- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-128-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- BUAB „Riedvė“
- Trečiasis asmuo
- T. T.
- Ieškovas
- UAB „Bleiras Logistics“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-128-227/2012
2012 m. vasario 23 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Riedvė“, trečiojo asmens T. T. atskiruosius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-74-356/2012 pagal ieškovo UAB „Bleiras Logistics“ ieškinį atsakovui BUAB „Riedvė“, atstovaujamai UAB „Administratorių kontora“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – UAB „Hermes asset management“, UAB „Tektum“, UAB „Justomus“, UAB „Bartesa“, UAB „Alauša“, UAB „Kelias“, UAB „Argimetas“, UAB „Baltoil“, T. T., UAB „Vilmarlita“, K. T., UAB „Šulcas ir ko“, N. S. ir I. G. dėl įvykusių turto varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, UAB „Bleiras logistics“ pripažinimo varžytinių nugalėtoju, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti bankrutuojančios UAB „Riedvė“ turto (žemės sklypo ir 15 pastatų) varžytinių rezultatą negaliojančiu, pripažinti ieškovą varžytynių nugalėtoju, pripažinti negaliojančiu ir niekiniu BUAB „Riedvė“ bankroto administratoriaus parengtą 2011-11-17 varžytynių protokolą Nr. 1. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - bankrutuojančios UAB „Riedvė“ turto (žemės sklypo ir ant jo esančių pastatų, kitų statinių) areštą bei draudimą bankroto administratoriui bankrutuojančios UAB „Riedvė“ vardu atlikti veiksmus ir įforminti turto pardavimo viešose varžytynėse aktą ir/ar atlikti kitokį veiksmą, kuriuo siekiama įforminti BUAB „Riedvė“ turto perleidimą ir nuosavybės perėjimą į BUAB „Riedvė“ turtą su ginčijamo BUAB „Riedvė“ turto varžytynių rezultato nugalėtoju T. T., o tuo atveju, jei ieškinio padavimo metu dienai turtas jau perregistruotas T. T. vardu, uždrausti pastarajam atlikti bet kokius veiksmus dėl šio turto realizavimo, perleidimo, pardavimo, dovanojimo ir/ar kitokio turto apsunkinimo (įkeitimas, hipoteka) veiksmus. Nurodė, kad bankroto administratorius varžytynių metu parduotą bankrutuojančios bendrovės turtą gali perleisti varžytynių nugalėtojui, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011-12-15 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovui BUAB „Riedvė“ surašyti varžytinių aktą, o jeigu toks aktas jau surašytas – sustabdyti jo vykdymą dėl BUAB „Riedvė“ nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), operatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), floratorinių įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kanalizacijos siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tepalų išdavimo siurblinės su rezervuarais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šviesių ir tamsių naftos produktų siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naftos produktų išdavimo estakados, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naftos gaudymo separatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2236-356/2011 priėmimo, taip pat įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui BUAB „Riedvė“ į minėtus nekilnojamuosius daiktus.
Nurodė, kad iš pateikto 2011-11-17 UAB „Administratorių kontora“ įgalioto asmens varžytynių protokolo nustatyta, jog varžytynių laimėtoju pripažintas T. T.. Ginčas iš esmės yra dėl bankrutuojančios UAB „Riedvė“ turto, kuris VĮ Registrų centro duomenimis tretiesiems asmenims neperleistas, pardavimo. Teismas įvertinęs nurodytas ieškovo aplinkybes darė išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str.1d). Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė atsižvelgiant į jų taikymo tikslą ir siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikė, kad teismo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pilnai užtikrins ieškovo interesus ir nepadarys žalos atsakovo interesams, todėl ieškovo prašymą taikyti atsakovui BUAB „Riedvė“ laikinąją apsaugos priemonę turto areštą – siekiant užtikrinti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą bei laikantis ekonomiškumo principo, atmetė. Draudimo varžytynių laimėtojui T. T. atlikti bet kokius veiksmus dėl minėto turto realizavimo, perleidimo, pardavimo, dovanojimo ir/ar kitokio turto apsunkinimo (įkeitimo, hipotekos) netaikė šiam asmeniui byloje nesant atsakovu ir neturint teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti draudimų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo T. T. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė asmeniui, kuris nėra byloje atsakovas. Nutarties priėmimo dieną atsakovas BUAB „Riedvė“ jau nebuvo turto savininkas, kadangi 2011-11-24 varžytinių aktu Nr. 01 konstatuota, kad visa suma už nupirktą turtą (1470000 Lt) sumokėta 2011-11-23, turtas perduotas T. T. nuosavybėn. 2011-11-28 varžytinių aktą patvirtino kreditorių susirinkimo pirmininkas. Varžytinių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, turto savininkas yra tretysis asmuo T. T., todėl nebuvo pagrindo draudimą disponuoti ginčo turtu taikyti šios teisės neturinčio asmens, t.y. atsakovo atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo turto savininką T. T. su atsakovą sietų kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu turto savininkas būtų perleidęs jam savo teisę disponuoti ginčo turtu ar atskiras šios teisės turinį sudarančias teises. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu neatitiko laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir neužtikrino jomis siekiamų tikslų. Disponavimo ginčo turto apribojimai taikant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo galėtų būti taikomi tik T. T., kuris yra šio turto savininkas, atžvilgiu, jeigu jis byloje būtų atsakovas. Apeliantas rėmėsi 2011 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-79/2011. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kliudo operatyviam bankroto procedūrų vykdymui ir taip pažeidžia viešą interesą. Uždraudimas surašyti varžytinių aktą ir sustabdyti jo vykdymą nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neužtikrina laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo, kadangi jomis nustatytas laikinas draudimas atlikti veiksmus, kurie jau faktiškai yra įvykdyti, kadangi iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašytas varžytinių aktas ir juo turto nuosavybės teisė perduota T. T..
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Leidus disponuoti turtu atsirastų pagrindas jį perleisti kitiems asmenims, tokiu būdu būtų apsunkintas restitucijos, vindikacijos institutų taikymas, taptų neįmanoma nuginčyti paskesnius sandorius. Kadangi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismui patenkinus ieškinį, pripažinus ieškovą varžytinių laimėtoju atsirastų juridinis pagrindas pakeisti nuosavybės teisės subjektą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra naudingas bylos šalims, dalyviams, užtikrina teisėtumo reikalavimo išpildymą, yra garantas teismo sprendimui įgyvendinti. Turto disponavimo galimybių apribojimas užtikrina ieškovo teisę į teisminę gynybą, kadangi jam palankaus sprendimo atveju turto nuosavybės subjektu taps ieškovas. Ieškovas, turėjo būti pripažintas varžytynių nugalėtoju, kadangi jo pasiūlymas buvo galutinis. Viešasis interesas ir viešoji tvarka šiuo konkrečiu atveju reiškia, kad būtų laikomasi varžytynių (aukciono) vedimo tvarkos, t.y. varžytynės yra vedamos dominuojant teisei (teisės viršenybė). Kadangi tvarkos laikytasi nebuvo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl šių varžytynių rezultato pripažinimo negaliojančiu ir ieškovo pripažinimo nugalėtoju. BUAB „Riedvė“ kreditorių interesai nenukenčia, kadangi išsprendus ginčą iš esmės bet kuriuo atveju įvyks kreditorinių reikalavimų tenkinimas - byloje yra du realūs turto įgijėjai ir tik laiko klausimas dėl turto nuosavybės teisės subjekto nustatymo. Apelianto nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1603/2010 bei 2-2146/2011 racio decidendi iš esmės skiriasi ir visiškai neatitinka šios bylos aplinkybių ir jų kontekste pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Tretysis asmuo UAB „Kelias“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens T. T. atskirąjį skundą, nurodo, kad su skundu sutinka, prašo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad uždraudimas surašyti varžytinių aktą ir sustabdyti jo vykdymą nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neužtikrina laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo, kadangi jomis nustatytas laikinas draudimas atlikti veiksmus, kurie jau faktiškai yra įvykdyti, kadangi iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašytas varžytinių aktas ir juo turto nuosavybės teisė perduota T. T.. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kliudo operatyviam bankroto procedūrų vykdymui ir taip pažeidžia viešą interesą.
Šalies argumentai
Atsakovas BUAB „Riedvė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pardavimo iš varžytynių aktas yra pasirašytas, iš varžytynių parduotas turtas jau yra perduotas pirkėjui ir yra jo nuosavybė, o už parduotą turtą gautos lėšos perduotos bankui, kurio naudai buvo įkeistas parduodamas turtas. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl veiksmų, kurie jau yra įvykę ir teismo nutartis jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti. Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, tačiau net ir jo patenkinimo atveju ieškovas netaptų ginčo objektų savininku, nes nėra ginčijamos dabartinio savininko nuosavybės teisės arba susidarytų paradoksali situacija, kai nuosavybės teises į tuos pačius objektus turėtų du asmenys. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones T. T. turtui argumentuodamas tuo, jog šis asmuo nėra atsakovas. Tačiau, kadangi ginčo turtas jau yra T. T. nuosavybė, faktiškai teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė asmens, kuris nėra atsakovas byloje nuosavybei, nors argumentuose nurodė priešingai.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo T. T. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, nurodo, kad su skundu sutinka, prašo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Civilinio proceso kodekso 144 str. numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė.
Apeliantai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės kliudo operatyviam bankroto procedūrų vykdymui ir taip pažeidžia viešą interesą. Bankroto procedūros turi vykti operatyviai, todėl bet kokie šių procedūrų stabdymai turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Bankroto proceso tikslas ir paskirtis yra įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimų patenkinimas. Vienas iš lėšų, kurios bankroto proceso metu naudojamos šiam tikslui pasiekti, šaltinių yra įmonės turtas. Bankrutavusios įmonės turto pardavimas vykdomas laikantis ĮBĮ 33 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kurie bankrutavusios įmonės nekilnojamajam turtui ir įkeistam turtui numato pardavimo iš varžytynių formą (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.). Viešasis interesas įpareigoja, kad būtų laikomasi varžytynių (aukciono) vedimo tvarkos. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusio įmones turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl įvykusių varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, ginčija varžytynių procedūros teisėtumą (materialinis teisinis reikalavimas). Skundo faktinis pagrindas – procedūriniai pažeidimai, galėję lemti varžytynių rezultatus. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas stabdyti bankroto procedūras, kol bus nuspręsta, ar turto pardavimo iš varžytynių tvarka nebuvo pažeista.
Pagal aukščiau minėto aprašo 27 punktą varžytynių aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tam, kad varžytynių aktas sukeltų šias teisines pasekmes, jis turi būti pasirašytas varžytynių laimėtojo (kai varžytynių laimėtojas – juridinis asmuo, jo vadovo ar įgalioto asmens parašas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu) ir varžytynių vykdytojo, bei patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko (Aprašo 25 p.). Be to, tuo atveju, kai sandorio dalykas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre tam, kad jis galėtų būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir jiems sukeltų teisines pasekmes (CK 1.75 str. 2 d., 6.393 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi uždraudus varžytynių vykdytojui surašyti varžytynių aktą, o jeigu toks aktas jau būtų surašytas – sustabdžius jo vykdymą, buvo pritaikytos sąlyginės laikinosios apsaugos priemonės, kurių turinys ir įgyvendinimas tapo priklausomi nuo faktinės padėties, t.y. nuo turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo. Iš apeliantų kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktų įrodymų matyti, jog ginčo objektą sudarančio turto varžytynių aktas buvo surašytas ir pasirašytas varžytynių laimėtojo ir varžytynių vykdytojo 2011 m. lapkričio 24 d., o 2011 m. lapkričio 28 d. jį patvirtino kreditorių susirinkimo pirmininkas. Esant surašytam turto pardavimo iš varžytynių aktui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės faktiškai turėjo apimti turto pardavimo iš varžytynių akto vykdymo sustabdymą, kuris pagal savo turinį aiškintinas kaip draudimas perduoti turto pardavimo iš varžytynių aktu perleistą turtą varžytynių laimėtojui bei draudimas varžytynių laimėtojui įregistruoti šį aktą Nekilnojamojo turto registre, kadangi, kaip minėta, nekilnojamojo turto perleidimo sandorio viešame registre neįregistravusios šalys negali panaudoti jo sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis. Byloje nustatyta, kad surašius ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą, šis turtas buvo perduotas varžytynių laimėtojui, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną varžytynių aktas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi sandoris viešame registre neįregistruotas, varžytinių metu parduotas turtas vis dar nuosavybės teise priklauso atsakovui, atmestini apeliantų teiginiai, kad turto pardavimo iš varžytynių akto vykdymo sustabdymas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neužtikrina laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo. Apeliantas tretysis asmuo T. T. skundą grindžia 2011 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-79/2011, kurioje racio decidendi iš esmės skiriasi ir neatitinka šios bylos aplinkybių, kadangi minėtoje byloje varžytinėse parduotas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, o sandoris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dar iki ieškovo materialinio teisinio reikalavimo išnagrinėjimo, ginčo objektas gali būti perleistas T. T., vėliau ir kitiems asmenims, kas neabejotinai apsunkintų šio ginčo sprendimą, verstų ieškovą reikšti papildomus reikalavimus, turėtų įtakos teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, tinkamo įvykdymo galimybėms. Taigi, tolesnis turto teisinio statuso galimas pasikeitimas dar labiau komplikuotų ir apsunkintų šios bylos teisminio ginčo išsprendimą bei teismo sprendimo vykdymą. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę - turto pardavimo iš varžytynių akto vykdymo sustabdymą.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi taip pat nutarė viešame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą nekilnojamajam turtui. Atkreiptinas dėmesys, kad šis draudimas apima tik vienos iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių – disponavimo turtu teisės laikiną apribojimą. Šia laikinąja apsaugos priemone nėra apribotos teisės turtą valdyti ir juo naudotis, todėl negalima teigti, jog tokiais apribojimais gali būti iš esmės pažeistos atsakovo ar trečiojo asmens turtinės teisės. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas sandoris perleisti nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, tačiau viešame registre sandoris dar neįregistruotas. Ginčo objektas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu ir reikia užtikrinti, kad dar labiau nebūtų apsunkintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, todėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė taikyta pagrįstai.
Teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirųjų skundų motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Todėl skundžiamas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu(CPK 337 str. 1p).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.