Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. K. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovei buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. su DK PZU Lietuva sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esantį turtą laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2042 m. sausio 15 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 29, 30, 31, 32). 2018 m. spalio 4 d. apie 23.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjęs A. K., per lauko duris bandė įsibrauti į gyvenamąjį namą, atsinešta medine kartimi apie 4 – 5 kartus smogė į gyvenamojo namo lauko duris ir jas apgadino. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15 – 24). 2018 m. spalio 5 d. M. B. kreipėsi į draudimo bendrovę pranešdamas apie įvykį, jog bandant įsilaužti apgadintos lauko durys, klijuotos medienos su stiklo pakeltu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10, 11). Nuotraukose užfiksuoti durų apgadinimai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9, 12, 25, 36). Ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. turto apžiūros akte užfiksavo turto pažeidimus – staktoje nuo smūgių įmušimų žymes, įbrėžimus, durų apačioje užfiksuotos įmušimų žymės, įbrėžimai. Įvykio kaltininkas – A. K., įvykis pripažintas draudžiamuoju (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 4). Pagal pateiktas lokalines sąmatas bendrovė M. B. apskaičiavo 1 220,23 Eur draudimo išmoką (349,29 Eur ir 870,94 Eur) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3,5, 26 – 27, 35), kuri buvo pervesta M. B. į banko sąskaitą. Duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs išmokėtą draudimo išmoką, nėra. Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, daroma išvada, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui bei atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes, ADB „Gjensidige“ pareikštas reikalavimas dėl išmokėtų sumų priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 220,23 Eur (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas per nustatytą laiką nesumokėjo išmokėtos draudimo išmokos už jo veiksmais padarytą žalą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

9. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 27,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 1,79 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas: Žalgirio g. 90, Vilnius, 1 220,23 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimties eurų ir dvidešimt trijų centų) išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 220,23 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.