Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams G. D., J. D., trečiajam asmeniui R. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

1. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. 2008 m. rugpjūčio 13 d. žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai ir ieškovas M. B. sudarė tik dėl akių, dėl to, kad ieškovas kartu su atsakovų sūnumi ketino imtis verslo, bet atsakovas negalėjo gauti iš banko paskolos. Norėdami padėti sūnui, atsakovai sutiko padėti atsakovui gauti iš banko paskolą. Susitarimas buvo toks: atsakovai neva parduoda ieškovui gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o ieškovas neva juos perka ir įkeisdamas perkamą turtą, gauna iš banko paskolą, kurią perveda atsakovams, o atsakovai ją atiduoda ieškovui. Kadangi atsakovų namas jau buvo įkeistas bankui ir buvo negrąžinta dalis paskolos, susitarė, kad negrąžinta paskolos dalis – 101.114,62 Lt - bus padengta iš gaunamos paskolos. Taip pat buvo susitarę, kad po metų laiko nuo sutarties sudarymo ieškovas padovanoja jam parduotus pastatus ir žemės sklypą atsakovų dukrai. AB DnB Nord pervedė 2008 08 29 228.858,38 litų į G. D. sąskaitą AB DnB Nord banke. 114.400,00 Lt G. D. iš sąskaitos tą pačią dieną (2008 08 29) pervedė į sūnaus R. D. sąskaitą, kad jis perduotų M. B.. 2008 09 02 G. D. išgrynino 80000 Lt, 2008 09 03 - 34 400 Lt, ir visus pinigus sumoje 114 400 Lt perdavė atsakovų sūnui R. D. 2008 09 03. 101.114,62 Lt AB DnB Nord bankas pervedė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui paskolos sutarties 3IV-0251 padengimui. Kadangi iš gautos paskolos dalis pinigų 101114,62 Lt buvo pervesta atsakovams, reikalaujant ieškovui M. B., 2008 09 25 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi G. D. pardavė M. B. ir jo sutuoktinei R. B. dar ir 1,4100 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 20 000 litų, kai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 118 111 Lt. Atsakovas M. B. nemokėjo G. D. 20000 litų, nurodytų sutartyje. Vėliau M. B. pareikalavus dar pinigų, 2008 11 19 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavė J. B. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) SB „Padubysis“ už 35 000 litų, nors pinigų už tai taip pat negavo. Atidavus M. B. iš banko gautus pinigus ir pardavus jam kitą atsakovų nekilnojamąjį turtą, atsakovai buvo įsitikinę, kad ieškovas laikysis duoto žodžio ir todėl ramiai toliau gyveno savo namuose. Kad ieškovas laikosi savo žodžio, buvo tikri, nes suėjus sutarties 15 punkte nurodytam terminui - 2009 08 13, ieškovas jokių veiksmų prieš atsakovus nesiėmė. Tačiau vėliau tarp ieškovo ir atsakovų sūnaus kilo kažkokie ginčai ir nesutarimai, 2011 09 16 G. D. buvo įteiktas reikalavimas išsikelti iš namų (duomenys neskelbtini). Supratę, kad yra apgauti, kreipėsi su pareiškimu į Raseinių rajono apylinkės prokuratūrą ir pagal atsakovų pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovui M. B. pareiškus ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš namų, atsakovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tačiau atsakovams nepavyko savo pažeistų teisių apginti.

2. Teismas nenagrinėjo atsakovų argumentų ir vadovavosi formaliu teisiniu įrašu registre.

3. Priimdamas palankų vien tik ieškovui sprendimą, teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovų padėtį, atsakovas G. D. patyrė dar vieną širdies operaciją, po jos buvo reabilitacijoje, dar iki šiol nepasveikęs. Jis neįgalus, netekęs 60 procentų darbingumo. Atsakovė J. D. senatvės pensininkė, kuri šiuo metu rūpinasi G. D. sveikata ir jo priežiūra. Esant tokiai sunkiai padėčiai, atsakovai prašė teismo ir ieškovo rasti galimybę ir kuriam laikui atidėti iškeldinimą, kad atsakovas G. D. bent kažkiek sustiprėtų. Tačiau ieškovas prašymą atmetė, o teismas jo net nepaminėjo savo sprendime. Pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

4. Pažymi, kad teismas nepagrįstai priteisė 19494,57 litų nuostolių atlyginimo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui jo patirtas išlaidas. Tačiau teismas vis vien pripažino tai teisėtu ieškovo reikalavimu. Tokia teismo pozicija neteisinga. Kai atsakovai sako, kad tarp jų su ieškovu buvo žodinis susitarimas dėl namo, bet neturi tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, tai teismas atsakovų reikalavimus atmeta. Kai ieškovas sako, kad šalys žodžiu susitarė dėl nuostolių atlyginimo, to pakanka ir ieškinys patenkinamas. Priteisdamas nuostolius ieškovui ir bylinėjimosi išlaidas, teismas visiškai neįvertino atsakovų sunkios turtinės padėties ir priteistų sumų nemažino. Atsakovų turtinė padėtis išimtinai labai sunki ir teismas, priteisdamas ieškovui nuostolius bei bylinėjimo išlaidas, turėjo į tai atsižvelgti, kaip kad numato LR CPK 83 straipsnio 3 dalies bei kitos normos.

1. Ieškovas pažymi, jog įsiteisėjusiu 2014 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-212/2014, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas, G. D. ir J. D. (toje byloje - ieškovų) ieškinys M. B. ir R. B. (toje byloje - atsakovams), dėl 2008-08-13 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl akių, buvo atmestas. Šioje civilinėje byloje buvo išsiaiškintos visos sandorio sudarymo aplinkybės, todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais, kurių nebereikia įrodinėti. Taigi ieškovas nepasisako dėl atsakovų argumentų, susijusių su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis.

2. Ieškovas pažymi, jog atsakovų sutikimas ar nesutikimas išsikeldinti iš ne atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto neturi jokios reikšmės. Ieškovas nėra išreiškęs valios ir nėra leidęs atsakovams ir toliau neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu, t.y., šalių nesieja jokie panaudos teisiniai santykiai, tarp šalių taip pat nėra sudaryta jokių nuomos sutarčių, taigi nėra jokio teisinio pagrindo atsakovams naudotis ne jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovas 2011-09-16 pretenzija, adresuota tiek G. D. tiek ir jo sutuoktinei J. D., pareikalavo išsikraustyti iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto ir toliau naudotis ne atsakovams priklausančiu turtu neleido. Taigi atsakovams nuo pat 2011-09-16 pretenzijos įteikimo dienos yra žinoma, jog jie naudojasi nekilnojamuoju turtu be jokio teisinio pagrindo, taip pat yra žinoma, jog jie nėra nekilnojamojo turto savininkai, taigi visą šį laiką jiems buvo suprantama, jog ieškovo reikalavimas išsikeldinti iš nekilnojamojo turto, ką ir buvo pažadėjęs atsakovas G. D. 2011-09-30 atsakyme į ieškovo pretenziją, turės būti įvykdytas. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovai beveik 3 metus, esant ieškovo reikalavimui, neišsikeldina iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto. Visą šį laiką atsakovai galėjo imtis priemonių, kad susirastų kitą gyvenamąjį plotą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovas pažymi, jog jis nėra ir negali būti įpareigotas užtikrinti atsakovams gyvenamąjį būstą.

3. Atsakovai ir ieškovas buvo žodžiu susitarę, jog atsakovams neišsikėlus iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto iki 2009-08-13, atsakovai kompensuos ieškovui jo patiriamus nuostolius už laikotarpį, kurio metu ieškovas negalės naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šalys žodžiu susitarė, jog kiekvieną mėnesį ieškovo patiriami nuostoliai yra lygūs pagal 2008-08-22 ieškovo, ieškovo sutuoktinės ir DnB NORD banko sudarytą kredito sutartį Nr. K-2501-2008-15 mokėtinų palūkanų dydžiui. Ieškovas laikotarpiu nuo 2009-08-13 iki 2011-11-30 DNB bankui pagal aukščiau minėtą kredito sutartį sumokėjo 21 494,57 Lt palūkanų, t.y., mokėtina mėnesinė įmoka ieškovams nevykdant numatyto įsipareigojimo išsikelti, sudarė 796 Lt. Vadovaujantis CK 1.72 str. 1 d., rašytinė susitarimo forma tokiam susitarimui nebuvo privaloma. Faktą, jog šalių susitarimas dėl nuostolių kompensavimo buvo sudarytas, patvirtina į bylą pateikti įrodymai - banko išrašai, iš kurių matyti, jog atsakovas, po termino išsikelti suėjimo dienos, sumokėjo ieškovui viso 2000 Lt, o be to, tokio susitarimo faktą patvirtino ir pats atsakovas G. D. duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Taigi Raseinių rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai ieškovo prašymą dėl nuostolių priteisimo tenkino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. atsakovai G. D., J. D. ir ieškovas M. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai ieškovui pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (8-15 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu 2014 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-212/2014, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas, G. D. ir J. D. ieškinys M. B. ir R. B. dėl 2008-08-13 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl akių, buvo atmestas (76-80 b.l.). Teismas pažymi, kad sutarties sudarymo aplinkybės buvo nustatytos, sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, apelianto (atsakovo nagrinėjamoje civilinėje byloje) argumentai, dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių neteisingo nustatymo yra atmestini kaip išeinantys už apeliacinio skundo ribų, kadangi skundžiama nutartis yra ne dėl sandorio negaliojimo, o dėl atsakovų iškeldinimo.

Šiaulių apygardos teisme gautas apeliantų advokatės D. Č. prašymas, dėl apeliantės J. D. mirties liudijimo prijungimo prie civilinės bylos (138 b.l.), kartu su prašymu pateiktas apeliantės J. D. mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad J. D. mirė 2014 m. rugsėjo 7 d. (139 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas civilinėje byloje kvalifikuojamas kaip negatorinis ieškinys. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės yra įrodytos. Tai, jog ieškovas yra turto savininkas patvirtina nekilnojamojo turto registro įrašas Nr.95/19040, iš kurio matyti, kad 0,1475 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais nuosavybes teise registruoti M. B. ir R. B. vardu. Turto savininko, ieškovo, teisių pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2008-08-13 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo pardavimo sutartis (8-15 b.l.), kurioje, kaip apeliaciniame skunde nurodo ir patys apeliantai, atsakovams leista gyventi iki 2009 m. rugpjūčio 13 d; ieškovo 2011-09-16 pretenzija (17 b.l.), kuria pareikalavo atsakovų išsikraustyti iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto ir toliau naudotis ieškovui priklausančiu turtu neleido. Teismas vertina, kad atsakovams nuo 2011-09-16 pretenzijos įteikimo dienos yra žinoma, jog jie naudojasi nekilnojamuoju turtu be jokio teisinio pagrindo. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis (pagal sutartį atsakovai galėjo gyventi ieškovo nuosavybėje tik iki 2009-08-13) todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovui priklausančio buto yra pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad sunki atsakovų turtinė padėtis negali lemti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, kadangi nuosavybę gina įstatymas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas su atsakovais buvo žodžiu susitarę, jog atsakovams neišsikėlus iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto iki 2009-08-13, atsakovai kompensuos ieškovui jo patiriamus nuostolius už laikotarpį, kurio metu ieškovas negalės naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teismo vertinimu, šį faktą patvirtina ir atsakovo G. D. veiksmai. Pažymėtina, kad atsakydamas į 2011-09-16 pretenziją atsakovas G. D. nenurodė jokių prieštaravimų dėl nuostolių, kurių ieškovas įspėjo reikalausiantis iš atsakovų už neteisėtą naudojimąsi turtu priteisimo, jei atsakovai neišsikels iki 2011-09-30 (17, 19 b.l.), todėl nėra pagrindo teigti, kad žodinis susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nebuvo sudarytas. Žodinį susitarimą patvirtina ir atsakovo G. D. pavedimai su nurodymais ,,už paskolą“, ,,papildymas“ (21,22 b.l.).

Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus, pavyzdžiui, dėl laidavimo (CK 6.76 – 6.89 straipsniai) arba rankpinigių (CK 6.98 – 6.100 straipsniai), pasinaudoti daikto sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis) ir kt. Kreditorius, be kita ko, turi galimybę naudotis dar dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ir jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

Teisėjų kolegija vertina, kad iš byloje esančių įrodymų 2008 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai G. D., J. D. ir ieškovas M. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai ieškovui ir jo žmonai pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovo bei jo žmonos gavo 350.000,00 Lt (8-15 b.l.). Ieškovas M. B. su žmona R. B. paėmė iš banko 330.000,00 Lt paskolą (10 b.l.). Esant šioms aplinkybėms buvo žodžiu sutarta, jog atsakovams laiku neišsikėlus iš ieškovo ir jo žmonos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, kiekvieną mėnesį ieškovo patiriami nuostoliai yra lygūs pagal 2008-08-22 ieškovo, ieškovo sutuoktinės ir DnB NORD banko sudarytą kredito sutartį Nr. K-2501-2008-15 mokėtinų palūkanų dydžiui.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su žmona įsigijo nekilnojamąjį turtą ir kiekvieną mėnesį už jį mokėdami dideles palūkanas bankui negali naudotis savo nuosavybe. Iš anksčiau teismo aptartų įrodymų vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo patirti nuostoliai paskaičiuoti teisingai ir iš atsakovų priteistini solidariai. Pažymėtina, kad ieškovo reikalaujami nuostoliai atitinka minimalius nuostolius, numatytus įstatyme (CK 6.210 str.), kadangi šalys įsipareigojimų nevykdymą siejo su ieškovo paskola bankui ir mokamomis mėnesinėmis įmokomis. Šalys savo valia prisiėmė tokius įsipareigojimus, atsakovas gavo didžiulę sumą už parduotą nekilnojamąjį turtą, todėl nuostolių nepriteisimas nepagrįstai suvaržytų ieškovo ir jo šeimos teises. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis turėtų būti kitaip perskaičiuojami nuostoliai.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2014 m. rugsėjo 7 d. mirė apeliantė J. D. (139 b.l.). Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK taisyklėms, nustatytoms XVI skyriuje. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia jeigu nustatomos šio Kodekso 293 straipsniuose nurodytos aplinkybės. CPK 293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai, šio straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusiais po jo įsigijimo, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kadangi byloje solidari atsakovų civilinė atsakomybė nustatyta bendrų sutuoktinių prievolių, atsiradusių šeimos interesais pagrindu (CK 3.114 str.), o vykdoma ši prievolė iš bendro sutuoktinių turto, todėl likęs sutuoktinis G. D. perima šios prievolės teises bei pareigas(CPK 48 str.). Taigi, nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos CPK 163 str.1 punkto pagrindais.

Civilinė byla atsakovės J. D. atžvilgiu, iškeldinimo iš patalpų reikalavimų dalyje yra nutraukiama mirus apeliantei. Atsakovo atžvilgiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. priimtas sprendimas dėl iškeldinamo iš M. B. ir R. B. nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų, nuostolių atlyginimo, paliekamas nepakeistas.

Ieškovas atsiliepime prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Kadangi ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, jos yra nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo G. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės12 d. sprendimas pakeičiamas atsakovės J. D. reikalavimo dalyje.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti.

Civilinę bylą ieškinio reikalavimo dalyje dėl atsakovės J. D. iškeldinimo iš pastatų nutraukti.

Likusioje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.