. R. vardu, o iš pačios liudytojos parodymų matyti, kad tokia registracija yra formali, ji nurodė, jog automobilis nuosavybės teise iš esmės priklauso jos sūnui A. G., registruotas jos vardu tik sūnaus prašymu, ji vairuotojo pažymėjimo neturi, automobiliu niekada nesinaudojo, jo nepirko ir į jį neinvestavo jokių lėšų. Šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo parodymai – jis nurodė, kad automobilį įsigijo savo lėšomis, yra šios transporto priemonės valdytojas, automobilis jam reikalingas darbui (statybos darbams, brigadai vežti), o motina tik pasirašė pirkimo–pardavimo dokumentus ir įregistravo automobilį savo vardu jo prašymu. Taigi visa tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis yra faktinis automobilio savininkas ir naudotojas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konfiskuoti tik automobilio vertę, nes pats daiktas yra nustatytas, prieinamas, buvo nusikalstamos veikos priemonė ir iš bylos duomenų matyti, kad jis iš esmės priklauso kaltinamajam, todėl konfiskuotinas automobilis, kaip tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o ne jo piniginė vertė. Atsižvelgiant į visa, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad automobilis „Volswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir iš kaltinamojo A. G. konfiskuotinas.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. G. ankščiau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriuos buvo susijusios su alkoholio vartojimu bei transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, kaltę pripažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos itin gailisi, teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis, kad turi problemą su priklausomybę alkoholiui ir sutinka šią priklausomybę gydytis, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė A. G. skirtina – įpareigojant sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas A. G. į automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninė laikmena su joje esančiais pareigūnų „body“ kamerų įrašais – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. (A. G.) paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, A. G. (A. G.) paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis A. G. (A. G.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, A. G. (A. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš A. G. (A. G.) konfiskuoti automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, A. G. (A. G.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti A. G. (A. G.) recidyvistu.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą A. G. į automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su joje esančiais pareigūnų „body“ kamerų įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.