Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-03-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-2064-1072/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-29
Bylos Nr.
2YT-2064-1072/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00066-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
P. L., Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2064-1072/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00066-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 29 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – P. L., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas palikimo priėmimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti ir priėmė visą vyrui V. L. priklausiusį turtą ir palikimo priėmimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti ir priėmė visą motinai A. L. priklausantį turtą.

Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai V. L. ir A. L. (iki santuokos Širkaitė) susituokė (duomenys neskelbtini), ir gyveno santuokoje iki mirties. Pareiškėjo tėvas V. L. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. L. mirė (duomenys neskelbtini).

Po tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) liko nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto, unikalus Nr. 8196-0012-1012:0001, su ūkiniais pastatais (sandėlis, unikalus Nr. 8196-0012-1026 ir malkinė, unikalus Nr. 8196-0012-1074), esančiais (duomenys neskelbtini), be to liko V. L. priklausęs įvairus kilnojamasis turtas: kastuvai, grėbliai, šakės bei kiti įvairūs įrankiai, namų apyvokos daiktai, baldai, drabužiai ir kiti asmeniniai tėvo daiktai. Šiame bute po tėvo V. L. mirties ir toliau gyveno jo žmona A. L., t. y. pareiškėjo A. L. motina. Ji iš karto priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti visą vyrui V. L. priklausantį turtą, prižiūrėjo, tvarkė bei valdė kaip savo visą tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat prižiūrėjo, remontavo ir naudojo įvairius įrankius (kastuvus, grėblius, šakes), namų apyvokos daiktus, baldus, drabužius, kurie anksčiau priklausė jos vyrui V. L., saugojo jam priklausiusio nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus ir kitus vyro V. L. asmeninius dokumentus, todėl laikytina, kad jo žmona A. L. faktiškai ir priėmė visą palikimą. Per įstatymų nustatytą laiką A. L. po savo vyro V. L. mirties nesikreipė į notarų biurą priimti palikimą, bet kadangi A. L. kaip įstatyminė įpėdinė, po vyro V. L. mirties, rūpinosi kaip savo turtu, visu jam priklausančiu turtu, faktiškai naudojosi ir valdė visą savo vyrui V. L. priklausantį turtą, todėl ji faktiškai priėmė visą palikimą. Daugiau įstatyminių įpėdinių, kurie po pareiškėjo tėvo V. L. mirties būtų faktiškai valdę jo turtą nėra.

Iš Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S. 2020 m. spalio 20 d. liudijimo matyti, kad po V. L. mirties notaro biure paveldėjimo byla neužvesta.

Kadangi po pareiškėjo tėvo V. L. mirties pareiškėjo motina, t. y. jo žmona A. L., kaip įstatyminė įpėdinė, visą tėvo turtą pradėjo faktiškai valdyti, juo naudojosi, rūpinosi, taip išreikšdama savo valią įgyti paveldėtą turtą, todėl ji įgijo visas teises į palikimą ir jį priėmė, tačiau teisiškai neįformino paveldėjimo teisių į paveldėtą turtą. Šis turtas pareiškėjo motinos A. L., kaip jos vyro V. L. įpėdinės, buvo paveldėtas su visomis teisėmis ir pareigomis, kylančiomis ar galinčiomis kilti iš palikimo.

Pareiškėjas A. L. su savo motina A. L. gyveno kartu iki jos mirties (duomenys neskelbtini), ja rūpinosi, prižiūrėjo. Motinai mirus kartu su broliu P. L. motiną palaidojo bei tvarko ir prižiūri jos kapą. Po motinos A. L. mirties pareiškėjas iš karto pradėjo faktiškai valdyti visą jai priklausantį turtą, prižiūrėjo, naudojo ir tvarkė motinai A. L. priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus, drabužius, įvairius įrankius (kastuvus, grėblius, šakes), paėmė motinos A. L. asmeninius ir nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus, taip pat po motinos A. L. mirties pareiškėjas A. L. toliau prižiūri ir tvarko motinai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais (sandėliu, unikalus Nr. 8196-0012-1026 ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini). Po motinos A. L. mirties pareiškėjas A. L. bute atliko einamąjį remontą, sutvarkė sandėliuką, pakeitė malkinės stogą, mokėjo ir moka privalomuosius mokesčius.

Pareiškėjas A. L. per įstatymų nustatytą laiką po savo motinos A. L. mirties nesikreipė į notarų biurą priimti palikimą, nors iš karto po jos mirties pradėjo valdyti motinai priklausantį visą turtą. Daugiau įstatyminių įpėdinių, kurie po pareiškėjo motinos A. L. mirties būtų faktiškai valdę jos turtą nėra. Iš Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S. 2020 m. spalio 20 d. liudijimo matyti, kad po A. L. mirties notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 1-3).

Suinteresuoti asmenys P. L., Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimus, kuriuose prašymo tenkinimui neprieštarauja (b. l. 39-40, 43).

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. L. mirties pareiškėjas A. L. per tris mėnesius priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad V. L. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš santuokos sudarymo išrašo nustatyta, kad A. L. ir V. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos sudarymo išrašo Nr. 260 (b. l. 11). Iš 2020 m. lapkričio 19 d. pažymų apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2020-471-PD)-220 ir Nr. (2020-471-PD)-221 nustatyta, kad V. L. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), A. L. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 16). Po V. L. mirties (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono I-ajame notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 17). Iš pareiškimo nustatyta, kad po V. L. mirties jo sutuoktinė A. L. palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu, tačiau praleidusi trijų mėnesių terminą nepasikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b. l. 1-3). Be to, A. L. po sutuoktinio V. L. mirties paėmė ir naudojosi jo asmeniniais daiktais, t. y. albumais, namų apyvokos daiktais, liko gyventi ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3). A. L. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13). Po A. L. mirties (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono I-ajame notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 18).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. L., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. L. mirties (duomenys neskelbtini), prižiūrėdama namus, namų priklausinius, žemės sklypą, saugodama dokumentus, kitus asmeninius daiktus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės palikimą po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.

Byloje esantys duomenys apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtina, kad teismas šioje civilinėje byloje patyrė 10,88 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti ir priėmė visą vyrui V. L. priklausiusį turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti ir priėmė visą motinai A. L. priklausantį turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. L. mirties, paveldėjimo.

Priteisti iš pareiškėjo A. L. 10,88 EUR (dešimt eurų 88 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė