- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1603/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tyto alba“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Kalbų erdvė“ ir „Rotas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, civilinėje byloje Nr. B2-418-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tyto alba“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Kalbų erdvė“ prašymus iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Respublikinis knygų centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi UAB “Respublikinis knygų centras” iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB “Verslo administravimo centras”. Nutartis įsiteisėjusi.
Kreditorius UAB “Kalbų erdvė” yra pareiškęs 1 297 252 Lt reikalavimą, kreditorius UAB “Rotas” yra pareiškęs 98 348,75 eurų reikalavimą. Administratorius šiuos kreditorių reikalavimus ginčija, todėl kreditorių prašymai nagrinėjami žodinio proceso tvarka (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 str. 4 d.).
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. birželio 30 d., 2010 m. rugsėjo 10 d., 2010 m. rugsėjo 22 d., nutartimis patvirtinti ir patikslinti kitų BUAB “Respublikinis knygų centras” kreditorių reikalavimai, o 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi UAB „Respublikinis knygų centras“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta įmonę likviduoti dėl bankroto.
Šalies argumentai
Kreditoriai UAB “Kalbų erdvė” ir UAB “Rotas” pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėti prašymai patvirtinti jų reikalavimus uždrausti šaukti BUAB “Respublikinis knygų centras” kreditorių susirinkimus ar kreditorių komiteto posėdžius, nustatyti BUAB “Respublikinis knygų centras” turto kainas, mokėti administratoriui kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą. Kreditoriai nurodė, kad jie yra didžiausi BUAB “Respublikinis knygų centras” kreditoriai, jų bendra pareikštų reikalavimų suma viršija teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti kreditorių interesai, nes be jų dalyvavimo bus priimti svarbūs sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir galimybe maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi kreditorių UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nustatė, kad kreditorių prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra numatytos nei CPK, nei ĮBĮ. Be to, kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas sprendžia pagrindinius su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (ĮBĮ 23, 25 str.), o ilgas bankroto procesas didina administravimo išlaidas ir mažina galimybes kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Tuo tarpu pritaikius kreditorių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, įmonės bankroto procesas sustotų, kas prieštarautų bankroto proceso paskirčiai, visų kreditorių interesams, o tuo pačiu ir ekonomiškumo principui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad kreditoriai nepateikė įrodymų, jog priimti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimai pažeidžia šių kreditorių interesus ar tokius interesus gali pažeisti kreditorių pasiūlymai, pateikti spręsti ateityje vyksiantiems kreditorių susirinkimams ar kreditorių komiteto posėdžiams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“ 2010 m. birželio 28 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali uždrausti atsakovui imtis tam tikrų veiksmų ir būtent to apeliantai prašo.
2. Pareiškėjai sutinka, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų, tačiau, apeliantų nuomone, šie tikslai gali būti pasiekiami tik visapusiškai ir tinkamai ginant kreditorių teises bei teisėtus interesus, sudarant kreditoriams visas teisės aktuose numatytas galimybes patiems ginti savo teises. Atitinkamai bankroto proceso operatyvumo principas negali būti iškeliamas aukščiau už kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos principo įgyvendinimą.
3. Kreditorių reikalavimų patenkinimas laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų galimas tik tuomet, kai bus išaiškinti visi atitinkamų eilių kreditoriai ir nustatytos jų reikalavimų sumos. Atitinkamai įtraukus pareiškėjus į BUAB „Respublikinis knygų centras“ kreditorių sąrašą, jie gali būti priversti ginčyti jau priimtus sprendimus arba inicijuoti jų peržiūrėjimą, kas reikštų eilės bankroto proceso klausimų sprendimą iš naujo.
4. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat prašoma uždrausti mokėti administratoriui kreditorių susirinkimo metu nustatytą atlyginimą ir toliau mokėti atlyginimą pagal teismo nutartimi patvirtintą administravimo sąmatą, t. y. mažesnį negu nustatytas kreditorių susirinkime. Todėl teigti, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas padidintų administravimo išlaidas, yra klaidingas.
5. Apeliantams nesuprantama, kuo pirmosios instancijos teismas grindžia skundžiamoje nutartyje išdėstytą teiginį, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas mažina galimybes kreditoriams patenkinti savo reikalavimus, nes tai nėra tiesiogiai siejama su bankroto proceso trukme. Apeliantų nuomone, įvertinant dabartinę ekonominę situaciją, būtent skubus turto realizavimas sumažintų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.
6. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bankroto procesas nesustotų, nes toliau būtų sprendžiami kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai, o operatyvumo principas reikalauja, kad jokie esminiai bankroto proceso klausimai nebūtų sprendžiami neišnagrinėjus visų pareikštų kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
7. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kuo pasireikštų kreditorių interesų pažeidimas pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, neaišku, kodėl į kreditorių sąrašą įtrauktus kreditorius teismas laiko turinčiais daugiau teisių už tuos, kurių pateikti reikalavimai dar tik yra svarstomi.
8. 2010 m. birželio 10 d. įvykusio BUAB „Respublikinis knygų centras“ kreditorių susirinkimo nutarimai yra apskųsti teismui, todėl akivaizdu, kad priimti sprendimai pažeidžia BUAB „Respublikinis knygų centras“ kreditorių (tame tarpe galimai ir pareiškėjų) interesus. Be to, tai, kad kreditorių susirinkimų bei kreditorių komiteto kompetencijai priklausančių klausimų svarstymas bei sprendimų priėmimas gali pažeisti pareiškėjų interesus, išsamiai išdėstyta 2010 m. birželio 28 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Respublikinis knygų centras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, negalima pripažinti atitinkančiomis ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principus, o kuo operatyvesnio bankroto procedūrų įvykdymo ir užbaigimo reikalauja ir viešasis interesas. Tuo tarpu ĮBĮ nenumato, kad nagrinėjant asmens prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, turėtų būti stabdomos bankroto procedūros. Atitinkamai, atsižvelgiant į ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, bankroto procedūros gali ir, vadovaujantis operatyvumo principu, turi būti vykdomos lygiagrečiai teisme nagrinėjant asmenų pareiškimus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ar jų tikslinimo. Atitinkamai tai, kad pareiškėjai negalės dalyvauti atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ kreditorių susirinkimuose ir kreditorių komiteto veikloje, kol nebus patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai, nėra pagrindas kreditorių susirinkimuose ar kreditorių komitete priimtus sprendimus iš anksto laikyti nepagrįstais ir neteisėtais. ĮBĮ nustatyti tikslūs ir trumpi terminai atskiroms bankroto procedūroms atlikti. Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą ir akivaizdžiai varžytų asmenų teises labiau negu tai būtina tikslams pasiekti.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, tačiau nei atskirajame skunde, nei apeliantų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 1 – 4) nėra nurodyta, kokio būtent teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tiesa, iš atskirojo skundo aišku, kad apeliantai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą šaukti kreditorių ir kreditorių komiteto susirinkimus bei jiems spręsti atskirus klausimus bankroto procese, siekia patys dalyvauti šiame procese ir ginti savo teises, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kuo būtent (kokiais konkrečiais nutarimais) yra pažeidžiamos apeliantų teisės, nenurodoma. Atskirajame skunde pažymima, kad 2010 m. birželio 10 d. įvykusio BUAB „Respublikinis knygų centras“ kreditorių susirinkimo nutarimai yra apskųsti teismui (iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad šis klausimas iki šiol neišnagrinėtas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartis, kuria atmestas kreditoriaus J. Ašmono prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimas šaukti kreditorių komiteto posėdžius ir vykdyti jau priimtus kreditorių komiteto nutarimus, apskųsta apeliacinės instancijos teismui), tačiau tai, teisėjų kolegijos nuomone, tik patvirtina, jog kreditorių teisės yra ginamos, siekiant kuo sklandesnio ir nešališko bankroto procedūrų vykdymo. Atitinkamai kreditorių reikalavimų tvirtinimas pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį galimas iki pat nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, t. y. kreditorių reikalavimai teismo gali būti tvirtinami ir po nutarties pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257/2007) ir, nors kreditorinio reikalavimo nepatvirtinimas yra kliūtis įgyvendinti ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytas teises, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantų prašomą laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, dėl ko iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, paneigtų pačių bankroto procedūrų tikslą kuo operatyviau ir ekonomiškiau patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Tokiu būdu, atskirų galimų kreditorių reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas. Atitinkamai būtent tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų tenkinimas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui, o jo metu bankrutuojanti įmonė vis tiek patirtų administravimo išlaidas, kas mažintų kreditorių galimybes patenkinti kuo didesnę savo reikalavimų dalį, būtų pažeidžiami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinė byla Nr. B2-418-565/2010 dalyje dėl UAB „Kalbų erdvė“ prašymo patvirtinti 197 252 Lt ir 1 100 000 Lt kreditorius reikalavimus sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4951-661/2010, o pastaroji byla iki šiol neišnagrinėta (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartis apskųsta apeliacine tvarka, tačiau byla iki šiol taip pat neišnagrinėta). Taigi minėti faktai tik patvirtina, kad dėl apeliantų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir kuo greitesnis kreditorių reikalavimų tenkinimas, kas yra susiję su viešuoju interesu, taptų neįmanomas. Tuo tarpu iš informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat aišku, kad didžioji dalis apelianto UAB „Rotas“ kreditorinio reikalavimo jau yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, nors pastaroji nutartis taip pat apskųsta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų bankroto proceso tikslams ir viešajam interesui, su kuriuo visuomet yra susijęs bankroto procedūrų vykdymas, todėl Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2010 m. liepos 7 d. nutartimi UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė teisėtai ir pagrįstai, o naikinti minėtos nutarties dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.