- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-45054-779/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38437-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis M. D., I. D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas sustabdyti visus vykdymo veiksmus antstolio M. D. vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01877 ir Nr. 0028/18/01878 iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal pareiškėjo 2018-12-06 skundą dėl antstolio M. D. veiksmų ir bus išnagrinėtas ir įsiteisės atitinkamas teismo procesinis sprendimas pagal pareiškėjo 2018-11-05 prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1073-930/2008 vykdymą. Nurodė, kad 2016-12-06 teikė skundą antstoliui M. D., kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01877 ir Nr. 0028/18/01878, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-1073-930/2018 dėl 4380,00 Eur išieškojimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-22 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-1073-930/2018 dėl 740,70 Eur išieškojimo, kadangi nurodytoje civilinėje byloje pareiškėjas yra pateikęs prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, kai skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kuris išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).
CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011).
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Pareiškėjas laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01877 ir Nr. 0028/18/01878) taikymą motyvuoja tuo, kad apskundė antstolio veiksmus, kuriais antstolis atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01877, Nr. 0028/18/01878, pareiškėjui pateikus teismui prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pareiškėjo manymu, vykdymo veiksmų tęsimas nurodytose vykdomosiose bylose, bei vėliau teismui pripažinus pareiškėjo skundą pagrįstu ir jį patenkinus, padidins vykdymo išlaidas, skundą patenkinus, antstolis privalės atlikti atitinkamus veiksmus, kurie grąžintų vykdomųjų bylų dalyvius į pradinę padėtį, kas gali sukelti naujas konfliktines situacijas.
Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tokiu išimtiniu atveju, kai jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau priėmus pareiškėjui galimai palankų teismo procesinį sprendimą, šio sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ar taptų neįmanomas (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, vien tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolis turės teisę tęsti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, savaime neleidžia daryti išvados, kad priėmus pareiškėjui galimai palankų teismo procesinį sprendimą šio sprendimo įvykdymas pasunkės. Pagrįstų argumentų, kad antstoliui atlikus konkrečius vykdymo veiksmus bei teismui patenkinus pareiškėjo skundą, vėliau vykdymo procese nebus galima pašalinti šiais veiksmais sukurtų pasekmių, pareiškėjas nepateikė.
Taip pat pažymėtina, kad tiek prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek skundu dėl antstolio veiksmų prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundo dalykai sutampa, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sukurtos teisinės pasekmės, iš esmės prilygstančios teisinėms pasekmės, kurios atsirastų priėmus pareiškėjui galimai palankų teismo sprendimą, t.y. vykdomųjų bylų vykdymas būtų sustabdytas. Tokiu būdu būtų sukurta ydinga teisinė situacija, kai teismui dar iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjo skundo ir nepripažinus jo pagrįstu ir tenkintinu, pareiškėjo skundu siekiamas rezultatas (vykdomųjų bylų sustabdymas) būtų sukurtas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismų praktikoje konstatuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės sutampančių su ieškinio (skundo) reikalavimais taikymas galimas tik išimtinėse situacijoje, kai užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą kitokiu būdu neįmanoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-416-450/2015). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad egzistuotų išimtinės aplinkybės ir būtų reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su skundo reikalavimais. Vykdomųjų bylų sustabdymas, tokiu būdu nukeliant įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą neapibrėžtam laikotarpiui, nesant duomenų, kad stabdymas yra objektyviai būtinas pareiškėjo skundo reikalavimų įvykdymui užtikrinti, pažeistų išieškotojo interesus, užvilkintų vykdymo procesą.
Nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių būtinųjų taikymo sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.