- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-212/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- G. D., J. D.
- Atsakovas
- M. B., R. B., akcinei bendrovei DNB bankui
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono 2-asis notaro biuras
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1757-485/2012 pagal ieškovų G. D. ir J. D. patikslintą ieškinį atsakovams M. B., R. B., akcinei bendrovei DNB bankui (trečiasis asmuo - Jonavos rajono 2-asis notaro biuras) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. rugpjūčio 13 d. ieškovai G. D., J. D. ir atsakovas M. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai atsakovui pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šios sutarties II skyriaus 3 punkte nurodoma, kad žemės sklypas ir pastatai parduodami už 350 000 Lt, kuriuos atsakovas M. B. sumoka taip: 20 000 Lt avansiniu mokėjimu prieš pasirašant sutartį (sutartyje ieškovai savo parašais patvirtino, jog šiuos pinigus gavo), o likusius 330 000 Lt atsakovas sumoka iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., 101 114,62 Lt pervedant Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui ieškovų nesumokėtai paskolos daliai padengti , o likusius pinigus - į asmeninę G. D. sąskaitą, kas ir buvo padaryta. 2008 m. rugpjūčio 29 d. G. D. pervedė į R. D. sąskaitą 114 400 Lt, o likusią gautų pinigų sumą išgrynino pats G. D.. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. R. D. gautą 114 400 Lt sumą taip pat išsigrynino.
Atsakovas M. B. ir jo sutuoktinė R. B. įsigytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 28 d. įkeitė AB DnB NORD bankui, užtikrindami 95 574,61 EUR paskolos grąžinimą.
Šalies argumentai
2012 m. sausio 2 d. ieškovai kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimu, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą M. B. atžvilgiu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau 2012 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas M. B. atžvilgiu nutrauktas, kadangi nenustatyta, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Ieškovai kreipėsi į teimą ir patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovai pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), M. B., kaip sudarytą tik dėl akių; panaikinti žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimą AB DNB bankui. Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Šį sandorį ieškovai sudarė dėl to, kad atsakovas M. B. kartu su ieškovų sūnumi ketino imtis verslo, bet atsakovas negalėjo gauti iš banko paskolos. Ieškovų teigimu, norėdami padėti sūnui, jie sutiko padėti atsakovui gauti iš banko paskolą, t. y. ieškovai neva parduoda atsakovui gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovas neva juos perka ir, įkeisdamas perkamą turtą, gauna iš banko paskolą, kurią perveda ieškovams, o ieškovai ją atiduoda atsakovui. Tokiu būdu atsakovas pirkimo – pardavimo sutartimi gavo ne tik pastatus ir žemės sklypą, bet ir pinigus už juos. Ieškovai ir atsakovas nesiekė pirkimo - pardavimo sutarties teisinių pasekmių - ieškovai nenorėjo parduoti žemės ir pastatų, o atsakovas M. B. nenorėjo jų pirkti. Tokiu būdu, ieškovų nuomone, pirkimo - pardavimo sutartis , kaip sandoris, sudarytas tik dėl akių. Kadangi šis sandoris yra negaliojantis, todėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimas AB DNB bankui taip pat yra nepagrįstas ir naikintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog šalių sudaryta 2008 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis visiškai atitiko abiejų šalių valią, sutartimi buvo siekiama tų pačių teisinių pasekmių – kad ginčo turtas, nuosavybės teisėmis priklausęs ieškovams, taptų atsakovo M. B. nuosavybe. Svarbia aplinkybe teismas laikė tai, kad atsakovas M. B. nupirktą iš ieškovų nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu, ką patvirtina ir AB DNB banko argumentai, jog tiek atsakovų kreditavimo sutarties, tiek ir įkeitimo sandorio sudarymo metu atsakovas M. B. pateikė visus reikiamus dokumentus, įrodančius savo nuosavybės teisę, kuriuos tikrino ir notarė. Byloje nėra duomenų, kad po šios sutarties sudarymo, šalys tarėsi dėl įgytos nuosavybės neįregistravimo ar kitokio atsakovo elgesio po šios sutarties sudarymo. Pačioje sutartyje yra neginčijamai patvirtintas sutarties šalių parašais pinigų sumokėjimo faktas, o byloje pateiktas G. D. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2008 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas M. B. bankiniu pavedimu pervedė į atsakovo G. D. banko sąskaitą, esančią AB DnB NORD banke 228 858,38 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už žemės sklypą su namų valdą, esančius (duomenys neskelbtini), ir fakto, jog toks atsiskaitymas buvo būtent už įsigytą turtą, ieškovai nepaneigė. Ieškovai taip pat jokiais įrodymai nepatvirtino fakto, jog gautus pinigus už parduotą turtą jie būtų perdavę M. B.. Faktą, jog ginčo sandoris yra tariamas, ieškovai įrodinėjo ir kita aplinkybe, jog po ginčo sandorio sudarymo, sekė kitų sandorių sudarymas, tačiau Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo M. B. atžvilgiu, pažymėjo, jog tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad visos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos apgaule. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovai, neva grąžinę pinigus atsakovui M. B., būtų ėmęsi kokių nors veiksmų neva tariamam sandoriui atstatyti, t. y. turtui atgauti. Tuo tarpu ieškinį dėl pirkimo – pardavimo pripažinimo negaliojančia ieškovai teisme pareiškė tik po to, kai jie gavo M. B. pareikštą ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ieškovų elgesys, pasirašant ginčo sutartį, negali būti vertinamas kaip apdairus, todėl rizika dėl pasekmių nagrinėjamu atveju tenka ieškovams. Tuo tarpu ieškinyje minimi tiek 2008 m. rugsėjo 25 d., tiek 2008 m. lapkričio 19 d. sudaryti žemės sklypų pirkimo -pardavimo sandoriai niekaip nesusiję su ieškovų pareikštu ieškiniu. Atitinkamai atmetus minėtą ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atmestinas ir išvestinis ieškovų reikalavimas panaikinti žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) įkeitimas AB DNB bankui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai G. D. ir J. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
Tokie ieškovų veiksmai kaip sandorio sudarymas pas notarą ir savininkų viešajame registre pasikeitimas, nurodant juo atsakovą M. B., neįrodo tikrųjų ginčo sandorio ketinimų, nes šie veiksmai buvo būtini vykdant šalių susitarimą, o turtas tik formaliai turėjo tapti atsakovo nuosavybe, ką patvirtino tiek ieškovų paaiškinimai, tiek liudytojų R. D. ir D. D. parodymai, o tokie įrodymai konstatuoti ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.Gavę pranešimą iš Raseinių rajono apylinkės teismo apie tai, kad atsakovas M. B. kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo, ieškovai suprato, kad yra apgauti, nes jie, priešingai nei atsakovas, susitarimo sąlygas įvykdė. Tuo tarpu ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas vykdys susitarimo sąlygas, nes nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. ketverius metus gyveno savo namuose.Po ginčo sutarties sudarymo atsakovas daugiau negu trejus metus nesilankė ieškovų namuose, o atsakovo sutuoktinė nebuvo nei karto atvažiavusi ir tai rodo sandorio netikrumą (CK 1.86 str.).Ieškinį dėl iškeldinimo atsakovas M. B. pateikė teismui tik tada, kai žlugo verslo lūkesčiai, o jis turi grąžinti kreditą, kai tuo tarpu anksčiau visi tikėjo būsimo verslo sėkme. Priimtas teismo sprendimas ieškovams, senatvės pensininkams ir neįgaliam žmogui, yra neteisingas, nes apsukraus, jauno žmogaus gudrumu netikras sandoris tapo tikru ir ieškovai turi keliauti į gatvę, netekę viso savo gyvenime uždirbto turto ir pinigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. B. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas savo, kaip pirkėjo, pareigas įvykdė sumokėdamas ginčo turto kainą, o vien ta aplinkybė, kad ieškovai kurį laiką naudojosi parduotu nekilnojamuoju turtu, nepaneigia ginčo sandoriu atsakovo įgytos nuosavybės, nes dėl to sprendžia pats turto savininkas (CK 4.37 str.). Tuo tarpu ieškovo nurodoma aplinkybė apie 288 000 Lt perdavimą grynais pinigais svetimam trečiajam asmeniui, nepasirašant jokių pinigų perdavimo – priėmimo aktų, būtų logiškai nesuvokiama. Pažymi, jog Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nutraukimo nurodyta, kad ieškovo sūnus R. D. turėjo degalinę (buvo jos akcininkas), o kokiam konkrečiam tikslui jis panaudojo gautus pinigus, atsakovui nėra žinoma. Be to, nurodo, kad pardavę nekilnojamąjį turtą ieškovai atsiskaitė su kreditoriumi Nordea Bank Finland Plc ir tokiu būdu padengė savo skolą (101 114,62 Lt).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB DNB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (sutarties 15 p.) pardavėjams buvo suteikta teisė iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. valdyti ir naudotis jų parduodamu nekilnojamuoju turtu, o apeliantams gavus pretenziją dėl išsikėlimo, 2011 m. rugsėjo 30 d. G. D. terminą išsikėlimui prašė pratęsti iki 2011 m. gruodžio 1 d. bei pažadėjo iki šio termino išsikelti. Be to, apeliaciniame skunde apskritai nepasisakoma, kuo remiantis turėtų būti naikinamas hipotekos sandoris, o sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovai savo reikalavimo pagrįstumą grindžia aplinkybe, kad nei jie turėjo ketinimą parduoti savo turtą, nei atsakovas turėjo ketinimų jį įsigyti, o ginčo sutartis buvo sudaryta vien tam, kad pinigai, gauti pagal ginčo turto įsigijimui skirtą kreditą, būtų perduoti atsakovui, jo bendram su ieškovų sūnumi verslui plėtoti. Tačiau patikimų savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, apart savo pačių bei jų sūnaus paaiškinimų, ieškovai nepateikė, o pateikti įrodymai, atsižvelgiant į paminėtų asmenų aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi, nevertinti kaip patikimi (CPK 178, 185 str.). Vien tai, kad po sutarties sudarymo ieškovai liko gyventi parduotame name, ieškovų teiginių dėl tariamo sandorio bei neketinimo sukurti teisines pasekmes vienareikšmiai nepatvirtina, nes sąlyga, kad ieškovai dar metus laiko naudosis ginčo namu, buvo įtvirtinta pačioje ginčo sutartyje, o vertinti tokią sąlygą neįprasta bei savaime įrodančia tariamą sutartį nėra pagrindo. Be to, sutartyje nurodytam terminui suėjus, atsakovas, gindamas savo nuosavybės teises, po kurio laiko pateikė ieškovams pretenziją dėl išsikėlimo iš parduoto namo, o pastariesiems pretenzijos nepatenkinus, kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo. Be to, dar prieš tai atsakovas, veikdamas kaip ginčo sutartimi įsigyto turto savininkas, įkeitė jį bankui. Kolegijos nuomone, tokie atsakovo veiksmai įgyvendinant jam sutartimi perduotas turto savininko teises, patvirtina sutarties realumą. Tai, kad sutartimi šalys įgijo atitinkamas teises ir pareigas, patvirtina ir pačioje sutartyje esanti nuoroda į tai, kad sutartis pripažįstama priėmimo - perdavimo aktu (t. y. turtas atsakovui buvo perduotas) bei aplinkybė, kad po sutarties sudarymo buvo atlikta turto teisinė registracija atsakovo vardu. Tuo tarpu apeliantai, akcentuodami naudojimosi namu po ginčo sutarties sudarymo faktą, kaip aplinkybę, patvirtinančią sandorio tariamumą, nutyli faktą, jog gavęs atsakovo pretenziją, ieškovas įsipareigojo išsikelti iš namo iki 2011 m. gruodžio 1 d. (1 t. 74 b. l.). Akivaizdu, kad esant tariamam sandoriui, ieškovai tokio įsipareigojimo nebūtų prisiėmę.
Ieškovai teigia, kad jų reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir tai, kad už parduotą turtą gautus pinigus jie perdavė atsakovui, tačiau patikimų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti apeliantai nepateikė. Priešingai, aiškindamas pinigų perdavimo aplinkybes, ieškovas yra nenuoseklus, nes kreipdamasis pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. 15, 16 b. l.) nurodė, kad už turtą gautus pinigus jis pats atidavė atsakovui, o apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr. 82-2-002-12 metu parodė, kad pusę gautos pinigų sumos pervedė sūnui, kuris turėjo juos perduoti M. B. (1 t. 139 b. l.). Tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad visus gautus pinigus G. D. pervedė į sūnaus R. D. sąskaitą, kad jis juos perduotų atsakovui (1 t. 6 b. l.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėti nesutapimai kelia rimtų abejonių dėl ieškovo teiginio apie pinigų perdavimą atsakovui pagrįstumo. Be to, byloje nustatyta, kad dalis už parduotą turtą gautų pinigų buvo panaudota ieškovams atsiskaitant už gautą paskolą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai ginčo sutartimi perdavė atsakovui parduotą turtą bei priėmė ir panaudojo savo reikmėms už turtą gautus pinigus, o tai reiškia, tiek tai, kad sandoris buvo įvykdytas, tiek ir tai, kad ieškovai sutartį patvirtino ir prarado teisę sandorį ginčyti (CK 1.79 str. 2 d. 1 p., 1.86 str.).
Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad jų reikalavimo pagrįstumą patvirtina tarp šalių esantis susitarimas dėl tariamo sandorio, tačiau kada ir kokia forma toks susitarimas buvo sudarytas, apeliantas nenurodė bei jo teismui nepateikė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, tame tarpe susiję su tarp šalių sudarytomis kito nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimis, kurios nėra nagrinėjamos bylos dalyku, esminės teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą neturi, todėl dėl jų nepasisakytina.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš jų lygiomis dalimis priteistina po 605 Lt (29, 30 b. l.) atsakovo AB DNB banko išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti (CPK 98 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui (į. k. 112029270) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.