Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 6-to notarų biuro notarė Dalia Štaupienė, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pareiškėjai J. B. ir A. B., atstovaujamas įstatyminio atstovo J. B., kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos I. B. mirties, 2023 m. balandžio 5 d., jie priėmė palikimą – nuo palikimo atsiradimo momento jie pradėjo faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį turtą: 1/2 dalį buto bei 4/51 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

8. Į bylą pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad J. B. ir I. Š. (po santuokos B.) 1994 m. balandžio 9 d. sudarė santuoką. Pareiškėjo A. B. gimimo liudijimas patvirtina, kad jo motina – I. B.. Iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. B. mirė 2023 m. balandžio 5 d. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad palikėja mirė būdama santuokoje, pareiškėjas J. B. ir palikėja santuokos metu susilaukė sūnaus S. B. (mirė 2008 m. lapkričio 26 d.), A. B. bei R. B. (mirė 2011 m. kovo 14 d.). Pareiškėjas J. B. kaip palikėjos I. B. sutuoktinis, yra palikėjos įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis), pareiškėjas A. B. kaip palikėjos I. B. sūnus, yra palikėjos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 punktas).

9. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos I. B. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui bei nėra įrašų apie pareiškimus dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui.

10. Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad palikėjai nuosavybės teise – 2022 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3393 pagrindu, priklausė 1/2 buto dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bei 4/51 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas J. B. į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjos I. B. mirties, priėmimo, nesikreipė, nes neturėjo teisinių žinių. A. B. yra nepilnametis, atstovaujamas įstatyminio atstovo J. B., kuris nepilnamečio A. B. vardu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl analogiškų priežasčių.

12. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

13. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

14. Tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, reikalingų faktiniam palikimo valdymui įrodyti (pvz., mokesčių mokėjimas, turto priežiūra ir išlaikymas ir pan.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių. Konkrečios bylos aplinkybių kontekste gali būti pripažįstama, kad nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau, nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

15. Pareiškėjai į bylą pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas J. B. mokėjo sąskaitas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ELEKTRUM LIETUVA“ ir UAB Enefit; abu pareiškėjai gyveno ir gyvena palikėjai I. B. priklausiusiame bute, juo rūpinasi, prižiūri kaip savo. Be to, pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. B. yra įstatyminis palikėjos I. B. pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti jos turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas J. B. yra nepilnamečio įpėdinio tėvas, kuris veikia kaip jo atstovas pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis). Taigi, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. B. tėvas J. B. įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendino nei savo nei nepilnamečio vaiko teisės į paveldimą turtą, paduodama įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tai savaime nereiškia, kad pareiškėjai negalėjo paveldėti palikėjos turto, jeigu byloje yra konstatuotos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie faktinį palikimo valdymą.

16. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas J. B. savo ir atstovaujamo nepilnamečio A. B. vardu po palikėjos I. B. mirties priėmė palikimą, nes toliau gyveno palikėjai priklausiusiame bute, naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį kaip savo, taigi tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjų dėstomais argumentais, kad jie po palikėjos I. B. mirties likusį turtą valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

17. Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

18. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad J. B. ir A. B., atstovaujamas įstatyminio atstovo J. B., po palikėjos I. B. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai J. B. ir A. B., atstovaujamas įstatyminio atstovo J. B., po palikėjos I. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjams įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po palikėjos I. B. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.

19. Faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas) gali būti įforminti vėliau. Teismas, remdamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie galimus palikėjos I. B. kreditorius, taip pat visą paveldėtiną turtą, pažymi, jog nepilnamečio A. B. vardu palikimas priimtinas ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotinas pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamas įstatyminio atstovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2023 m. balandžio 5 d., mirties priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradedami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą