Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui R. G. ir atsakovo R. G. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovui E. G. ir atsakovui R. G. nuosavybės teise priklauso 18,0098 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – 18,0098 ha žemės sklypas1) ir 7,5147 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – 7,5147 ha žemės sklypas2) (toliau kartu – žemės sklypai), kurių naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Kadangi naudojimosi tvarka žemės sklypais nenustatyta ir kiekvienais metais tarp ieškovo ir atsakovo kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypais, ieškovas E. G. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė:

1.1. Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 18,0098 ha:

1.1.1. Paskirti naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide A, 90 049 kv. m ploto, o atsakovui R. G. – žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 90 049 kv. m pagal prie ieškinio pateiktą žemės sklypo planą, II variantą;

1.1.2. Paskirti naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C, 7266 kv. m ploto, ir žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, 82763 kv. m ploto, o atsakovui R. G. – žemės sklypo dalį, pažymėtą raide A, 90 049 kv. m ploto pagal su 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimu pateiktą planą;

1.2. Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,5147 ha, pagal E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. planą, paskiriant naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C, kurios plotas 28 330 kv. m, atsakovui R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 28 329 kv. m, o sklypo dalį, pažymėtą raide A, 18 488 kv. m ploto palikti bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui;

1.3. Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. vasario 8 d. E. S. parengtus projektus:

2.1. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A dalis (90 049 kv. m) būtų valdoma ir naudojama savarankiškai ieškovo E. G.;

2.2. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B dalis (90 049 kv. m) būtų valdoma ir naudojama savarankiškai atsakovo R. G.;

2.3. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A dalis (18 488 kv. m) būtų valdoma ir naudojama ieškovo E. G. ir atsakovo R. G. kartu;

2.4. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B dalis (28 329 kv. m) būtų valdoma ir naudojama savarankiškai atsakovo R. G.;

2.5. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), C dalis (28 330 kv. m) būtų valdoma ir naudojama savarankiškai ieškovo E. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 18,0098 ha, naudojimosi tvarką, paskiriant naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide A, 90 049 kv. m ploto, o atsakovui R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 90 049 kv. m pagal E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo planą (pateiktą prie ieškinio II variantą).

5. Taip pat nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,5147 ha, paskiriant naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C, kurios plotas 28 330 kv. m, atsakovui R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 28 329 kv. m, o sklypo dalį, pažymėtą raide A, 18 488 kv. m ploto palikti bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui, pagal prie ieškinio pateiktą E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo planą.

6. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

7. Teismas priteisė ieškovui E. G. iš atsakovo R. G. 3 232,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti du (vienas ieškovo ir vienas atsakovo) 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai ir trys (du alternatyvūs ieškovo ir vienas atsakovo) 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai.

Dėl 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos

9. Sulyginus ieškovo ir atsakovo pateiktus 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus matyti, kad jie iš esmės nesiskiria, yra identiški ir ieškovo bei atsakovo naudojimui priskirtos dalys atitinka idealiąsias dalis pagal NT registro duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje neginčijo šalių pateiktų naudojimosi tvarkos projektų tapatumo. Ieškovas pirmasis pareiškė reikalavimą nustatyti būtent tokią 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas pateikdamas 2022 m. vasario 8 d. E. S. parengtą projektą ir pagal jį prašydamas nustatyti 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri yra identiška ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai, iš esmės pripažino ieškinio reikalavimą šioje dalyje.

10. Esant šioms aplinkybėms, atsakovui šioje dalyje pripažįstant ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatyta, jog ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pažeistų bendraturčio ar naudotojo teises arba teisėtus interesus, privalomuosius teisės aktų reikalavimus, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi 7,5147 ha ploto žemės sklypu tvarkos tenkintinas, naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškovo pateiktą planą.

Dėl 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos

11. Palyginus visus tris teismui pateiktus projektus matyti, kad visi jie skiriasi. Ieškovas reikšdamas alternatyvius reikalavimus prašo teismo padalinti žemės sklypo naudojamas dalis skersai, atsakovas – išilgai.

12. Remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų M. G., B. R., E. P. parodymais teismas nustatė, kad 18,0098 ha ploto žemės sklypas iki 2019 metų buvo dirbamas E. G. ir R. G. bendrai, tarp šalių nesutarimų nebuvo. Liudytojai M. G., B. R., E. P. patvirtino, kad 18,0098 ha ploto žemės sklype A dalyje (C dalyje pagal ieškovo 2022 m. balandžio 27 d. pateiktą projektą) yra E. G. dirbama žemė, šiltnamis. Minėti liudytojai patvirtino, kad po 2019 m. įvykusio konflikto iki ieškinio padavimo teismui E. G. faktiškai naudojo A dalį, o R. G. faktiškai naudojo B dalį. Taigi iki ieškinio pateikimo teismui faktinė 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimo tvarka atitiko ieškovo pateiktame E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo plane (pateiktame prie ieškinio II variante) pažymėtą dalių paskirstymą skersai (o ne išilgai, kaip yra atsakovo pateiktame plane) ir priskyrimą šalims. Šią aplinkybę taip pat patvirtinta E. G. pateiktų deklaracijų NMA duomenys. Atsakovas R. G. teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas 18,0098 ha ploto žemės sklypą 2020 ir 2021 metais dirbo toje vietoje, kur deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

13. Taip pat teismas nustatė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą atsakovui R. G. naudotis priskirta žemės sklypo B dalis ribojasi su gretimybėje R. G. dirbama žeme. Šios aplinkybės neneigė atsakovas teismo posėdyje. Nagrinėjant šią bylą atsakovas su skersu žemės sklypo padalijimu nustatant naudojimosi tvarką nesutinka motyvuodamas tuo, kad neturės privažiavimo prie pagrindinio kelio ir tokiu būdu bus ribojamos jo galimybės verstis žemės ūkio veikla. Ši aplinkybė grindžiama tuo, kad atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje pasodinus cukrinius runkelius yra sudėtinga išvežti jų derlių, nes derlius nuimamas vėlai rudenį, ir sunkiasvorės transporto priemonės, kuriomis derlius vežamas iš laukų sunkiai pravažiuoja vietiniu keliuku. Ieškovas neginčijo šios aplinkybės, tačiau teismo posėdyje nurodė kelis variantus, kaip atsakovas gali išvežti derlių iš laukų. Nors ieškovo nurodyti derliaus išvežimo variantai yra susiję su ilgesniu vežimo keliu, taigi didesnėmis sąnaudomis, tačiau jie nėra neįmanomi.

14. Be to, pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad 18,0098 ha ploto žemės sklypo 3 metus nenaudojo, taigi cukrinių runkelių neaugino. Atsakovo argumentas, kad jis šio sklypo nenaudojo dėl to, jog laukė, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, atmestinas, kadangi nepaaiškina, kodėl tuomet atsakovas naudojo 7,5147 ha ploto žemės sklypą, nelaukdamas, kol bus išspręstas ginčas, nors būtent dėl šio sklypo naudojimo tarp šalių kilo konfliktas liudytojo E. P. akivaizdoje. Kilęs ginčas neapriboja savininko teisių naudoti žemės sklypą, jeigu tam nenustatyti apribojimai teismo pvz., pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentai apie kliūtis išvežti cukrinius runkelius iš sklypo yra pagrįsti tik liudytojo M. G. ir atsakovo R. G. nuomone. Atsakovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kaip dažnai atsakovas vertėsi cukrinių runkelių auginimo veikla, kokio dydžio derlius nuimamas, kokios yra kliūtys derlių išvežti.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esantis atsakovo R. G. 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymas (byloje registracijos Nr. DOK-135139) patvirtina, jog pats atsakovas dar 2020 m. rugpjūčio 10 d. siūlė ieškovui E. G. nustatyti naudojimosi 18,0098 ha ploto žemės sklypu tvarką pateikdamas E. S. 2020 m. birželio 4 d. projektą dalijant šį sklypą skersai, t. y. taip kaip šioje byloje prašo ieškovas, o ne išilgai kaip šioje byloje prašo atsakovas. Pagal atsakovo teiktą 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą atsakovas taip pat neturėtų priėjimo prie pagrindinio kelio. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui priėjimo prie pagrindinio kelio aplinkybė nėra esminė nustatant naudojimosi tvarką.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta vien tai, kad atsakovui tenkanti B dalis neturi priėjimo prie pagrindinio kelio nesudaro pagrindo atmesti ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką pateiktą su ieškiniu.

17. Kita atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nustačius ieškovo prašomą naudojimo tvarką, ieškovas pasididintų žemės plotą šalia jam priklausančio sklypo, o atsakovui liktų netaisyklingos formos sklypas, kurį sunku įdirbti. Šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo projektą, tiek ieškovui, tiek atsakovui tenkanti dalis ribotųsi su gretimai jų dirbamais žemės plotais ir tai nelaikytina naudojimosi tvarkos trūkumu, o priešingai, tai yra privalumas. Atsakovo argumentas dėl netaisyklingos jam tenkančios sklypo dalies formos atmestinas, kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos, o ne dėl atidalijimo.

18. Taigi šioje byloje ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka su ieškiniu laikytina optimalia, abiejų šalių interesų pusiausvyrą išlaikančia naudojimosi tvarka, kuri atitinka tiek idealiąsias sklypo dalies, tiek paskutinius trejus metus buvusią faktinę naudojimosi tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį patenkinti, ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Aplinkybė, jog prieš kreipiantis į teismą ieškovas net nesudarė galimybių tinkamai ir išsamiai susipažinti atsakovui su ieškovo siūlomais nusistatyti žemės sklypų naudojimo tvarkos projektais, šiuo atveju turėjo didelę reikšmę, kadangi tikėtina, jog jeigu ieškovas būtų supažindinęs atsakovą su siūlomais projektais, bent jau dėl žemės sklypo2 naudojimosi tvarkos, ginčas nebūtų kilęs. Nors teismas nurodė, kad atsakovas dalyje dėl žemės sklypo2 naudojimosi tvarkos nustatymo ieškinį pripažino, tačiau priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nors atsakovas iki kreipimosi į teismą, net neturėjo galimybių išreikšti savo pozicijos dėl ieškovo pasiūlytų projektų.

19.2. Teismas konstatuodamas, kad atsakovas su ieškiniu nesutiko, net neįvertino priežasčių, dėl kurių toks nesutikimas buvo išreikštas. Atsakovas sutiko su žemės sklypo2 naudojimosi tvarka, tikėdamasis, kad ieškovui atiteks upelio priežiūra žemės sklype1, kai atsakovui atitektų upelio priežiūra žemės sklype2. Tokiu būdu atsakovas tikėjosi, kad ieškovas lygiai taip pat padarydamas tam tikras nuolaidas sieks bendro sutarimo dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais. Vis dėl to, nei prieš kreipiantis į teismą nei bylos nagrinėjimo metu, ieškovas jokio susitarimo pasiekti nebandė, o teismas šios aplinkybės nepagrįstai neįvertino.

19.3. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, šalia žemės sklypų esančio upelio priežiūra abiejuose žemės sklypuose atitenka atsakovui. Atsakovas ne tik privalės vykdyti visas žemės sklypo savininko pareigas, tačiau kartu jis faktiškai naudosis daug mažesniu jam priskirtų žemės sklypų plotu nei ieškovas, kadangi pakrantės apsaugos juostoje atsakovas negalės vykdyti jokios ūkinės veiklos, nes jos patenka į specialiąsias apsaugos zonas. Teismas dėl šios aplinkybės iš viso nepasisakė.

19.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žemės sklype1 nebuvo ir nebus auginami cukriniai runkeliai nepaisant to, kad byloje liudijęs M. G., kuris daug metų šiame žemės sklype atlieka žemės ūkio darbus, paliudijo, jog šiame sklype buvo auginami cukriniai runkeliai ir jų išvežimas iš šio žemės sklypo, neturint privažiavimo prie pagrindinio kelio, cukrinių runkelių nuėmimo laikotarpiu (spalio, lapkričio mėn. ) yra neįmanomas.

19.5. Teismas konstatavo, kad atsakovui priėjimo prie pagrindinio kelio aplinkybė nėra esminė nustatant naudojimosi tvarką, kadangi pagal atsakovo teiktą 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą atsakovas taip pat neturėtų priėjimo prie pagrindinio kelio. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Pažymi, kad šis 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovo siūlomas naudojimosi Žemės sklypu1 projektas buvo teiktas kartu su žemės sklypo2 projektu, kuriame didesnė dalis atitektų atsakovui ir tokiu būdu atsakovas turėtų patogų privažiavimą prie jam priskirtų žemės sklypų plotų bei pagrindinio kelio. Šiuo atveju pagal teismo nustatytą žemės sklypo2 naudojimosi tvarką, atsakovui tenka mažesnė dalis žemės sklypo2 ploto, prie kurio tokio privažiavimo nėra.

19.6. Atsakovas rengdamas savo žemės sklypų naudojimosi projektus stengėsi atsižvelgti į tai, kad ieškovas jam priskirtuose plotuose yra įsirengęs šiltnamį ar yra dirbęs jam priskirtą žemę, tačiau teismas nieko nepasisakydamas apie atsakovo pareikštus reikalavimus lygiai taip pat nepasisakė kokiu būdu būtų pažeisti ieškovo interesai nustačius žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktus projektus.

19.7. Teismas pasisakė tik dėl ieškovo reikalavimų, o atsakovo pateikti reikalavimai liko nenagrinėti. Teismas nepasisakė, kokių trūkumų turi atsakovo pateiktas projektas. Teismas nepasisakė, kodėl visus anksčiau paminėtus trūkumus turi prisiimti tik atsakovas, kuo ieškovo pateiktas projektas yra pranašesnis už atsakovo ir kaip jo pateiktas projektas geriau užtikrina abiejų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Tokiu būdu atsakovas iš skundžiamo sprendimo motyvų net negali suprasti, kodėl teismas atmetė jo pareikštą priešieškinį. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

20. Ieškovas E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. pabaigos – 2020 m. pradžios tarp žemės sklypų savininkų E. G. ir R. G. yra konfliktiški santykiai dėl naudojimosi minėtais žemės sklypais tvarkos. Bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad dar 2020 metais šalys teikė viena kitai naudojimosi žemės sklypais tvarkos pasiūlymus, tačiau abiem šalims siūloma tvarka buvo nepriimtina. 2021 m. tarp šalių kilo konfliktai dėl pasėlių deklaravimo, derliaus nuėmimo, žemės įdirbimo, ką patvirtina šalių kreipimasis į teisėsaugos organus. Teisės aktai nenumato privalomos ikiteisminės ginčo procedūros dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nenustato privalomų reikalavimų pateikimo turiniui bei terminams. Atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su ieškovo pateiktais projektais, todėl jo argumentai šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsti.

20.2. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje apeliantas prašo patenkinti jo priešieškinį, kuriuo jis prašė nustatyti 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, identišką ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo nustatė 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą, su kuriuo sutiko ir atsakovas.

20.3. Dėl 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos buvo pateikti 3 planai (du ieškovo planai ir vienas atsakovo). Teismas pagrįstai tenkino ieškovo E. G. ieškinyje pareikštą reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą (II variantą), nes tokia buvo nusistovėjusi naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje pažymėta, kad vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo, nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

20.4. Kaip matyti iš ieškovo prie ieškinio pateikto plano II varianto, tarp plane pažymėtų taškų 1-10 eina upelis Obelis, t. y. upelis eina tiek per sklypo dalį A, tiek per sklypo dalį B. Nustačius šio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo R. G. siūlomą variantą (dalinant sklypą išilgai), ir ieškovui E. G. paskyrus žemės sklypo dalį, pažymėtą raide A (geltona spalva), tai visa upelio Obelis priežiūra, visi su pakrantės apsaugos juosta susiję suvaržymai tektų vienam ieškovui E. G.. Akivaizdu, kad tokia atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi 18,0098 ha ploto žemės sklypu tvarka yra neracionali ir būtų iš esmės pažeidžianti ieškovo teises.

20.5. Atsakovui priėjimo prie pagrindinio kelio aplinkybė nebuvo esminė, nustatant naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę ir pagrįstai sprendė, kad vien tai, kad atsakovui tenkanti B dalis (prie ieškinio pateiktame II variante) neturi priėjimo prie pagrindinio kelio, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, pateiktą ieškinyje.

20.6. Pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo pagal ieškovo pateiktus planus, akivaizdu, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimų. Apeliantas nenurodo, kurios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos visapusiškai ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys ir atmestas atsakovo priešieškinys dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovui E. G. ir atsakovui R. G. bendrosios nuosavybės teise priklauso 18,0098 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (kiekvienam po 90049/180098 dalis) ir 7,5147 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (R. G. 37573/75147 dalys, E. G. 37574/75147 dalys). Tarp žemės sklypų bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi jais tvarkos.

Dėl 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos

24. Ieškovas E. G. ieškiniu prašė nustatyti 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. planą, paskiriant naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C, kurios plotas 28330 kv. m, atsakovui R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 28329 kv. m, o sklypo dalį, pažymėtą raide A, 18488 kv. m ploto palikti bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui. Atsakovas su patikslintu priešieškiniu pateikė identišką ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (parengtą E. S. 2022 m. vasario 8 d.) bei prašė šį priešieškinio reikalavimą tenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp bendraturčių nekilo ginčo dėl naudojimosi 7,5147 ha ploto žemės sklypu tvarkos.

25. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta 7,5147 ha ploto žemės sklypu naudojimosi tvarka. Iš apeliaciniame skundo argumentų galima spręsti, kad apeliantas siekia, jog teismo sprendimu būtų nuspręsta, kad yra tenkinamas ne ieškovo ieškinio reikalavimas, o priešieškinio reikalavimas bei atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas pradiniu (2021 m. gruodžio 3 d.) priešieškiniu reikalaudamas nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu visai kitą tvarką, o vėliau (2022 m. vasario 23 d. pareiškimas) patikslintu priešieškiniu pateikdamas 2022 m. vasario 8 d. E. S. parengtą projektą ir pagal jį prašydamas nustatyti 7,5147 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri identiška ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai, iš esmės pripažino ieškinio reikalavimą šioje dalyje. Darytina išvada, kad atsakovas jokių priešpriešinių reikalavimų dėl naudojimosi 7,5147 ha ploto žemės sklypo tvarkos nereiškė. Dėl apelianto nurodomų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitose šios nutarties punktuose (nutarties 36 – 40 punktai).

Dėl 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos

26. Ieškovas E. G. ieškiniu prašė nustatyti 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal du alternatyvius projektus: 1) pagal E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurį ieškovui E. G. būtų paskirta naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta raide A, 90049 kv. m ploto, o atsakovui R. G. – žemės sklypo dalis, pažymėta raide B, kurios plotas 90049 kv. m; 2) pagal E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. planą (pateiktą su 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimu), pagal kurį ieškovui E. G. būtų paskirta naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta raide C, 7266 kv. m ploto, ir žemės sklypo dalis, pažymėta raide B, 82763 kv. m ploto, o atsakovui R. G. – žemės sklypo dalis, pažymėta raide A, 90 049 kv. m ploto. Taigi, pagal ieškovo alternatyvius reikalavimus prašoma padalinti žemės sklypo naudojamas dalis skersai.

27. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti 18,0098 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. vasario 8 d. E. S. parengtą projektą, pagal kurį žemės sklypo, A dalis (90 049 kv. m) būtų valdoma ir naudojama ieškovo E. G., o žemės sklypo B dalis (90 049 kv. m) būtų valdoma ir naudojama atsakovo R. G.. Taigi, atsakovas prašo padalinti žemės sklypo naudojamas dalis išilgai.

28. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamu sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 18,0098 ha, naudojimosi tvarką paskiriant naudotis ieškovui E. G. žemės sklypo dalį, pažymėtą raide A, 90049 kv. m ploto, o atsakovui R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą raide B, kurios plotas 90049 kv. m pagal E. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo planą.

29. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, nurodydamas šiuos esminius argumentus: 1) nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo prašomą naudojimosi žemės sklypu variantą, šalia žemės sklypo esančio upelio priežiūra atitenka atsakovui; be to pakrantės apsaugos juostoje atsakovas negalės vykdyti jokios ūkinės veiklos, todėl atsakovas faktiškai naudosis mažesniu jam priskirto žemės sklypo plotu nei ieškovas; 2) pagal teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovas neturi privažiavimo prie pagrindinio kelio, kas cukrinių runkelių nuėmimo laikotarpiu apsunkins derliaus išvežimą; 3) teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino atsakovo siūlomos naudojimosi tvarkos bei toks sprendimas yra nemotyvuotas.

30. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

31. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

32. Kasacinio teismo nurodyta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas bendro daikto dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vertina, kuris iš šalių pateiktų projektų yra tinkamesnis, labiau atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus bei principus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo bei pateikto projekto tinkamumo bei prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos proporcingumo, jos racionalumo, atitikimo nusistovėjusiai naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkai, ir sutinka, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka padės geriau valdyti nuosavybę, minimizuos ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių ateityje tikimybę ir užtikrins proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Tuo tarpu atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktas planas bei prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, nes visų pirma neatitinka nusistovėjusios naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos. Antra, nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovo priešieškiniu prašomą naudojimosi žemės sklypu variantą, šalia žemės sklypo esančio upelio priežiūra bei visi su pakrantės apsaugos juosta susiję suvaržymai tektų vienam ieškovui.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, kad aplinkybė, jog pagal teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovas neturi privažiavimo prie pagrindinio kelio, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka neproporcinga bei pažeidžia atsakovo teises. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas, nors ir ne iš pagrindinio kelio, vis dėlto turės galimybę patekti į jam priskirtą naudoti žemės sklypo dalį. Be to, pagal ieškovo pateiktą projektą atsakovui priskirta naudotis žemės sklypo B dalis ribojasi su kitais atsakovo valdomais žemės sklypais per kuriuos galės patekti ir į ginčo žemės sklypą. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas dar 2020 m. rugpjūčio 10 d. siūlė ieškovui nustatyti naudojimosi 18,0098 ha ploto žemės sklypu tvarką, pagal kurią atsakovas taip pat iš jam priskirtinos naudoti žemės sklypo dalies neturėtų privažiavimo prie pagrindinio kelio, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad privažiavimo prie pagrindinio kelio aplinkybė atsakovui nebuvo esminė. Akcentuotina ir tai, kad apeliantas savo teisių pažeidimą iš esmės grindžia tuo, kad neturint privažiavimo prie pagrindinio kelio, užauginto derliaus, o būtent cukrinių runkelių, išvežimas gali būti apsunkintas. Ir nors apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu iš dalies sutinka, kita vertus, ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, jog priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų racionalesnė nei pasiūlyta ieškovo. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, atsakovas turės galimybę patekti į jam priskirtą naudoti žemės sklypo dalį, o derliaus išvežimo galimybės priklauso ne tik nuo apelianto nurodytos aplinkybės (privažiavimo iš pagrindinio kelio) buvimo, bet ir nuo oro sąlygų bei šalutinio kelio būklės, auginamos kultūros bei pasirinkto derliaus išgabenimo būdo ir kt.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovo pateikto naudojimosi žemės sklypo plano atitinkamai pasisakė ir dėl priešieškinio reikalavimų, tarp kurių yra neatsiejamas tarpusavio ryšys bei kurių vieną tenkinus nebūtų buvę galima patenkinti kitos šalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius, ginčo išsprendimui reikšmingus ieškinio ir priešieškinio bei atsiliepimo į juos argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas (ar jo dalis) yra nemotyvuotas. Nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

36. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 4310 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 2747 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

37. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad buvo patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, kadangi visiškai patenkintas reikalavimas dėl vieno iš dviejų sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl antrojo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, patvirtinus ieškovo vieną iš dviejų alternatyvių projektų. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteisė 3232,50 Eur (4310,00 Eur x 75 proc. = 3232,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetus, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nepriteisė.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš esmės buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, o atsakovo –atmesti, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu, teismų praktika šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai suformuluota, nepaisant to, šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, abi bylos šalys iki kreipiantis į teismą pakankamai tarpusavyje nebendradarbiavo, tiek ieškovas, tek atsakovas tikslino/keitė savo reikalavimus teisme, reiškė alternatyvius reikalavimus, nuolat teikė naujus įrodymus, dėl to buvo reikalinga abiem šalims pateikti vis naujus procesinius dokumentus, be to vieną iš ieškovo reikalavimų atsakovas iš esmės pripažino, todėl sprendžia, kad būtų teisinga šiuo atveju ne tik ieškovui atlyginti 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, bet ir 25 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

39. Taigi, įvertinus teismo nustatytą proporciją, iš atsakovo ieškovui priteistina 3 232,25 Eur (4310 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovui – 686,75 Eur (2747 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

40. Kadangi bylos šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovui priteisia 2545,50 Eur (3 232,25 Eur - 686,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė motyvuotą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslintina tik sprendimo dalis, kuri nesusijusi su ginčo esme, t. y. dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovui iš atsakovo priteistą 3232,50 Eur sumą sumažinant iki 2545,50 Eur (3 232,25 Eur - 686,75 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

44. Ieškovas pateikė duomenis dėl apeliaciniame procese patirtų 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytą maksimalų dydį – 2248,87 Eur, be to teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nagrinėta civilinė byla nelaikytina nei sudėtinga, nei didelės apimties, ta pati advokatė ieškovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų 1 500 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2545,50 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovui E. G. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.