- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- 2-257/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios AB (toliau – BAB) „Daisotra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties, kuria BAB „Daisotra“ administratoriaus prašymo nagrinėjimas sustabdytas, civilinėje byloje Nr. B2-333-436/2007 dėl AB „Daisotra“ bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2007 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir paskelbti likviduojama dėl bankroto. Prašyme nurodė, kad 2007 m. sausio 3 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepareiškė noro sudaryti taikos sutartį ar atsisakyti savo kreditorinių reikalavimų bei įpareigojo įmonės administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti AB „Daisotra“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartimi prašymo nagrinėjimą sustabdė. Teismas nurodė, jog įmonės administratorius, pateikdamas teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, ginčijo Daimler Chrysler Bank AG, Volvo Truck Corporation, UAB „Pardavimo automatai“ ir UAB DK „Baltic polis“ finansinių reikalavimų pagrįstumą ir jų įtraukimą į įmonės kreditorių sąrašą, o Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą prašė atidėti iki bus išspręstas kilęs ginčas tarp AB „Daisotra“ ir mokesčių administratoriaus. Šiuo metu minėtų kreditorių įtraukimo į AB „Daisotra“ kreditorių sąrašą ir finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas nėra išspręstas ir bus nagrinėjamas teismo posėdyje (ĮBĮ 26 str. 4 d.). Todėl, nesant galimybės patvirtinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų sumą, teismas nusprendė, kad prašymo dėl AB „Daisotra“ pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto nagrinėjimą tikslinga sustabdyti iki bus išnagrinėtas įmonės administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas (CPK 164 str. 4 p., ĮBĮ 30 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu BAB „Daisotra“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartį, pripažinti BAB „Daisotra“ bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. BAB „Daisotra“ nurodo, kad LR įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio nuostatos nustato vadas, kada bankrutuojanti įmonė pripažintina bankrutavusia ir teismo veiksmus po įmonės pripažinimo bankrutavusia. Vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, kai teismas yra išnagrinėjęs bankroto bylą ir jei teismas per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nepriėmė nutarties dėl taikos sutarties sudarymo, ir jei teismas šio termino nepratęsė. Teismas dar 2006-11-27 nutartimi patvirtino BAB „Daisotra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei vėliau šis sąrašas buvo patikslintas. Įmonės kreditoriai atsisakė sudaryti taikos sutartį ir atsisakė prašyti taikos sutarties sudarymo klausimo svarstymui terminą pratęsti, bei įpareigojo administratorių kreiptis su prašymu į teismą BAB „Daisotra“ pripažinti bankrutavusia ir paskelbti likviduojama dėl bankroto. Taigi Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 1 ir 2 dalies reikalavimai yra įvykdyti, o teismo nutartis dėl 2007-02-12 BAB „Daisotra“ administratoriaus įgalioto asmens prašymo sustabdymo yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu ir ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalimi ir motyvuodamas tuo, kad šiuo metu neišspręstas visų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas, sustabdė bankroto administratoriaus prašymo pripažinti įmonę bankrutavusia ir skelbti ją likviduojama dėl bankroto nagrinėjimą.
Įmonių bankroto procedūras, tame tarpe ir jų pripažinimo bankrutavusiomis bei paskelbimo likviduojamomis dėl bankroto, jų likvidavimo tvarką reglamentuoja ĮBĮ. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju BAB „Daisotra“ kreditorių sąrašas buvo patvirtintas 2006 m. lapkričio 27 d., o vėliau jis buvo patikslintas. 2007 m. sausio 3 d. įmonės kreditoriai atsisakė sudaryti taikos sutartį ir įpareigojo administratorių kreiptis su prašymu į teismą BAB „Daisotra“ pripažinti bankrutavusia ir paskelbti ją likviduojama dėl bankroto. Taigi, ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus praėjo, nutartis dėl taikos sutarties sudarymo priimta nebuvo, todėl teismas turėjo nagrinėti administratoriaus prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir skelbti ją likviduojama dėl bankroto.
Kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog būtina stabdyti bankroto administratoriaus prašymo nagrinėjimą, nes šiuo metu neišspręstas visų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies teisės normą, pažymėjo, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 15 p.). Apeliacinis teismas ne vienoje civilinėje byloje, aiškindamas šią teisės normą, taip pat nurodė, kad kreditorių reikalavimai, susidarę iki bankroto bylos iškėlimo, gali būti priimami ir po nutarties pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. vasario 18 d. nutartis c. b. Nr. 2A-96/2002, 2005 m. liepos 14 d. nutartis c. b. Nr. 2-350/2005, 2006 m. vasario 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-111/2006, 2006 m. liepos 20 d. nutartis c. b. Nr. 2-394/2006, 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2-655/2006).
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sustabdyti bankroto administratoriaus prašymo pripažinti įmonę bankrutavusia ir skelbti ją likviduojama dėl bankroto nagrinėjimą, nes kreditorių reikalavimai teismo gali būti tvirtinami ir po nutarties pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir bankroto administratoriaus prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir skelbti ją likviduojama dėl bankroto perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.