Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d. įvyko įmonės kreditorių komiteto posėdis, kuriame 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas pritarti bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimui, priėmus teismo nutartį dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.

Nesutikdamas su kreditorių komiteto posėdžio nutarimu, priimtu darbotvarkės 3–uoju klausimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui ir prašo panaikinti UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2020 m. sausio 30 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu. Taip pat prašo atmesti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratoriaus 2020 m. sausio 31 d. prašymo antrąjį reikalavimą, kuriuo prašoma leisti tęsti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ūkinę – komercinę veiklą iki turto pardavimo, toliau vykdant galiojančias sutartis su UAB „Autokausta“ ir UAB „Rigveda“, t. y. atsisakyti leisti vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir vykdant ūkinę komercinę veiklą tęsti sutarčių vykdymą ir išspręsti klausimą iš esmės – pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 83 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 2 dalies 3 punktą iki bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ turto pardavimo leisti toliau vykdyti 2018 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Autokausta“ bei 2019 m. spalio 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Rigveda“, neleidžiant tęsti / vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Skunde nurodo:

1. Pagal JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 2 punktą, likviduojamas juridinis asmuo iš viso negali sudaryti naujų sandorių, jeigu nėra kreditorių susirinkimo sprendimo dėl juridinio asmens pardavimo (JANĮ 87 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo dėl bendrovės, kaip juridinio asmens, pardavimo, nėra (bankroto administratorius dėl to nesikreipė), vadinasi nėra pagrindo bendrovei sudaryti sandorių dėl veiklos tęsimo.

2. Bankroto administratorius turi įrodyti, kad veiklos tęsimo rezultatas mažintų reikalavimus labiau nei turto pardavimas. Bankroto administratorius neįrodė jokio naudingumo tuo atveju, jeigu turtu bus leidžiama naudotis jo operatyviai neparduodant. Administratorius klaidingai aiškina ir painioja iš ūkinės komercinės veiklos tęsimo gautiną naudą su nauda, gauta iš turto pardavimo. Bankroto administratoriaus nurodoma 491.653,00 Eur (arba daugiau) suma, planuojama gauti pardavus turtą, yra niekaip nesusijusi su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, kadangi turto pardavimas yra atliekamas netęsiant veiklos. Kuo operatyviau bus parduodamas turtas jo neamortizuojant (nenudėvint) dar didesniu laipsniu (papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad technika greitai nusidėvi), tuo labiau tikėtina, kad bus gaunama didesnė pardavimo kaina. Nauda negalima laikyti investicijų, kurias bendrovė turės kompensuoti trečiajam asmeniui ir kurių bendrovės kreditoriai negaus. T. y. nuomininko patirtas išlaidas, susijusias su turto atstatymu. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus nurodomos UAB „Autokausta“ atliktos investicijos visiškai nėra lygios Bendrovės turto vertės pagerėjimui. Iš bankroto administratoriaus pateiktų teiginių nėra įmanoma nustatyti, kokios investicijos buvo atliktos ir kaip tos investicijos pagerino bendrovės turto būklę (kaip bendrovė iš to galėtų gauti kokios nors naudos).

3. Administratorius teigia, kad bendrovė iš ūkinės komercinės veiklos yra sugeneravusi 130.901,07 Eur pajamų, iš kurių liko 70.901,07 Eur pelnas (atskaičius 60.000,00 Eur išlaidas už veiklos organizavimą). Jeigu skaičiuojame per mėnesį nuo 2018 m. balandžio mėn. (21 mėnuo), tai gaunama apie 3.376,24 Eur nurodomo pelno per mėnesį. Jeigu padaliname 60.000,00 Eur bankroto administratoriaus nurodytas išlaidas iš to paties 21 mėn. skaičiaus, gaunama, kad per mėnesį išlaidoms atitenka 2.857,14 Eur. Kitaip tariant, iš esmės ta pati pinigų suma (2.500,00 – 3.000,00 Eur), kurią, kaip administratorius teigia, reiktų skirti technikos saugojimui (nors kuo greičiau ji bus parduodama, tuo mažiau reiktų saugoti), yra skiriama veiklos išlaidoms dengti. Be kita ko, bankroto administratorius pats veiklos organizavimo neatlieka, kadangi veiklos organizavimą pavedė atlikti kitam bankroto paslaugas teikiančiam asmeniui UAB „Restrus“ (http://www.bankrotodep.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/monibankrotas/baigtos-proceduros/imones?juridinis=1&kodas=82), sutarčių su Bendrovės turto naudotojais sudarymas taip pat buvo atlygintinai pavestas advokatų kontorai, nors byloje yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir bankroto administratorius pats turėtų tas funkcijas atlikti. Jeigu bankroto administratorius pats neatlieka veiklos organizavimo funkcijų ir jas paveda atlikti tretiesiems asmenims, tai turi būti atliekama ne kreditorių sąskaita, o administratoriaus rizika ir sąskaita. Taigi, administratoriaus nurodomas per mėnesį iš veiklos tęsimo gautinas pelnas yra neadekvačiai ir neproporcingai per mažas, kad būtų galima iš veiklos pelno ženkliai mažinti kreditorių reikalavimus lyginant su jų mažinimu, jeigu turtas būtų parduodamas.

4. Bankroto administratorius nenurodė dėl kokių priežasčių reiktų toliau ne pardavinėti Ukmergėje esančią aikštelę, bet ją toliau neribotai leisti naudoti UAB „Rigveda“.

5. Teiginys, jog tariamai pardavus įrangą „su galiojančiomis sutartimis dėl įrangos naudojimo“ tos įrangos vertė išaugtų lyginant jos pardavimą „be sutarčių dėl įrangos naudojimo“, yra neracionalus.

6. Kadangi leidimo toliau turtą naudoti finansinis rezultatas (spėjama nauda) yra akivaizdžiai mažesnis nei galima nauda iš turto pardavimo, bankroto administratorius privalo veikti taip, kad turtas būtų operatyviai parduotas už kuo didžiausią kainą, o ne nudėvėtas, dėl ko jo rinkos vertė ženkliai mažėtų. Todėl ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra negalimas.