- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- 2-79/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medvėgalis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Medvėgalis“ dėl kreditorių komiteto nutarimo ir varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; tretysis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Medvėgalis“ dėl kreditorių komiteto nutarimo ir varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, prašydamas: pripažinti negaliojančiu UAB „Medvėgalis“ 2010 m. balandžio 15 d. kreditorių komiteto nutarimą, įtvirtintą kreditorių komiteto posėdžio protokolo 5.3 punkte; pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 15 d. varžytinių protokolą bei turto pardavimo iš varžytynių aktą dalyje dėl lentpjūvės su įrengimais ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pardavimo; takyti restituciją ir grąžinti turtą atsakovui BUAB „Medvėgalis“, jei turtas perduotas varžytynių nugalėtojui pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą. Ieškinį grindė tuo, jog 2010 m. birželio 15 d. įvykusių varžytynių metu atsakovo turtas buvo parduotas nesilaikant ĮBĮ reikalavimų ir pažeidžiant kreditorių interesus.
Ieškovas A. J. ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti varžytynių vykdytojui surašyti varžytynių aktą, o jeigu toks aktas jau surašytas – sustabdyti jo galiojimą, kadangi varžytynių metu įsigytas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, paslėptas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir nutarė uždrausti varžytynių vykdytojui surašyti varžytynių aktą, o jeigu toks aktas jau surašytas – sustabdyti jo vykdymą dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini): 2241,86 kv.m. bendro ploto gamybinio pastato 1P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1224,22 kv.m. bendro ploto gamybinio pastato 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,4709 ha ploto kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kilnojamojo turto, pardavimo; uždrausti atsakovui, varžytynių vykdytojui bet kokį nurodyto turto perleidimą, įkeitimą asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; atsakovą BUAB „Medvėgalis“ paskirti nurodyto turto saugotoja ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir juo naudotis.
Šalies argumentai
Atsakovas BUAB „Medvėgalis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priešingu atveju – įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 169 687,36 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos ir neproporcingai riboja atsakovo ir jo kreditorių interesus. Turtas, kurio atžvilgiu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą BUAB „Medvėgalis“ paskirti nurodyto turto saugotoją, 2010 m. birželio 19 d. varžytynių aktu buvo parduotas ir perduotas varžytynes laimėjusiam asmeniui, t.y. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“. Turto saugojimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis, o nagrinėjamu atveju atsakovui, kuris yra bankrutavusi įmonė, buvo pavesta saugoti jam nuosavybės teise nebepriklausantį ir jo nebevaldomą turtą. Tai turės neigiamos įtakos ir pačiam atsakovui, ir jo kreditoriams, kadangi atsakovo iš turto pardavimo gautos lėšos būtų nukreiptos ne į kreditorių reikalavimų tenkinimą, bet į turto saugojimą. Tokia situacija prieštarauja viešajam interesui.
2. Ieškovo veiksmai, tame tarpe ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertintini kaip ieškovo piktnaudžiavimas teise bei veikimas prieš greitą bankroto bylos užbaigimą, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Ieškovas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytu terminu neginčijo nei kreditorių susirinkimo komiteto nutarimų, nei ginčo turto pardavimo kainos ir nesikreipė į administratorių dėl informacijos suteikimo.
3. Kadangi ginčo turto realizavimo procesas yra pasibaigęs, išnyko teisinis pagrindas taikyti turto pirkimo-pardavimo procedūros sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, nes toks procesinis veiksmas savo turiniu tampa teisiškai bereikšmis. Be to, baigus pirkimo-pardavimo procedūrą, nėra galimybės įvykdyti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
4. Teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto dalyvauti asmens (UAB „Ektornet Commercial Lithuania“) teisių ir teisėtų interesų, kadangi nutarties priėmimo dieną jis jau buvo ginčo turto savininkas. Todėl nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti skundo reikalavimus jame nurodytais argumentais.
Ieškovas A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai 2010 m. birželio 15 d. įvykusių varžytynių metu atsakovo turtas buvo parduotas nesilaikant ĮBĮ reikalavimų ir pažeidžiant kreditorių interesus, negalėjo sukelti teisėtų teisinių pasekmių ginčijamą sandorį sudariusioms šalims atsiradimo. Todėl atsakovas negali perkelti savo neteisėtų veiksmų rizikos ir iš to galimų nuostolių atsiradimo ieškovui. Viešąjį interesą ir kreditorių teisėtus interesus galėjo pažeisti būtent ginčo turto pardavimas už mažesnę kainą, negu tikroji turto vertė. Ieškinio tenkinimo atveju, jei būtų nuspręsta taikyti restituciją, sprendimo vykdymas būtų nukreiptas į neteisėtai parduotą turtą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje yra kilęs teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Byloje esant pareikštam reikalavimui dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teismas ieškovo prašymu uždraudė varžytynių vykdytojui surašyti varžytynių aktą, o jeigu toks aktas jau būtų surašytas – nutarė sustabdyti jo vykdymą, paskirdamas atsakovą varžytinių aktu perleisto turto saugotoju ir uždrausdamas jam ar varžytynių vykdytojui bet kokį šio turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Bankroto proceso tikslas ir paskirtis yra įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimų patenkinimas. Vienas iš lėšų, kurios bankroto proceso metu naudojamos šiam tikslui pasiekti, šaltinių yra įmonės turtas. Bankrutavusios įmonės turto pardavimas vykdomas laikantis ĮBĮ 33 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kurie bankrutavusios įmonės nekilnojamajam turtui ir įkeistam turtui numato pardavimo iš varžytynių formą (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.). Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusio įmones turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Pagal Aprašo 27 punktą varžytynių aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tam, kad varžytynių aktas sukeltų šias teisines pasekmes, jis turi būti pasirašytas varžytynių laimėtojo (kai varžytynių laimėtojas – juridinis asmuo, jo vadovo ar įgalioto asmens parašas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu) ir varžytynių vykdytojo, bei patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko (Aprašo 25 p.). Be to, tuo atveju, kai sandorio dalykas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre tam, kad jis galėtų būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir jiems sukeltų teisines pasekmes (CK 1.75 str. 2 d., 6.393 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi uždraudus varžytynių vykdytojui surašyti varžytynių aktą, o jeigu toks aktas jau būtų surašytas – sustabdžius jo vykdymą, buvo pritaikytos sąlyginės laikinosios apsaugos priemonės, kurių turinys ir įgyvendinimas tapo priklausomi nuo faktinės padėties, t.y. nuo turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo. Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktų įrodymų matyti, jog ginčo objektą sudarančio turto (lentpjūvės su įrengimais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini)) varžytynių aktas buvo surašytas ir pasirašytas varžytynių laimėtojo ir varžytynių vykdytojo 2010 m. birželio 19 d., o 2010 m. birželio 22 d. jį patvirtino kreditorių susirinkimo pirmininkas (b.l. 45). Esant surašytam turto pardavimo iš varžytynių aktui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės faktiškai turėjo apimti turto pardavimo iš varžytynių akto vykdymo sustabdymą, kuris pagal savo turinį aiškintinas kaip draudimas perduoti turto pardavimo iš varžytynių aktu perleistą turtą varžytynių laimėtojui bei draudimas varžytynių laimėtojui įregistruoti šį aktą Nekilnojamojo turto registre, kadangi, kaip minėta, nekilnojamojo turto perleidimo sandorio viešame registre neįregistravusios šalys negali panaudoti jo sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis. Atlikus apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų vertinimą bei patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad surašius ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą, šis turtas buvo perduotas varžytynių laimėtojui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, kuris šį sandorį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusią situaciją, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto pardavimo iš varžytynių akto vykdymo sustabdymas) nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neužtikrina laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo, kadangi jomis nustatytas laikinas draudimas atlikti veiksmus, kurie jau faktiškai yra įvykdyti.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties taip pat matyti, jog teismas taikė draudimą atsakovui (varžytynių vykdytojui) perleisti, įkeisti ginčo turtą ar kitaip apriboti nuosavybės teises į jį bei sumažinti ginčo turto vertę. Pažymėtina, jog su ginčo turtu susijusios teisės, kurių atžvilgiu teismas nustatė minėtą draudimą, yra teisės, patenkančios į išimtinės savininko teisės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu turinį. Kiti asmenys šiomis teisėmis gali naudotis tik tuo atveju, jei jiems tokią teisę yra suteikęs pats savininkas arba įstatymų numatytais atvejais. Iš byloje esančių įrodymų nustačius, kad ginčo turto savininkas yra UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, kuris nuosavybės teises į šį turtą įgijo 2010 m. birželio 19 d. varžytynių akto pagrindu, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo draudimą disponuoti ginčo turtu taikyti šios teisės neturinčio asmens, t.y. atsakovo, atžvilgiu. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo turto savininką UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ su atsakovu sietų kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu turto savininkas būtų perleidęs jam savo teisę disponuoti ginčo turtu ar atskiras šios teisės turinį sudarančias teises. Atsakovas teisės disponuoti ginčo turtu neįgijo ir po to, kai jis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindu buvo paskirtas ginčo turto saugotoju, kadangi pasaugos teisiniai santykiai savo esme neapima teisės disponuoti saugomu daiktu ar jos turinį sudarančių atskirų teisių perdavimo (CK šeštoji knyga, IV dalis XLII skyrius).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju neatitiko laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir neužtikrino šiomis procesinėmis priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pripažįstant, jog disponavimo ginčo turtu apribojimai, areštuojant šį turtą, nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomi tik UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, kuris yra šio turto savininkas, atžvilgiu, jeigu jis byloje būtų atsakovas (CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, jog turto saugotojo nurodymas – tai CPK 148 straipsnio 4 dalies 10 punkte įtvirtintas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turiniui keliamas reikalavimas, jeigu laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su turtu. Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus su ginčo turtu susijusias laikinąsias apsaugos priemones, naikintina ir teismo nutartis dalyje dėl ginčo turto saugotojo paskyrimo, nebelikus jo paskyrimo teisinio pagrindo.
Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas, išaiškinant, jog jis galėtų kreiptis į teismą dėl ginčo turto arešto, apribojant savininko disponavimo šiuo turtu galimybes, tik įtraukdamas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ dalyvauti byloje atsakovu.
Teisėjų kolegija nesprendžia ir nepasisako dėl apelianto atskirojo skundo prašymo taikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes šis atsakovo prašymas gali būti sprendžiamas tik esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir tik teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Todėl tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išsprendimas būtų priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai tol, kol byla būtų pirmosios instancijos teismo žinioje, t.y. tol, kol ji nebūtų išnagrinėta iš esmės ir joje nebūtų priimtas sprendimas. Taip pat pažymėtina, jog ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus išspręstas byloje priimant galutinį procesinį sprendimą, kuriuo ginčas bus išspręstas iš esmės ar byla pabaigta kitu įstatyme įtvirtintu procesiniu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.