Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-214-988/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
AN2-214-988/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00478-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių
Pažeidėjas
G. R.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-214-988/2022Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00478-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotojo asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. skundas. Panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3012-2022, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio bauda. Administracinio nusižengimo bylos teisena G. R. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3012-2022 G. R. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. liepos 3 d., 18.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Šiais savo veiksmais G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 papunktį. G. R. paskirta administracinė nuobauda – 50,00 Eur bauda (b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje tenkintas G. R. skundas. Panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3012-2022 ir administracinio nusižengimo bylos teisena G. R. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismas konstatavo, kad G. R. veiksmų negalima traktuoti kaip pavojingos veikos, atitinkančios administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kadangi G. R. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis asmuo R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22154892107, kuriuo pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.

3.1. Apeliaciniame skunde institucija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių ir kaltės, ir šios išvados pagrindu priimtu sprendimu nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

3.2. Apelianto teigimu, iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu į instituciją vietinių gyventojų dėl jo analogiškų administracinių nusižengimų nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 m. spalio 5 d. buvo kreiptasi net 6 kartus: 2021 m. liepos 3 d., 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. spalio 5 d.

3.3. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad pareiškėjas suprato, jog savo transporto priemonę „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo fiksavimo atveju pasistatė netinkamoje vietoje ir automobilio stovėjimui nepritaikytoje vietoje (tarp augančių medžių, ant išvažinėtos žalios vejos). Institucija sprendžia, kad pareiškėjas tapdamas transporto eismo dalyviu turėjo pareigą susipažinti tiek su KET, tiek ir su transporto priemonių parkavimo taisyklėmis, tiek ir su vietinės rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą nuostatais. Pagal KET III skyriaus 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis. Todėl institucija vertina, kad G. R. neišsiaiškindamas KET pagrindų, nekreipdamas dėmesio į dažnus ir teisėtus gyventojų nusiskundimus dėl pareiškėjo transporto priemonės parkavimo eismui neskirtoje teritorijoje, sąmoningai ir tyčia padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

3.4. Nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato transporto priemonių sustojimų ir stovėjimo eismui neskirtoje teritorijoje.

3.5. Institucija yra įsitikinusi, kad siekia visuomenei naudingo rezultato ir būtų neteisinga eliminuoti kaltės nebuvimo formą, nes tuomet dalis kaltų asmenų, pažeidžiančių KET, išvengtų administracinės atsakomybės ir jų neteisėtais veiksmais padaryta žala gamtai, aplinkai (važinėjimas žalia veja, per bordiūrus ir tarp medžių per jų šaknis ir t. t.) liktų neatlyginta, būtų pažeistas viešasis interesas.

3.6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutarime pažymi, jog „ ... minėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), nėra akivaizdžiai gyventojų poreikiams įrengtų transporto priemonių stovėjimo aikštelių ...“, ir apie tai pareiškėjas negalėjo nežinoti, nes ganėtinai dažnai lankėsi nurodytu adresu, o tai reiškia, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje – sąmoningai, neatsižvelgiant į kitų eismo dalyvių (pėsčiųjų, dviratininkų ir kt.) interesus.

3.7. Pabrėžiama, kad KET ir galiojantis teisinis reguliavimas nenumato transporto priemonės stovėjimo draudžiamoje vietoje grindžiant tuo, kad eilinis eismo dalyvis nėra namo (duomenys neskelbtini), ar gretimų pastatų gyventojas. Todėl toks nežinojimo pateisinimas, kad tarp augančių medžių, ant išvažinėtos žalios vejos, transporto priemonę palikus stovėti užvažiavus ant kanalizacijos liuko, parkuotis negalima, sukeltų dvejopo KET taikymo precedentą: namo gyventojams, svečiams ir t. t.

3.8. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais taip pat ANK 644 straipsniu, apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes nagrinėdamas pareiškėjo bylą nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas taip sudarydamas precedentą transporto priemonių statymui draudžiamose vietose, ydingai praktikai susikurti, kai asmuo galėtų nesivadovauti KET.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto asmens R. S. apeliacinis skundas atmetamas

3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3012-2022 ir administracinio nusižengimo bylos teisena G. R. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

4. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą KET. Pagal KET 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

5. Institucijos nutarimu G. R. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė KET 150.5 papunkčio pažeidimą, tai yra, kad jis vairuodamas transporto priemonę „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtos teritorijos (nesant KET 150.5 papunktyje nurodytų leidžiamų išimčių) (b. l. 5).

6. Nagrinėjamu atveju išsiskyrė Institucijos ir G. R. nuomonės dėl objektyviojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – veikimo pasistatant automobilį KET 3.16 papunktyje ar KET 3.16 papunktyje nurodytoje vietoje. Nors G. R. teisme laikėsi pozicijos, kad jis automobilį pastatė KET 3.16 papunktyje nurodytoje vietoje, tai yra transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kuri pagal KET 3.16 papunktį suprantama kaip teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti, tačiau apylinkės teismas sutiko su Institucijos išvada ir atitinkamai Institucija neginčija savo apeliaciniame skunde tokio žemesniojo teismo vertinimo, kad G. R. automobilį pastatė ne KET 3.16 papunktyje, o KET 150.5 papunktyje nurodytoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Teismas nurodė, kad ginčijama vieta neturi akivaizdžių tik transporto priemonėms statyti skirtos teritorijos požymių. Akivaizdžiai matyti, kad minėta vieta nėra skirta statyti transporto priemonėms, kadangi ji dalinai apžėlusi žole, joje auga medžiai, sudarantys kliūtis automobilių statymui ir užtikrintai rodantys, kad šios teritorijos paskirtis – ne automobilių stovėjimo aikštelė, o kultūrinę paskirtį turinčios žemės paviršius, t. y. galimai veja. Darytina išvada, jog žolė ir suplūktos žemės plotas, kur G. R. pastatė automobilį, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Aplinkybė, kad žolė minėtoje vietoje neauga, yra rezultatas to, kad ji yra ištrypiama ir išvažinėjama asmenų, pastoviai toje vietoje statančių savo automobilius. Toliau teismas argumentavo dėl kelio ženklo nebuvimo minėtoje vietoje reikšmės ir dėl to, vietoje (duomenys neskelbtini), nėra akivaizdžiai gyventojų poreikiams įrengtų transporto priemonių stovėjimo aikštelių, tačiau apygardos teismas nutarime paminėtų apylinkės teismo argumentų nekartoja, tuo labiau, kad ginčas šioje byloje kilo dėl subjektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

7. Skundžiamame nutarime vertinant pareiškėjo kaltės klausimą minėtoje situacijoje yra nurodyta, kad G. R. nėra namo (duomenys neskelbtini), ar gretimų pastatų gyventojas, kaip nurodė, toje vietoje transporto priemonę pastato kartais, atvykęs darbo reikalais, todėl jam negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl minėtos automobilių statymo teritorijos savavališko įrengimo. Aukščiau minėti požymiai, kuriais gyventojai ar kiti nenustatyti asmenys pažymėjo teritoriją kaip skirtą parkavimui (aukšto bortelio perėjimas į žemą, beveik lygų su kelio danga (b. l. 69), ženklinimas dažais ant bortelio parkavimo vietų, dalinis skaldos užpylimas), galėjo jį klaidinti, ir jis galėjo pastatyti toje vietoje savo transporto priemonę sąžiningai klysdamas dėl jos paskirties. Padaryta išvada, jog G. R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pilnos sudėties, o būtent, kad jis siekė tyčia pažeisti KET 150.5 punktą, draudžiantį sustoti ir stovėti ant vejos ar kitos transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtos teritorijos. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o būtent – kaltės.

8. Institucijos apeliaciniame skunde būtent ir ginčijama žemesniojo teismo išvada dėl G. R. kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nebuvimo. Nurodomi tokie pagrindiniai argumentai: 1) G. R. negalėjo nežinoti, kad (duomenys neskelbtini), nėra akivaizdžiai gyventojų poreikiams įrengtų transporto priemonių stovėjimo aikštelių, nes ganėtinai dažnai lankėsi nurodytu adresu; 2) pareiškėjo atžvilgiu į Instituciją vietinių gyventojų dėl jo analogiškų administracinių nusižengimų nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 m. spalio 5 d. buvo kreiptasi net 6 kartus: 2021 m. liepos 3 d., 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. spalio 5 d.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad G. R. suprato, jog savo transporto priemonę pasistatė netinkamoje vietoje ir automobilio stovėjimui nepritaikytoje vietoje tarp augančių medžių ir išvažinėtos žalios vejos.

10. Sutinkama su apeliantu, kad kiekvienas vairuotojas turi būti susipažinęs ir žinoti tiek KET, tiek ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja automobilių eismą, parkavimą, reikalavimus. Tačiau nesutinkama, kad pareiškėjas šiuo atveju suvokė, jog pasistatė automobilį parkavimui neskirtoje vietoje.

11. Nagrinėjant bylą vyriausiajam specialistui N. M. G. R. paaiškino, kad toje vietoje, kur pastatė automobilį, žolė neauga, yra tik suvažinėta skalda ir automobilio stovėjimo vieta nėra atribota nuo važiuojamosios dalies aukštu borteliu ar kuo kitu, t. y. vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis, kelio dangos konstrukciniai elementai specialiai pritaikyti užvažiavimui (b. l. 5).

12. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad G. R. turėjo visišką pagrindą manyti, jog automobilį pastatė teritorijoje, kuri ir skirta gyventojams priklausančioms transporto priemonėms statyti, patvirtina ir administracinėje byloje užfiksuotos nuotraukos (b. l. 7-9, 39-43, 45-48, 69). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad teritorija, kurioje G. R. pastatė automobilį, yra užpilta žvyru ar kitokiu gruntu, nedideliais akmenimis. Jokių draudžiamų ženklų statyti automobilius minėtoje teritorijoje nėra.

13. Nors ir matosi aplink mašinų stovėjimo vietas auganti žolė, tačiau automobilį pasistatęs G. R. galėjo pagrįstai manyti, kad vieta, kur pasistatė automobilį, nėra tiesiog išvažinėtos automobilių ar sutryptos vejos plotas, o vieta sąmoningai užpilta žvyru.

14. Atkreipiamas dėmesys, kad veja nėra speciali teisinė sąvoka (nei KET, nei kituose eismą automobilių keliais, reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra pateiktas šios sąvokos apibrėžimas), todėl suprantama kaip žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-300/2021 7 punktas). Iš byloje esančių nuotraukų galima daryti išvadą, kad bet kuris asmuo pagrįstai galėtų manyti, kad tai nėra prižiūrima, suformuota pievelė, o vieta, užpilta žvyru tam, kad neaugtų žolė. Be to, palei bortelius į žvyruotą teritoriją padarytas nuožulnus įvažiavimas, kuris paprastai įrengiamas prie perėjų, įvažiavimų ar kitų vietų, kur galima įvažiuoti į teritoriją. Ant nužeminto borto matosi ir baltų dažų linijos, sužymėtos tarpais tarp statomų automobilių, kurios taip pat G. R. galėjo leisti pagrįstai spręsti apie automobilių statymo vietų ženklinimą. Todėl, kai nuotraukose matoma teritorija užpilta žvyru, nėra atribota nuo važiuojamosios dalies aukštesniais borteliais, bet priešingai, į ją padarytas nuožulnus įvažiavimas, kuris dar ir sužymėtas baltais dažais, teritorijoje draudžiamų statyti automobilius ar kitokių ženklų nėra, netgi pakankamai rūpestingas ir atidus vairuotojas, teismo vertinimu, negalėtų suprasti, kad tokioje teritorijoje draudžiama statyti automobilį. Šiuo atveju aptartos aplinkybės bet kuriam vairuotojui akivaizdžiai sudaro įspūdį vietos, kurioje galima statyti automobilį.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai asmenims buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nenustačius ANK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (jų kaltės) aplinkybėmis, kai: 1) automobilių aikštelė, kurioje asmuo pastatė automobilį, buvo neapsodinta žole ar tiesiog išvažinėta automobilių, laikinai užpilta žvyru ir kitu gruntu, kol vėliau bus išasfaltuota, kai Klaipėdos miesto savivaldybė tam skirs lėšų, teritorija nėra atribota nuo važiuojamosios dalies borteliais, palei bortelius į minėtą teritoriją padarytas nuožulnus įvažiavimas, teritorijoje draudžiamų statyti automobilius ar kitokių ženklų nėra (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-606/2020 9, 10 punktai); 2) vieta, kur pastatytas E. V. priklausantis automobilis, yra padengta sniegu, matosi tik anksčiau toje vietoje stovėjusių automobilių vėžės, o tai, jog toje vietoje auga veja, akivaizdu, kad nesimato; nėra duomenų, kad būtų pastatyti kelio ženklai, nurodantys, kaip turi būti statomi automobiliai; E. V. tame kieme jis buvo pirmą kartą, apie 9 val. ryto jis atvažiavo apžiūrėti nuomojamo buto ir užtruko apie 10–15 minučių. Kadangi buvo prisnigta, tai nematė, kur auga veja, o automobilį statė toje vietoje, kur matė kitų automobilių paliktas vėžes, ir manė, kad automobilį statosi nepažeisdamas KET (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-128-519/2021 8 punktas); 3) žolė nėra specialiai pasodinta ar suformuota, todėl daroma išvada, kad Institucijai nepateikus objektyvių duomenų, jog šis žole apžėlęs plotas laikytinas veja (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-300/2021 8 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

16. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad dažnai besilankantis G. R. adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo nežinoti, kad šioje vietoje nėra specialiai įrengtų automobilių statymo vietų, ir jis pasistatė automobilį draudžiamoje vietoje. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad G. R. nėra gyvenantis minėtu adresu ar šalia jo. Atvažiuodamas į šią vietą ir matydamas, be aukščiau paminėtų aplinkybių, gausiai statomus kitus automobilius, asmuo gali pagrįstai manyti, kad nesant šalia įrengtos didelės automobilių stovėjimo aikštelės, savivaldybės ar kitos institucijos, tenkindamos žmonių poreikius, teisėtai įrengė gyventojams tokias automobilių stovėjimo vietas, kurios yra užpiltos skalda, atskirtos nuožulniu bortu ir paženklintos baltais dažais.

17. Apeliaciniame skunde argumentuojama ir tai, kad dėl G. R. analogiškų administracinių nusižengimų jau buvo kreiptasi net 6 kartus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu, byloje esančia medžiaga, neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 65-68) apie G. R. registruotus administracinius nusižengimus už pastaruosius 5 metus parodo, kad be nagrinėjamo įvykio, G. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra baustas tik vieną kartą, kai pastatė automobilį rezervuotojoje stovėjimo vietoje neturėdamas tam leidimo. Administracinio nusižengimo byloje daugiau nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde pabrėžiamus G. R. administracinius nusižengimus ar pranešimus apie juos.

18. Apygardos teismas sutinka su kitais apeliacinio skundo argumentais, kad kalti asmenys, pažeidžiantys KET, neturi išvengti atsakomybės, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato automobilių parkavimo draudžiamose vietose grindžiant tuo, kad asmuo nėra namo gyventojas, tačiau šie argumentai niekaip nepatvirtina G. R. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 7 straipsnyje numatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad teritorija, kurioje buvo pastatytas automobilis, pasižymi požymiais, atskleidžiančiais akivaizdų draudimą statyti automobilį (įrengtos kliūtys, aukšti bortai, apželdinimas). Priešingai, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teritorija užpilta gruntu, padarytas specialus nuožulnus įvažiavimas, padarytas ženklinimas baltais dažais, todėl visiškai nepaneigta, kad ši teritorija pagrįstai buvo suprantama kaip skirta transporto priemonių stovėjimui. Esant aptartų aplinkybių visumai objektyvus situacijos vertinimas neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl G. R. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

19. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotojo asmens R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka