- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- AN2-128-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00307-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. V.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. nubaustas 60 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, 2021 m. vasario 15 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti ne tam skirtoje vietoje, kur turi augti veja, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8 ir 150.5 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartimi E. V. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo panaikinimo netenkintas, motyvuojant tuo, kad E. V. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, veika kvalifikuota teisingai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Taip pat skundžiama nutartimi netenkintas E. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurioje nurodyta, kad teismui netenkinus E. V. skundo, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apelianto teigimu, Institucijos nutarimas ir teismo nutartis yra nepagrįsti, priimti pažeidžiant Administracinių nusižengimų kodekso materialios ir procesinės teisės normas, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, todėl naikintini. Teismo nutartis yra nemotyvuota, nutartyje daromos išvados prieštarauja viena kitai, daromos išvados nepagrįstos jokiais įrodymais, faktiniais duomenimis, o teismo išvados grindžiamos prielaidomis, pamąstymais.
3.2. Nurodo, kad teismas atmesdamas skundą, konstatuoja, kad pažeidimo dieną jis automobilį paliko stovėti netoli daugiabučio gyvenamojo namo kampo, automobilis visais keturiais ratais stovi ant sniego, kelio ženklų, kurie nurodytų kaip turi būti statomi automobiliai nėra. Pažymi, kad šiuo atveju teismas daro kategorišką išvadą, kad institucijos pareigūnų nustatyto tariamo pažeidimo metu automobilis stovi ant sniego, jokių faktinių duomenų, kurie leistų bent jau numatyti, kad toje vietoje kada nors Želdynų įstatymo prasme galimai bus suformuotas koks tai žolynas ir jame kada nors turėtų augti veja, nėra. Tokiu būdu, apelianto teigimu, teismas pripažįsta ir daro išvadą, kad automobilis buvo pastatytas ant sniego, o ne ant vejos, kaip to reikalaujama ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
3.3. Apelianto teigimu, tuo pačiu teismas daro sau prieštaraujančią išvadą, kad iš byloje esančios fotonuotraukos, darytos pavasario metu, matoma, jog vietoje, kur buvo pastatytas automobilis, auga veja, kuri yra nupjauta ir prižiūrima. Pažymi, jog šioje teismo minimoje fotonuotraukoje jokios vejos net nėra, net yra matomos automobilių vėžių paliktos žymos. Be to, visiškai nesuprantama kaip teismas, kokiais įrodymais vadovaudamasis gali konstatuoti, kad ankstyvo pavasario gali kokioje tai vietoje augti veja, jų jau būtų nupjauta ir yra prižiūrima. Taip pat visiškai neaišku kokiais įrodymais, faktiniais duomenimis teismas konstatuoja, kad ta vieta yra būtent ta pati vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis tariamo pažeidimo dieną. Atkreipia dėmesį į tai, kad tariamo pažeidimo dieną prie daugiabučio gyvenamojo namo buvo pastatyta ir daugiau automobilių, tačiau jokių duomenų byloje institucija nepateikė, kad už analogiškus pažeidimus tą pačią dieną būtų nubausti ir kiti automobilių savininkai.
3.4. Pažymi, jog teismas atmesdamas skundą, vadovaujasi tik kažkokiomis prielaidomis, teismo nutartis yra nemotyvuota, teismo išvados nepagrįstos įrodymais, nepatvirtinamos jokiais faktiniais duomenimis, o ir pačios teismo išvados dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies prieštarauja viena kitai.
3.5. Nurodo, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimas nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, o ANK 417 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti bei užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šioje teisės normoje, inter alia, įtvirtinta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už KET 150.5 punkto reikalavimų pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos. KET vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal suformuotą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Institucija, nagrinėdama bylą ne teismo tvarka nepateikė jokios analizės, motyvų, įrodymų, dėl ko, institucijos nuomone, vietoje, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, turėtų augti veja, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Teigia, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog pažeidimo vietoje, tai yra vietoje, kurioje policijos pareigūnų subjektyvia, niekuo nepagrįsta, nuomone turėtų augti veja, jokių požymių, faktinių duomenų, kad yra veja net nėra, toje vietoje stovi daugiau automobilių, visa teritorija padengta sniegu, kuriame matosi automobilių paliktų provėžų žymės. Pažymi, kad nurodytos aplinkybės asmenims (ne tik jam) neleidžia manyti, jog tai yra vieta, kurioje yra ar buvo veja. Kaip savo praktikoje jau yra pažymėję teismai, savivaldybių administracijos turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje tikrai yra veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų, o ne iš karto bausti asmenis, kurie, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl tariamos vejos buvimo fakto galėjo sąžiningai klysti. Tokiu būdu konstatuoti, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Milius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Pažymi, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog vietoje, kurioje stovi apelianto automobilis, tikrai ne transporto priemonių eismui (stovėjimui) skirta teritorija. Apeliantas sustojo ir paliko stovėti savo automobilį prie pat daugiabučio gyvenamojo namo kampo. Tai, kad vietoje, kurioje stovėjo apelianto automobilis, buvo apsnigta, nesuponuoja išvados, jog ši vieta jau yra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui) ar, kad vejos toje vietoje nėra ir negali būti. Apeliantas skunde nurodė, jog institucija nagrinėdama bylą ne teismo tvarka, nesivadovavo įstatyme ir teismų praktikoje suformuluota vejos sąvoka, t. y. kad veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Tačiau šioje vietoje reikia vadovautis ne tik moksliniu vejos apibrėžimu, bet ir protingo bei socialiai atsakingo asmens sveiku protu, leidžiančiu suvokti, kad nagrinėjamu atveju žolės ar vejos nesimato dėl objektyvių priežasčių - ji buvo apsnigta, o žiemos metu ne tik veja būna apsnigta, apsnigti gali būti ir šaligatviai, aikštelės, skverai ir t. t., tačiau šios aplinkybės nesuteikia automobilių vairuotojams teisės tose vietose, kurių dėl objektyvių priežasčių nesimato, statyti automobilius, o nagrinėjamu atveju vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis, būtent tokia ir buvo. Iš pavasario metu, kaip teisingai paminėjo Šiaulių apylinkės teismas, darytų administracinio nusižengimo vietos nuotraukų akivaizdu, jog vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis, yra žole ar pievele apželdintas, prižiūrimas, kultūrinę paskirtį turintis žemės paviršius.
4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad kelio bei jį sudarančių dalių žymėjimą nustatantys ženklai yra įtvirtinti KET, tačiau ženklų, žyminčių, veją ar kitas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtas teritorijas, įstatymų leidėjas nėra nustatęs, todėl nelogiškas apelianto argumentas, jog turėtų būti ženklas, skelbiantis ar leidžiantis suprasti, kad toje vietoje yra žalia veja. Draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, bet ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte įtvirtinti draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo vietų: draudimas stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Tai jog ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, dar nereiškia, kad toks apelianto automobilio statymas aptariamoje vietoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, t. y. tvirtinant, kad nusižengimo padarymo dieną automobilis buvo paliktas stovėti netoli daugiaaukščio gyvenamojo namo kampo, ant sniego, kur matėsi automobilių paliktų vėžės, nebuvo kelio ženklų, kurie nurodytų kaip turi būti statomi automobiliai, vieta, kur tariamai yra veja, nebuvo atskirta nuo kelio dangos, teismo išvados dėl kaltės paremtos tik prielaidomis.
6. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punktas, kuris inkriminuotas E. V., numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pažymėtina, kad šiam administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu E. V. nubaudė už tai, kad jis nesilaikydamas KET 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti automobilį ne tam skirtoje vietoje, o ten kur turi augti veja. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad byloje pateiktos nuotraukos, kurios darytos skirtingais metų laikais, patvirtina, kad 2021 m. vasario 15 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini), E. V. automobilis stovėjo ant žole apželdinto, prižiūrimo, kultūrinę paskirtį turinčio žemės paviršiaus, t. y. vejos.
8. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. duotus paaiškinimus apylinkės teisme, sprendžia, kad E. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Iš fotonuotraukos darytos 2021-04-05 (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6) bei E. V. pateiktų fotonuotraukų (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8, 9) matyti, kad vieta, kur pastatytas E. V. priklausantis automobilis yra padegta sniegu, matosi tik anksčiau toje vietoje stovėjusių automobilių vėžės, o tai, jog toje vietoje auga veja, akivaizdu, kad nesimato. Nėra duomenų, kad būtų pastatyti kelio ženklai, nurodantys kaip turi būti statomi automobiliai. Taigi, iš šių aptartų duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad E. V. automobilis stovėjo vietoje, neskirtoje transporto priemonių stovėjimui, t. y. ant vejos. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino E. V., kad tame kieme jis buvo pirmą kartą, apie 9 val. ryto jis atvažiavo apžiūrėti nuomojamo buto ir užtruko apie 10–15 minučių. Kadangi buvo prisnigta, tai nematė kur auga veja, o automobilį statė toje vietoje, kur matė kitų automobilių paliktas vėžes ir manė, kad automobilį statosi nepažeisdamas KET. Duomenų, kurie paneigtų apelianto nurodytą versiją, kad toje vietoje, (duomenys neskelbtini), kur buvo palikęs stovėti automobilį, jis buvo pirmą kartą, ar jam būtų žinoma, jog toje vietoje kur statosi automobilį auga veja, byloje nėra surinkta.
9. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nesurinkta neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų, kad E. V. siekė tyčia pažeisti KET 150.5 punktą, draudžiantį sustoti ir stovėti ant vejos. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o būtent – kaltės, todėl Institucijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarimas ir skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena E. V. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
10. Apeliantas skundu prašo priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai.
11. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
13. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).
14. Taigi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir naujausia kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad E. V. siekdamas tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kreipėsi į advokatą. Iš byloje pateikto 2021 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvito (b. l. 6) ir 2021 m. balandžio 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad už skundo rengimą ir atstovavimą teisme E. V. patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų.
15. Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, advokato parengtas skundas dėl Institucijos priimto nutarimo nėra didelės apimties, tačiau jame keliami kaltės, nusižengimo kvalifikavimo klausimai, rinkti įrodymai, t. y. pateiktos įvykio vietos nuotraukos, pati byla nėra didelės apimties ar sudėtinga. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad E. V. prašoma priteisti išlaidų suma – 100 Eur, nėra per didelė. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, o iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną E. V. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti E. V. iš valstybės 100 Eur (vieną šimtą eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.