- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2-2773-339/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00028-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Advokatai
- Gediminas Rezgys
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Daivai Barisienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Asol“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agnelsa“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti ieškovo 2019 m. vasario 7 d. prašymą ir jo pagrindu priimtą atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 11 d. raginimą dėl Asol UAB skolos sumokėjimo Nr. DV_S-4877 bei UAB „Agnelsa“ 2019 m. vasario 19 d. atliktą 1550,01 Eur mokėjimą VSDFV Šiaulių skyriui negaliojančiais; priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 1550,01 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Asol“ atžvilgiu iškėlė bankroto bylą. Tuo pagrindu paskirtam bankroto administratoriui buvo perduoti bankrutuojančio įmonės dokumentai, kuriuos tikrinant, nustatyta, kad ieškovė UAB „Asol“ 2019 m. vasario 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė prašymą, kad susidariusi 1550,01 Eur skola būtų išskaičiuota iš ieškovei skolingos UAB „Agnelsa“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius gavęs šį ieškovė prašymą, pateikė UAB „Agnelsa“ raginimą dėl 1550,01 Eur susidariusios skolos UAB „Asol“ padengimo, nurodydamas susidariusią skolą UAB „Asol“ pervesti į vieną iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) lėšų sąskaitą. Tuo pagrindu UAB „Agnelsa“ 1550,01 Eur sumą pervedė į vieną iš VSDFV lėšų sąskaitą. Atkreipė dėmesį, jog toks atsiskaitymo būdas, kai aplenkiant ieškovę buvo sumokėta vienam iš ieškovės kreditorių, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises. Pažymėjo, jog atsakovės UAB „Agnelsa“ 1550,01 Eur mokėjimas VSDFV, pastarajo raginimas bei ieškovės jam pateiktas prašymas (ginčijami sandoriai) pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes 1550,01 Eur apimtyje kiti ieškovės kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo kreditorinių reikalavimų, nors pagal įstatymą jų reikalavimai yra turintys prioritetą prieš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių reikalavimą. Dėl nurodytų priežasčių ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, o VSDFV įpareigota grąžinti 1550,01 Eur ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Asol“ atstovas prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškinyje ir dublike nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog 2019 m. vasario 7 d. ieškovė UAB „Asol“ pateikė VSDFV Šiaulių skyriui prašymą išieškoti iš UAB „Agnelsa“ jos naudai 1550,01 Eur ir sumažinti bendrovės skolą VSDFV Šiaulių skyriui. Šio prašymo pagrindu VSDFV Šiaulių skyrius, kaip valstybinio administravimo subjektas, 2019 m. vasario 11 d. išsiuntė UAB „Agnelsa“ raginimą dėl skolos UAB „Asol“ sumokėjimo. Gavusi raginimą UAB „Agnelsa“ 2019 m. vasario 19 d. sumokėjo VSDFV Šiaulių skyriui 1550,01 Eur sumą, tokiu būdu buvo padengtas UAB „Asol“ įsiskolinimas VSDFV. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. UAB „Asol“ iškėlė bankroto bylą. Paskirtas bankroto administratorius pretenzija dėl neteisėtai gautų piniginių lėšų grąžinimo kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių. Pažymėjo, jog bankroto administratorius buvo informuotas, kad turi teisę Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu apskųsti VSDFV Šiaulių skyrių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis ir tik po to kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Atsakovės įsitikinimu, argumentas, kad ieškovės bendrovė nemoki atmestinas kaip nepagrįstas, nes bendrovė turėjo finansinių sunkumų einamosioms valstybinio socialinio draudimo įmokoms sumokėti, todėl atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius ieškovės prašymu ir kreipėsi į debitorių, kad šis sumokėtų skolą. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, jog VSDFV Šiaulių skyrius, pateikdamas raginimą UAB „Agnelsa“ dėl Asol UAB skolos sumokėjimo, buvo nesąžiningas, kadangi žinojo arba turėjo žinoti, kad bus pažeisti kitų BUAB „Asol“ kreditorių interesai. Atsakovas tinkamai ir aktyviai vykdė priverstinį išieškojimą, pateikdamas mokėjimo nurodymus, kur nuo įmonės sąskaitų buvo nurašomi pinigai. Apie UAB „Asol“ nemokumo atsakovui nebuvo žinoma ir atsakovas nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl buvo darytina išvada, kad įmonė moki, tik turinti laikinų finansinių sunkumų.
Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovė prašė ieškinį atmesti. Patvirtino atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Atsakovo UAB „Agnelsa“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-524-368/2019 UAB „Asol“ iškėlė bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 17 d.). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad UAB „Asol“ darbuotojams pagal darbo sutartį šiai dienai yra skolinga 5576,65 Eur, o įsiskolinimas VSDFV laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. birželio 3 d. sudaro 8439,87 Eur. Teismo nutartimis kelis kartus buvo patvirtintas (patikslintas) BUAB „Asol“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius yra II eilės kreditorių sąraše. Į bylą pateiktas 2019 m. liepos 11 d. balansas, iš kurio matyti, kad ieškovės turto vertė buvo 16216,00 Eur. Iškėlus bankroto bylą, paskirtas bankroto administratorius, kuriam perduoti ieškovės dokumentai. Bankroto administratorius, susipažinęs su ieškovės dokumentais, nustatė, kad 2019 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė VSDFV Šiaulių skyriui prašymą, kad ieškovės iš atsakovės UAB „Agnelsa“ gautinos 1550,01 Eur lėšos už atliktus montavimo darbus, butų išreikalautos iš atsakovo UAB „Agnelsa“ ir užskaitytos kaip atsakovės UAB „Asol“ skolos grąžinimas VSDFV. Gavęs šį prašymą, 2019 m. vasario 11 d. atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsakovei UAB „Agnelsa“ išsiuntė raginimą Nr. VD_S-4877, kuriame nurodė susidariusią 1550,01 Eur skolą UAB „Asol“, pervesti į vieną iš VSDFV lėšų sąskaitą. Sąskaitos išrašas liudija, kad atsakovė UAB „Agnelsa“, gavusi raginimą, 2019 m. vasario 19 d. nuorodytą sumą pervedė į VSDFV lėšų sąskaitą, tokiu būdu atsiskaitydama su UAB „Asol“, padengė šios skolą VSDFV. Bylos duomenys liudija, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Asol“ atžvilgiu buvo priimti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimai Nr. DGKS-4773, Nr. DGKS-5054, Nr. DGKS-6026, Nr. DGKS-6492, Nr. DGKS-6694, Nr. DGKS-6789, Nr. DGKS-6790 bei Nr. DGKS-66, pagal kuriuos UAB „Asol“ buvo skolinga ne tik atsakovui VSDFV Šiaulių skyriui, bet ir UAB „Asol“ darbuotojams darbo užmokestį.
Ieškovė prašo pripažinti 2019 m. vasario 19 d. atsakovės UAB „Agnelsa“ atliktą mokėjimą atsakovei VSDFV negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.
Atkreiptinas dėmesys, jog actio Pauliana taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes iš jos kildinamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas, kuris buvo tikslintas vėliau priimtomis nutartimis.
Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius įstatymo nustatyta tvarka atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesams ir turi teisę prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmoji iš actio Pauliana taikymo sąlygų (kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė) nagrinėjamu atveju egzistuoja. Be to, taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Ieškovė, reikalavimą pripažinti ieškovės prašymą VSDFV Šiaulių skyriui, pastarojo raginimą bei atsakovės UAB „Agnelsa“ 2019 m. vasario 19 d. atliktą mokėjimą negaliojančiais grindžia tuo, kad atlikti sandoriai pažeidžia kreditorių teises. Ieškovės atstovas posėdžio metu tvirtino, kad UAB „ Asol“ esant nemokiai, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui, tai yra atsakovui VSDFV Šiaulių skyriui. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime teigė priešingai, kad šiuo atveju būdama viešojo administravimo subjektu, tinkamai ir aktyviai vykdė priverstinį išieškojimą. Atsakovė tik gavusi ieškovės prašymą, raginimu kreipėsi į atsakovę UAB „Agnelsa“, o pastaroji padengė ieškovės skolą VSDFV, tokiu būdu atsiskaitydama su ieškove. Apie UAB „Asol“ nemokumo atsakovui VSDFV Šiaulių skyriui nebuvo žinoma, atsakovė nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl darytina išvada, kad įmonė moki, tik turinti laikinų finansinių sunkumų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia atsižvelgti į tai, kad, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo priimti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimai Nr. DGKS-4773, Nr. DGKS-5054, Nr. DGKS-6026, Nr. DGKS-6492, Nr. DGKS-6694, Nr. DGKS-6789, Nr. DGKS-6790 bei Nr. DGKS-66, pagal kuriuos UAB „Asol“ buvo skolinga ne tik skolinga VSDFV Šiaulių skyriui, bet ir darbuotojams darbo užmokestį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bendrovė laiku neatsiskaito su darbuotojais, kaip savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad bendrovei turėjo būti iškelta bankroto byla, turėjo būti vertinamas ne formaliai, bet atsižvelgus į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. Taigi, neatsiskaitymo su darbuotojais faktas, kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindas, negalėjo būti vertinamas atsietai nuo įmonių bankrotą reglamentuojančio įstatymo paskirties – iš rinkos pašalinti nemokius, neveiklius jos dalyvius.
Teismas taip pat nenustatatė, kad atsakovų VSDFV Šiaulių skyriaus bei UAB „Agnelsa“ elgesys galėtų būti vertinamas, kaip nesąžiningas. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Pasisakant dėl mokėjimo atlikimo sąžiningumo pastebėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo yra laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningumo prezumpcijos ieškovė nepaneigė. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius ieškovės prašymu surašė raginimą UAB „Agnelsa“, o pastaroji gavusi viešo mokesčių administravimo subjekto raginimą, kadangi buvo skolinga ieškovei, skolą tokiu būdu padengė. Ginčijamas mokėjimas yra atliktas 2019 m. vasario 19 d., tuo tarpu bankroto byla ieškovei iškelta 2019 m. birželio 5 d.
Nesant būtinų minėtų sąlygų bei nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, nustačius, kad mokėjimas buvo privalomas ir atitiko įprastą verslo praktiką, nenustačius šalių nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti ginčijamą mokėjimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia atsižvelgti į tai, kad, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
Kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ginčo sandoriu atsakovas VSDFV siekė patenkinti savo reikalavimą pirmiau už kitus ieškovės kreditorius.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti ieškovės prašymą, atsakovės VSDFV Šiaulių skyriaus raginimą bei atsakovės UAB „Agnelsa“ atliktą 1550,01 Eur mokėjimą negaliojančiais. Įvertintus išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmetamas, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.