Kauno apylinkės teismo sprendimas

arba

1.1.2. Paskirti naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C, 7266 kv. m ploto, ir žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, 82763 kv. m ploto, o atsakovui R. G. – žemės sklypo dalį, pažymėtą raide A, 90 049 kv. m ploto pagal su 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimu pateiktą planą;

1.2. Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,5147 ha, paskiriant naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C, kurios plotas 28330 kv. m, atsakovui R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 28329 kv. m, o sklypo dalį, pažymėtą raide A, 18488 kv. m ploto palikti bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui;

1.3. Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kurių naudojimosi tvarka nėra nustatyta. 2020 m. pavasarį ieškovas pirmą kartą pateikė atsakovui pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo (pirmą variantą) niekaip nepaaiškindamas kodėl naudojimosi tvarka turi būti nustatyta pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą. Atsakovas žodžiu ieškovui paaiškino, jog jam šis pasiūlymas netinka ir ranka atlikus plano korekcijas pateiktas alternatyvus variantas. Vis dėl to, ieškovas į atsakovo pateiktas korekcijas visiškai nereagavo ir toliau elgėsi savavališkai. 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniame laiške ieškovas atsakovui nurodė, kad atsakovo pateiktas planas ieškovo netenkina, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl kokių priežasčių siūlomas planas jam yra nepriimtinas. 2020 m. rugpjūčio 11 d. dar kartą atsakovas ieškovui teikė pasiūlymą nusistatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką, tačiau ieškovas į šį pasiūlymą jokio atsakymo nepateikė. 2020 m. rudenį iš ieškovo nesulaukus atsakymo į atsakovo pasiūlymą, reikėjo tęsti žemės ūkio darbus, kad neprarasti pajamų gaunamų iš žemės ūkio veiklos, todėl atsakovas 2020 m. rudenį įdirbo 7,5147 ha žemės sklypo lauką, patręšė ir pasėjo žieminius kviečius, juos deklaravo 2021 m. birželio 12 d. paraiškoje. Ieškovui buvo palikta 12,76 ha dalis bendrosios dalinės nuosavybės 18,0098 ha žemės sklypo. Iš ieškovo pusės jokių skundų ir veiksmų dėl tokios žemės sklypų naudojimosi tvarkos iki 2021 m. birželio 29 d. nebuvo sulaukta. Iš ieškovo veiksmų buvo matyti, kad faktiškai egzistuojanti žemės sklypų naudojimosi tvarka jam tinka. 2021 m. pavasarį atsakovas bendros nuosavybės 7,5147 ha žemės sklype, pasistatė šiltnamį su pamatais ir išplėtė 2020 m. pradėtą įrenginėti daržą. 2021 m. birželio 29 d. tikslindamas savo paraiškos duomenis ieškovas deklaravo 2,56 ha. atsakovui priklausančių žieminių kviečių pasėlių. 2021 m. rugpjūčio mėn. nuėmus 5,18 ha žieminių kviečių derlių, atsakovas šiame plote pasėjo žieminį rapsą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas neįspėjęs atsakovo apie savo veiksmus, pradėjo traktoriumi niokoti žieminio rapso pasėlius. Buvo iškviesta policija. Ieškovas siekdamas pateisinti tokį savo elgesį 2021 m. rugpjčūčio 28 d. atsakovui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame pateikė savo siūlomą žemės sklypų naudojimosi tvarką. 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas nepraleisdamas jam suteikto termino, atsakė į ieškovo elektroninį laišką, nurodydamas, kad jam netinka ieškovo siūlomas variantas. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas pateikė ieškinį, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo pasiūlymus ir pageidavimus.

12. Ieškovas E. G. prašo nustatyti 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. planą (pateiktą su ieškiniu), paskiriant naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C, kurios plotas 28330 kv. m, atsakovui R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 28329 kv. m, o sklypo dalį, pažymėtą raide A, 18488 kv. m ploto palikti bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui.

13. Atsakovas R. G. prašo nustatyti 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. vasario 8 d. E. S. parengtą projektą, pagal kurį žemės sklypo A dalis (18 488 m2) būtų valdoma ir naudojama ieškovo E. G. ir atsakovo R. G. kartu; žemės sklypo, B dalis (28 329 m2) būtų valdoma ir naudojama savarankiškai atsakovo R. G.; žemės sklypo C dalis (28 330 m2) būtų valdoma ir naudojama savarankiškai atsakovo E. G..

14. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad B dalyje yra R. G. šiltnamis ir daržas, C dalyje yra ieškovo naudojama ir įdirbta žemė, be to C dalis yra gretimybėje su kitu ieškovui E. G. priklasančiu žemės sklypu. Abi šalys sutinka su tuo, kad A dalyje yra sodybinė žemė, kuri turi būti palikta bendram naudojimui.

15. Sulyginus ieškovo ir atsakovo pateiktus 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus matyti, kad jie iš esmės nesiskiria, yra identiški ir ieškovo bei atsakovo naudojimui priskirtos dalys atitinka idealiąsias dalis pagal NT registro duomenis. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje neginčijo šalių pateiktų naudojimosi tvarkos projektų tapatumo. Ieškovas pirmasis pareiškė reikalavimą nustatyti būtent tokią 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas pateikdamas 2022 m. vasario 8 d. E. S. parengtą projektą ir pagal jį prašydamas nustatyti 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri yra identiška ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai, iš esmės pripažino ieškinio reikalavimą šioje dalyje.

16. Ieškovas prašė šioje ginčo dalyje priimti dalinį teismo sprendimą, kadangi atsakovas pripažino ieškinio reikalavimų dalį. Atsakovas su ieškovo prašymu priimti dalinį sprendimą nesutiko teigdamas, kad šioje byloje turi būti išspręsta abiejų sklypų naudojimosi tvarka vienu metu, kadangi atsakovas daro nuolaidų dėl 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tikėdamasis, kad ieškovas padarys nuolaidų dėl 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Teismas protokoline nutartimi šį prašymą atmetė, iš esmės pritardamas atsakovo argumentams, kad abiejų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymas vienu metu yra reikšmingas šalims siekiant taikaus susitarimo šioje byloje.

20. Palyginus visus tris teismui pateiktus projektus matyti, kad visi jie skiriasi. Ieškovas reikšdamas alternatyvius reikalavimus prašo teismo padalinti žemės sklypo naudojamas dalis skersai, atsakovas – išilgai.

21. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė šiuos ieškovo E. G. projekto, pateikto su ieškiniu, trūkumus: 1) ieškovas pasididintų žemės plotą šalia jam priklausančio sklypo, o atsakovui liktų netaisyklingos formos sklypas, kurį sunku įdirbti; 2) nustačius šią naudojimosi tvarką, R. G. neturėtų priėjimo prie pagrindinio kelio, dėl ko būtų apribotos galimybės jam verstis cukrinių runkelių auginimo veikla, kadangi cukrinius runkelius išvežti iš lauko yra reikalingas priėjimas prie pagrindinio kelio.

22. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė šiuos ieškovo E. G. projekto, pateikto su 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimu, trūkumus: 1) per R. G. tenkančią dalį eina 3-4 elektros linijos, dėl ko yra sunkiau apdirbti žemės sklypą; 2) R. G. tenkančioje dalyje yra gaunamas mažesnis derlius. Ieškovas pripažino, kad pastarasis projektas neatitinka faktinio šalių naudojimo.

23. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė šiuos atsakovo R. G. pateikto 2022 m. vasario 8 d. E. S. parengto projekto, trūkumus: 1) projektas neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo; 2) išilgai padalijus žemės sklypą, šalims naudotis priskirtų sklypo dalių forma yra netaisyklinga; 3) nelieka sklypo dalių sąsajų su šalių turimais (naudojamais) gretimais sklypais; 4) išilgai palei ieškovui tenkančią sklypo A dalį eina griovys, kurį prižiūrėti ir šienauti yra sunku; 5) išilgai palei ieškovui tenkančią sklypo A dalį eina upelis, kuris patvinsta, dėl to apsunkinama žemės ūkio veikla toje dalyje.

24. Ieškovas E. G. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo jokių žodinių susitarimų dėl žemės sklypų naudojimo. 2020 metais R. G., nesuderinęs su E. G., užsėjo žemė kviečiais. 7,5147 ha ploto žemės sklype šiltnamis buvo pastatytas bendromis jėgomis, bet jį pradėjo naudoti R. G., o E. G. pasistatė sau šiltnamį 18,0098 ha ploto žemės sklype. Pagal su ieškiniu pateiktą projektą abiems šalims tektų per pusę upelio priežiūra ir žemės kokybė pasiskirstytų tolygiai. Ieškovas paaiškino, kad žemės kokybė yra blogesnė prie upelio, nes ten yra žvyro klodai, ten buvo neišaugę pasodinti cukriniai runkeliai. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo su ieškiniu pateiktą projektą ieškovui E. G. tektų naudotis žemės sklypo dalis, esanti prie jo šitnamio, o R. G. tenkanti dalis ribotųsi su jo dirbamu gretimu žemės plotu.

25. Atsakovas R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 18,0098 ha ploto žemės sklype R. G. pasėlių nesėjo nei 2020, nei 2021 metais. Jis šiame sklype 2022 m. birželio 11 d. deklaracijoje uždeklaravo pūdymą pagal savo teismui pateiktą naudojimosi projektą. Atsakovas paaiškino, kad šiame sklype jokios žemės ūkio veiklos nevykdė, kol neišspręstas ginčas dėl naudojimosi tvarkos. Atsakovas nutarė pateikti 2022 m. birželio 11 d. deklaraciją pagal savo projektą, kadangi ieškovas yra pateikęs deklaracijas pagal savo naudojimosi tvarkos projektą. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad 18,0098 ha ploto žemės sklype pagal ieškovo projektą C dalyje ieškovas turi pasodinęs bulves. R. G. teigė, kad iki konflikto 2019 metais žemės sklypas buvo naudojamas bendrai, buvo deklaruojama M. G., E. G. ir R. G. vardu. R. G. pripažino aplinkybę, kad po konflikto 2020 ir 2021 metais E. G. buvo pasodinęs taip, kaip uždeklaravo deklaracijose. Pagal ieškovo pateiktą paskutinį projektą, atsakovui tektų sklypo dalis, kurioje yra elektros stulpai. Ieškovas sutinka, kad atsakovui tenkančioje dalyje yra mažiau derlinga žemė.

26. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. G. parodė, kad R. G. yra jo dėdė, su juo santykiai draugiški, jie kartu ūkininkauja. Liudytojo teigimu, E. G. yra jo tėvas, su juo santykiai šalti, turi su juo ginčų teismuose, konfliktiškas žmogus. Liudytojas parodė, kad jam yra žinomi abu žemės sklypai, tiek 18,0098 ha ploto žemės sklypas, tiek 7,5147 ha ploto žemės sklypas, eantys (duomenys neskelbtini)Kėdainių r. Abu sklypai yra naudojami žemės ūkio produkcijai auginti, taikant sėjomainą kas metus. Liudytojas juose dirba nuo vaikystės, derlių nuimdavo nuo 2008 metų. Jis baigė ūkininkų kursus, turi ūkininko pažymėjimą, nuolat kelia kvalifikaciją. 7,5147 ha ploto žemės sklype daržas, šiltnamis daugiau nei 10 metų, juos įrengė R. G.. 18,0098 ha ploto žemės sklype yra E. G. daržas ir šiltnamis nuo 2020 metų. Iki 2019 metų sklypai buvo naudojami visų trijų M. G., R. G. ir E. G., jokių nesutarimų nebūdavo. R. G. planuose nurodydavo, kas kur bus sodinama. Faktinius darbus, įskaitant derliaus nuėmimą, atlikdavo M. G.. E. G. gaudavo pajamas, jo vardu buvo teikiamos deklaracijos NMA. 2019 metais M. G. pasodino rapsą. Rapsus nuėmė E. G.. 7,5147 ha ploto žemės sklype 2020 metais R. G. pasodino kviečius 2021 metais E. G. sulėkščiavo, įdirbo žemę ir pasėjo kviečius. Nuo 2019 m. pab. 18,0098 ha ploto žemės sklypą naudoja R. G. ir E. G., o liudytojas M. G. nenaudoja. Pagal ieškovo pateiktą planą A dalį naudoja E. G., dalį B ploto naudoja R. G., o sklypo vidurys yra apleistas. Traktoriais grūdinė produkcija išvežama sausu laiku, o cukriniai runkeliai išvežami spalio-lapkričio mėn. Lauko keliuku negalima pravažiuoti su sunkesne mašina, virš 40 tonų transporto priemonė jau klimpsta. 18,0098 ha ploto žemės sklype prasčiausia žemė yra palei pagrindinį kelią, taip pat priesmėlis yra prie kapinėlių. Palei griovį derlius yra geriausias derlius. Palei griovį būna apsėta 1-1,5 metro atstumu. Akmenų palei griovį nėra, jie senai išrinkti.

27. Liudytoja teismo posėdyje apklausta B. R. parodė, kad ji dirba žemės ūkio darbus pas E. G. ir R. G., bet apiformninta pas E. G. jau antri metai. Ji ravi, renka akmenis, sėja, sodina daržus. Santykiai su abiem darbiniai, nekonfliktiški. Liudytoja teigė, kad ji dirba tiek 18,0098 ha ploto žemės sklype, tiek 7,5147 ha ploto žemės sklype. 7,5147 ha ploto žemės sklypas apsėtas kviečiais, E. G. apsėjo. 18,0098 ha ploto žemės sklype 2019 m. buvo pasėti rapsai, 2020 m. rudenį kviečius nuėmė E. G., 2021 m. niekas nesėta, palikta žaluma. 7,5147 ha ploto žemės sklype pagal ieškovo pateiktą projektą A dalyje yra sodyba, C dalyje yra R. G. šiltnamis, daržas, B dalyje yra užsėti E. G. kviečiai. 18,0098 ha ploto žemės sklypas naudojamas nuo 2019 metų padalijus skersai, o ne išilgai. Pagal ieškovo pateiktą projektą B dalį naudoja R. G.. Palei sklypo kraštinę yra griovys, upelis. Griovį reikia prižiūrėti šienauti, kadangi kitaip gresia baudos. Su sklypu ribojasi kapinės. Pro kapines eina žvyrkelis, yra padarytas kelias privažiavimui prie sklypo. Kelias padarytas iš akmenų ir žvyro. Šis kelias naudojamas derliui išvežti. R. G. jau seniai derlių veža žvyruotu keliu. 18,0098 ha ploto sklypo dalyje pažymėtoje A raide yra E. G. šiltnamis. 7,5147 ha ploto žemės sklype taip pat yra upelis tiek B dalimi, kas upelį prižiūri, liudytoja nežino.

28. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas E. P. parodė, kad jo ūkis yra kaime šalia E. G. ir R. G. ūkių (duomenys neskelbtini) kaimus skiria upelis. Liudytojas juos pažįsta kaip šalia ūkininkaujančius, dirbo pas abu virš 10 metų, nuo 2019 m. pavasario iki dabar dirba pas E. G.. Iki 2019 m. pavasario liudytojas buvo apiformintas kaip dirbantis pas R. G.. Su abiem nesipyksta, santykiai nekonfliktiški. Pas E. G. jis aria traktoriumi, kulia su kombainu, įdirba žemę. Tuos pačius darbu atlikdavo ir pas R. G.. Liudytojas teigė dirbantis tiek 7,5147 ha ploto, tiek 18,0098 ha ploto žemės sklypuose. Dėl 7,5147 ha ploto žemės sklypo liudytojas paaiškino, kad nuo 2019 m. pavasario dirba C dalyje pagal ieškovo projektą. Šioje dalyje E. G. pasėjo kviečius 2021 m. rudenį. Ties C dalimi apačioje eina žvyruotas kelias. A dalyje stovi namas. Dėl 18,0098 ha ploto žemės sklypo liudytojas paaiškino, kad jis dirba šiame sklype nuo 2019 m. pavasario E. G. dalyje. E. G. dalis ribojasi su upeliu, su kapeliais ir su padarytu keliu. Kelias padarytas G. iš akmenų ir žvyro. Šiuo keliu naudojasi R. G. tam, kad patektų į jo naudojamą žemę. Šiuo keliu gali važiuoti sunkvežimiai, juo galima išvežti cukrinius runkelius. Šiame sklype E. G. šiuo metu turi žalumą, duoda žemei pailsėti, vėliau planuoja sodinti žirnius. Liudytojas parodė, kad dėl 7,5147 ha ploto žemės sklypo apdirbimo tarp E. G. ir R. G. buvo konfliktas. Dėl 18,0098 ha ploto žemės sklypo apdirbimo tarp E. G. ir R. G. konflikto liudytojo akivaizdoje nebuvo. Palei 18,0098 ha ploto žemės sklypą per visa jo ilgį eina upelis. Upelį reikia prižiūrėti, kitaip gresia baudos. 18,0098 ha ploto sklypo dalį palei upelį prižiūri abu ir E. G. ir R. G., kiekvienas prie savo dallies kurią dirba. Žemės įdirbimui yra palankiau, jei sklypas dalijamas skersai, o ne išilgai, nes ties grioviu yra nederlinga žemė, nes ten žvyras, blogas dirvožemis, derlių nuimant jis toje vietoje būna mažesnis. Tai matosi vizualiai. Taip pat nėra labia derlinga prie kapinėlių. Palei 18,0098 ha ploto žemės sklypą einantis upelis vadinasi Obelis. Šį upelį kase, gilino tarybiniais laikais 1963 m. Liudytojas tai prisimena, kadangi visada gyveno toje vietoje. Palei 7,5147 ha ploto žemės sklypą einantis upelis vadinasi Rudekšna. Jis buvo valomas taybiniais metais, jis yra gilesnis, todėl gilinti jo nereikėjo. Kai 18,0098 ha ploto žemės sklype buvo auginami cukriniai runkeliai, juos sandėliuodavo prie didžiojo žvyrkelio. Iki sandėliavimo su traktoriais ir sunkvežimiais veža. Iki fabriko su vilkikais veždavo cukrinius runkelius, kad geriau privažiuotų. Paskutinius 10 metų su vilkikais cukrinių runkelių nebeveža.

31. Nagrinėjant šią bylą atsakovas su skersu žemės sklypo padalijimu nustatant naudojimosi tvarką nesutinka motyvuodamas tuo, kad neturės privažiavimo prie pagrindinio kelio ir tokiu būdu bus ribojamos jo galimybės verstis žemės ūkio veikla. Ši aplinkybė grindžiama tuo, kad atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje pasodinus cukrinius runkelius yra sudėtinga išvežti jų derlių, nes derlius nuimamas vėlai rudenį, ir sunkiasvorės transporto priemonės, kuriomis derlius vežamas iš laukų sunkiai pravažiuoja vietiniu keliuku. Ieškovas neginčijo šios aplinkybės, tačiau teismo posėdyje nurodė kelis variantus, kaip atsakovas gali išvežti derlių iš laukų. Nors ieškovo nurodyti derliaus išvežimo variantai yra susiję su ilgesniu vežimo keliu, taigi didesnėmis sąnaudomis, tačiau jie nėra neįmanomi.

32. Be to, pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad 18,0098 ha ploto žemės sklypo 3 metus nenaudojo, taigi cukrinių runkelių neaugino. Atsakovo argumentas, kad jis šio sklypo nenaudojo dėl to, kad laukė kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas atmestinas, kadangi nepaaiškina, kodėl tuomet atsakovas naudojo 7,5147 ha ploto žemės sklypą, nelaukdamas, kol bus išspręstas ginčas, nors būtent dėl šio sklypo naudojimo tarp šalių kilo konfliktas liudytojo E. P. akivaizdoje. Kilęs ginčas neapriboja savininko teisių naudoti žemės sklypą, jeigu tam nenustatyti apribojimai teismo pvz., pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentai apie kliūtis išvežti cukrinius runkelius iš sklypo yra pagrįsti tik liudytojo M. G. ir atsakovo R. G. nuomone. Atsakovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kaip dažnai atsakovas vertėsi cukrinių runkelių auginimo veikla, kokio dydžio derlius nuimamas, kokios yra kliūtys derlių išvežti.

36. Atsakovo argumentas dėl netaisyklingos jam tenkančios sklypo dalies formos atmestinas, kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos, o ne dėl atidalijimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 491.3.1 punkte nustatyta, kad formuojant ir (ar) pertvarkant žemės sklypą sklypas turi būti stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos žemės sklypas turėtų bent dvi lygiagrečias kraštines arba bent vieną statų kampą, kiti kampai ne smailesni nei 60°). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės aktas nėra taikomas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-228-565/2022). Atsakovas teismui nenurodė, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeidžiami, formuojant atsakovo naudojimui netaisyklingos formos sklypo dalį. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, šioje byloje nenustatyta, kad ieškovo pateiktame projekte nurodytos formos sklypo dalies suformavimas naudojimui pažeistų teisės aktų reikalavimus. Be to, iš paties atsakovo siūlomos naudojimosi tvarkos pagal E. S. 2022 m. vasario 8 d. projektą matyti, kad atsakovui sklypo forma neturi esminės reikšmės, kadangi jis siūlo abiems šalims priskirti naudotis netaisyklingos formos sklypo dalis, padalijus sklypą išilgai, kurių apdirbimas būtų sudėtingas.