Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ ir atsakovės A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-487-980/2021 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė DNSB „Goda“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės A. M. 221,55 Eur skolą už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), galinių sienų remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Atsakovė nurodo, kad ji neturi prievolės mokėti už minėtus remonto darbus, kadangi butų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priėmę sprendimo dėl šių darbų atlikimo. Be to, šie darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. ieškovei neturint statybą leidžiančio dokumento, dėl ko jai buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkus statybos padarinius.

13. Teisėjų kolegija, pažymi, jog pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

15. Taigi, atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

16. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. STR 1.07.03:2017 11 punkte nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo ir statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. STR 1.07.03:2017 12–31 punktuose įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtina prižiūrėti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); būtina prižiūrėti, kad laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2016 m. birželio 23 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros akte nurodyta, kad atlikus apžiūrą nustatyti išorinių sienų (fasado) pažeidimai: „pastato išorinės sienos gelžbetonio surenkamų blokų; sienų būklė vietomis nepatenkinama; blokų sujungimų siūlės vietomis remontuotos; pastebimi vertikalių ir horizontalių blokų sujungimų siūlių įtrūkimai; nuo galinės sienos (vakarų fasadas) vietomis atsiklijavo apsauginės keramikinės plytelės“. Minėtame akte nurodyta, jog tikslinga šiltinti namo sienas ir apsaugoti nuo tolesnio irimo ir drėgmės; esant drėgmės pralaidumui tarp siūlių – užsandarinti tarpblokines siūles, vietomis blokų paviršius papildomai užsandarinti hermetiku. 2017 m. vasario 22 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros patikrinimo akte Nr. 24 nurodyta, kad „sienų blokai sueižėję, siūlės užtaisytos hidroizoliaciniu mišiniu; vietomis hermetikai susenę ir sutrūkinėję; galinių sienų apdailinės plytelės vietomis atsiklijavusios“. 2017 m. vasario 22 d. statinio apžiūros patikrinimo akto 4.3. punkte „remonto būtinumas ir jo organizavimas“ nurodyta, kad „2016 m. birželio 23 d. statinio apžiūros akte rekomenduojama šiltinti statinio sienas ir apsaugoti jas nuo tolesnio irimo ir drėgmės“. 2018 m. liepos 16 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros akte nurodyta, kad „atskirose vietose tarp g/b sieninių panelių bei rūsio blokų įrengtose siūlėse atsivėrė plyšiai bei atskirose vietose siūlėse tarp g/b sieninių panelių anksčiau sandarintose vietose; galinėje pastato sienoje atsivėrusioje siūlėje tarp sieninių g/b panelių išlindo sandarinimo gaminys – gernitas, dėl ko yra galimybė vandeniui patekti į vidaus patalpas“. Minėtame akte nurodyta šalinti defektus „atskirose lauko sienų vietose naujai ir anksčiau sandarintose siūlėse atsivėrusius plyšius užsandarinti tam tikslui skirtais mišiniais – hermetikais, arba namo sienas apšiltinti, apsaugant sienas nuo tolimesnio drėgmės skverbimosi į vidaus patalpas; užsandarinti siūlę, atsivėrusią namo galinėje sienoje“.

18. Namo gyventojų atsakovei teikti prašymai ir byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad namo galinių sienų būklė buvo prasta, atsivėrę plyšiai. Daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto projekto, kuris teikiamas statybos leidimui gauti, projektiniuose sprendiniuose numatytas galinių sienų remontas, vadovaujantis pastato apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog „galinių sienų stovis labai prastas, yra nutrupėjimų, siūlės nesandarios“.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo pastato gyvenamojo namo galinės sienos neatitiko privalomųjų STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kadangi buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai – mechaninis patvarumas ir pastovumas, reikalavimai išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes, užtikrinti statinio konstrukcijų techninę būklę, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, todėl ginčo remontas buvo būtinas turtui išsaugoti. Teismo vertinimu, namo galinių sienų būklė, kuri neatitinka STR 1.07.03:2017 reikalavimų, gali būti priskirta privalomiesiems reikalavimams, todėl jų remontas būtų būtinas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sienų būklė riboja tinkamą statinio naudojimą, nes praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, vidaus patalpų higienos būklės.

20. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo daugiabučio namo galinės sienos iki rangovo atlikto remonto buvo blogos būklės, neatitiko privalomų statinio naudojimo reikalavimų, tai lėmė pareigą jas remontuoti. Nustačius, jog statinio galinių sienų remontu buvo užtikrintas privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimas, pareiga apmokėti remonto išlaidas nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko, taigi ir atsakovės, sutikimo.

21. Minėtos aplinkybės neprieštarauja atsakovės nurodomai DNSBĮ 12 straipsnio 1 daliai, kadangi joje numatyta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo, kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Taigi, reikalavimas dėl daugiabučio namo savininkų balsų daugumos keliamas priemonėms, nesusijusioms su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o šiuo atveju konstatuota būtinybė užtikrinti privalomųjų statinio reikalavimų įgyvendinimą.

22. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu taip pat grindžia ir aplinkybe, jog šie darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. ieškovei neturint statybą leidžiančio dokumento.

23. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-360-253/2021 pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo DNSB „Goda“ už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą. Klaipėdos apygardos teismas nustatė, jog Inspekcija 2019 m. gruodžio 20 d. surašė DNSB „Goda“ savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191220-00053, nes ieškovė atliko ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo – paprastąjį remontą neturėdama statybą leidžiančio dokumento. 2020 m. sausio 3 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200103-00001, kuriuo ieškovė buvo įpareigota iki 2020 m. liepos 3 d. išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00513 dėl Inspekcijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200103-00001 vykdymo. Siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2020 m. sausio 31 d. prašymą atmetė nurodydama, jog: 1) neįvykdytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimas ir nepateikti privalomi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytiniai sutikimai ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas; 2) DNSB „Goda“ su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepridėjo 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-191220-00053. Bendrijos pirmininkė 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl atmesto projekto ir prašė išaiškinti, kaip toliau jai reikėtų elgtis, kokius reikalavimus projektui kelia inspekcija. Inspekcija į šį kreipimąsi atsakė 2020 m. gegužės 11 d. raštu, jame buvo pateikta informacija ir išdėstytos teisės aktų nuostatos dėl savavališkai atliktų paprastojo remonto darbų daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir jų padarinių šalinimo ir nurodymas 2020 m. gegužės 15 d. atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

24. 2020 m. liepos 10 d. Inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1371, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad projektas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neparengtas, o statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Šio akto pagrindu 2020 m. liepos 20 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-200720-00071, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, o savavališkos statybos, užfiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191220-00053, padariniai yra nepašalinti.

25. Inspekcija kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su prašymu dėl privalomojo nurodymo vykdymo priverstine tvarka. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-75-925 „Dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus“, kuriuo įpareigojo DNSB „Goda“ ir jos pirmininkę Gražiną Korsakę per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, išaiškino pasekmes už antstolio reikalavimų nevykdymą. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamas antstolės prašymas skirti bendrijos pirmininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą (civilinė byla Nr. 2VP-4248-793/2021). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atmetė DNSB „Goda“ 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktą pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

26. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės inicijuoti ir atlikti remonto darbai yra savavališki Statybos įstatymo prasme. Nors ieškovė nurodo, jog ėmėsi priemonių juos įteisinti, tačiau iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad darbai būtų įteisinti, nors Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas bendrijai surašytas dar 2020 m. sausio 3 d. Priešingai, kaip nurodyta sprendimo 25 punkte, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atmetė DNSB „Goda“ 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktą pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Jokių aktualių duomenų apie tai, kokių veiksmų, siekdama įteisinti statybas, bendrija ėmėsi po nurodyto termino byloje nepateikta, nors taikant civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, taip pat turint omenyje įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, bendrija turėtų pagrįsti savo argumentus tinkamais įrodymais. Esant nurodytai situacijai, statyba pagal šiuo metu turimus duomenis vis dar nėra įteisinta. Kolegija pažymi, jog bendrijos argumentas, kad ji ėmėsi veiksmų statybai įteisinti, nėra pakankamas paneigti remonto darbų neteisėtumo faktą. Akivaizdu, jog bent jau šiame etape bendrijos atliekami veiksmai nesukuria jos siekiamo rezultato. Bendrijai surašytas privalomasis nurodymas yra galiojantis, teisme nagrinėjamas klausimas dėl baudos bendrijos pirmininkei už jo nevykdymą skyrimo.

27. Remdamasi 26 punkte nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti bendrijai iš atsakovės skolą už daugiabučio namo galinių sienų remonto darbus, kurie kompetentingų institucijų įvertinti kaip savavališka statyba, negali būti laikomas pagrįstu. Tai, jog bendrija privalo užtikrinti statinių atitikimą privalomiesiems reikalavimams, neatleidžia jos nuo pareigos darbus organizuoti ir atlikti pagal statybų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal 2020 m. sausio 3 d. ieškovei surašyto privalomojo nurodymo reikalavimus ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę. Kolegijos nuomone, namo bendraturčiams negali būti perkelta finansinė atsakomybė už darbus, kurie atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pagal kompetentingos institucijos reikalavimą jų rezultatas yra šalintinas. Priešingu atveju, būtų toleruojami nepakankami ir teisės aktų neatitinkantys ieškovės veiksmai – tai prieštarautų bendriesiems teisės principams ir lemtų viešojo intereso pažeidimą. Taigi, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 221,55 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, naikintina, ir ieškovės ieškinys atmestinas.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

29. Papildomai pažymėtina, jog tai, kad ieškinys pagal šiuo metu nustatytas aplinkybes netenkinamas, neatima iš ieškovės teisės, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, susijusioms su statybos darbų (ne)teisėtumu, inicijuoti naują procesą dėl skolos už statybos darbus priteisimo CPK nustatyta tvarka.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

30. Ieškovė apeliaciniame skunde skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai iš atsakovės atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Taigi, ieškinį atmetus, ieškovei nepriklausytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

31. Papildomai pažymėtina, jog kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams, kurių pagrindu ieškovei atsisakyta priteisti išlaidų už IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ suteiktas teisines paslaugas atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos už remonto darbus iš atsakovės priteisimo, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

33. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

34. Atsakovė pateikė įrodymus, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu patyrė 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 350 Eur teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 215 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 700 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 500 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

38. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.10. punkte numatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, koeficientas yra 1,7, todėl maksimalios išlaidos už apeliacinio skundo parengimą galėtų būti 2 473,16 Eur (1 454,80 Eur x 1,7). Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3). Taigi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

39. Vis dėlto, įvertinus pateikto skundo turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, tai, jog nors Rekomendacijose nustatytas koeficientas už apeliacinio skundo (1,7) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra mažesnis nei koeficientas už atsiliepimo į ieškinį (2,5) parengimą, tačiau atsakovės patirtos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą yra du kartus didesnės, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – beveik 1,5 karto didesnės nei už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir atsiliepime į ieškinį, t. y. iš esmės atkartojami atsiliepime į ieškinį nurodyti motyvai, neatliekama detali šio teismo sprendimo analizė, atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus tenkinti kitus bendruosius poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei priteistinas išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis mažintinas iki 700 Eur.

40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės priteistina 715 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo atsakovei A. M.

Priteisti iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ 715 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei A. M.