Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. G. , a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008m. vasario 07d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-10 MGL 1.300,- Lt.(vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, 2011m. gruodžio 02d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į areštą 3(trims) paroms; 2) 2008m. lapkričio 26d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2010m. birželio 19d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti 2008m. lapkričio 26d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 3) 2013m. sausio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, 2013m. spalio 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90(devyniasdešimčiai) parų, paleistas 2014m. vasario 07d. iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmės laiką, visi teistumia neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015m. rugpjūčio 09d., apie 15⁴⁵ vai., dienos metu, kaltinamasis E. G. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine pil. Z. R. metu, pastarajai ant rankų laikant mažametę dukrą-pil. E. G. , gim. 2015m., laikydamas rankoje atstatytą peilį, jį demonstruodamas ir pridėjęs peilį prie nukentėjusiosios Z. R. kaklo, pasakydamas žodžius

Kaip matyti iš nukentėjusiosios Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. rugpjūčio 09d., ryte, jos sugyventiniui E. G. išeinant iš namų, ji pasakiusi, kad, jeigu jis nenustos gerti, su juo nebegyvens. Apie 15⁴⁵ val. jos sugyventinis E. G. grįžo į namus neblaivus, dėl ko kilo šeimyninis konfliktas. Sugyventinis jai liepė išsikraustyti iš namų, o dukrą Elingą palikti jam. Sugyventinis E. G. per du mėnesius nuo vaiko gimimo net nebuvo prie dukros priėjęs, niekada iš savo pinigų nebuvo nupirkęs vaikui maisto. Tarp jos ir sugyventinio E. G. prasidėjo ginčas dėl to, kad ji neketino sugyventiniui palikti dukros. Konflikto metu sugyventinis E. G. iš kambario nuėjo į koridorių, kur iš savo rankinės paėmė lenktinį peilį ir, atlenkęs jo geležtę, grįžo į kambarį. Priėjęs prie jos, rankose laikančios kūdikį, sugyventinis jai prie kaklo pridėjo peilį iš kairės pusės. Pajutusi, kad peilio geležtė pradėjo spausti kaklą, ji išsigando, kad sugyventinis gali sužaloti ne tik ją, bet ir rankose laikomą dukrą. Sugyventinis, laikydamas prie kaklo pridėjęs peilį, grasino, pasakydamas žodžius „ pa-pjausiu “, „ papjausiu, žemyn upe nuleisiu “. Dukrai pradėjus garsiai verkti, sugyventinis E. G. atitraukė peilį nuo jos kaklo. Ji galvoja, kad jeigu ji dukros nebūtų laikiusi ant rankų, sugyventinis tikrai būtų ją sužalojęs(b.l. 10-15). Šias aplinkybes nukentėjusioji Z. R. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju E. G. metu(b.l. 25).

Kaip matyti iš liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. rugpjūčio 09d., apie 15⁵¹ val., gavus pranešimą apie smurtą artimoje atlinkoje, jis kartu su bendradarbiu vyko adresu: (duomenys neskelbtini). Duris atidarė moteris, kuri lygtai ant rankų laikė mažą vaiką. Vyras, dėl kurio galimo smurtavimo buvo gautas pranešimas, tuo metu buvo balkone. Vyras paaiškino, kad tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas, tačiau jis jokios fizinės jėgos prieš sugyventinę nenaudojo ir jai negrasino. Moteris savo sugyventiniui priekaištavo dėl jo neištikimybės, todėl, pasak jos, sugyventinis jai liepė išeiti iš buto, paliekant mažą vaiką, o kai ji nesutiko, sugyventinis prie jos kaklo buvo pridėjęs peilį ir grasino ją nužudyti. Moteris parodė vietą ant jos kaklo, kurioje buvo matyti pailga rausva neryški žymė. Nukentėjusi moteris pateikė peilį, kurį jis įpakavo ir perdavė atvykusiam tyrėjui(b.l. 22).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo, 2015m. rugpjūčio 09d., 15⁵¹ val., buvo užregistruotas nepilnamečio pil. T. P. telefoninis pranešimas apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. apie agresyviai nusiteikusį neblaivų patėvį, kuris triukšmauja, puola muštis, po ko kilusio šeimyninio konflikto aplinkybėms išsiaiškinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis E. G. , kuris laikinai buvo patalpintas į areštinę(b.l. 43-46, 108-109).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. grasinimo nužudyti nukentėjusiąją Z. R. kilusio šeimyninio konflikto bute, esančiame adresu: Kauno gt. Nr. 45A-45, Ukmergės m., aplinkybes(b.l. 32-33).

Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2015m. rugpjūčio 09d., 16⁰⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo E. G. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 3,30 promilės girtumas(b.l. 41, 108).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. rugpjūčio 09d. į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus grįžo kaltinamasis E. G. . Namuose tarp kaltinamojo ir jo sugyventinės Z. R. , kuri kaltinamajam ėmė priekaištauti dėl šio nuolatinio girtavimo, kilo šeimyninis konfliktas. Sugyventiniai apsižodžiavo. Konflikto metu kaltinamasis E. G. , būdamas įsiaudrinęs, iš virtuvės pasiėmė peilį, po ko jis, atstatytą peilį laikydamas rankoje ir jį demonstruodamas, peilį buvo pridėjęs prie kūdikį savo rankose laikusios sugyventinės-nukentėjusiosios Z. R. kaklo, kuriai ėmė grasinti fiziniu susidorojimu, t.y., kad ją nužudys. Atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo E. G. veiksmus, nukentėjusioji Z. R. , matydama savo sugyventinio tuometinę būseną, pasakytus grasinimus žodžiu jos(nukentėjusiosios Z. R. ) atžvilgiu, pastaroji dėl ankstesnių sugyventinio smurtinių veiksmų prieš jos asmenį turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos sugyventinio-kaltinamojo E. G. grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis E. G. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo E. G. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji Z. R. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 14).

Kaltinamasis E. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 120-122).

Sankcijose už kaltinamajam E. G. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo E. G. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje jau buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už smurtinius veiksmus savo sugyventinės atžvilgiu, tačiau jis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. G. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Nors kaltinamasis E. G. jam inkriminuojamą veiką padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant tiek į veikos, padarytos kilusio šeimyninio konflikto metu, aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo, kaip dirbančio asmens, asmenybę bei vadovaujantis bausmės paskirtimi, laikytina, kad kaltinamajam E. G. už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 7d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant laisvės apribojimą dvejiems metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis; b) įpareigoti toliau tęsti darbą MB „ Trodas “, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą, šį kursą tęsiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį, ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam E. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. rugpjūčio 09d., 16⁰⁵ val., iki 2015m. rugpjūčio 11d., 11¹⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis E. G. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, grąžinant kaltinamajam E. G. iš jo buvusį paimtą asmens dokumentą-LR asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011m. balandžio 07d. Vilniaus VPK MP(19).

Daiktinį įrodymą-lenktinį peilį su plastmasine geltonos-rudos spalvos rankena, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.