- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- I1-1945-809/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00862-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime 7, 8, 9 kamerose buvo kalinamas sąlygomis, kurios pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Kamerų sienos buvo aprašytos užrašais, sienos buvo su pelėsiais, purvinos. Sanitarinio mazgo įranga buvo sugedusi, ant lubų voratinkliai, durų kabliukai sugadinti, durų spynos sugadintos, apgadinti elektros tinklai. Oro temperatūra netinkama, nebuvo ventiliacijos, langai išdaužti, dušai neužtikrino privatumo, kamerose buvo vorų ir tarakonų. Tokios gyvenimo sąlygos pareiškėjui kėlė nesaugumo jausmą, dėl ko pareiškėjui buvo padaryta psichologinė žala, kurią prašo atlyginti pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kuriuo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas jo nurodytose kamerose. Remiantis turimais duomenimis, pareiškėjas 7 ir 8 kamerose nebuvo patalpintas. Kameroje Nr. 9 buvo laikotarpiu nuo 2025-02-26 iki 2025-03-03.
Dėl privatumo duše nurodo, kad privatumas yra užtikrintas įrengtomis pertvaromis, kuri įrengta 2023-08-01 ir ja yra atskirtos dvi dušo galvutės, esančios vienoje sienoje. Teisės aktai nenumato dušo kabinų atskyrimo, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl dušuose neužtikrinto privatumo, todėl laikytina, kad naudojimasis dušu pareiškėjui nepatogumų nekėlė.
Dėl parazitų naikinimo nurodo, kad atsakovas yra sudaręs parazitų naikinimo paslaugų sutartį su UAB Dezinfekcijos paslaugos, kuri atlieka kenkėjų kontrolės paslaugas. Parazitų priežiūrą taip pat atlieka Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus iš karto praneša atsakingam asmeniui. Ginčo laikotarpiu dezinfekcinės paslaugos buvo teikiamos.
Dėl higienos normų nurodo, kad temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui reikalavimai yra periodiškai tikrinami atitinkamų institucijų. Pažymi, kad atsakovas laikosi visų reikalavimų ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Tiek temperatūra, tiek drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. Skundžiamu laikotarpiu atsakovas nėra gavęs nusiskundimų nuo 9 kameroje gyvenusių asmenų, todėl daro išvadą, kad gyvenimo sąlygos nuteistuosius tenkino.
Dėl ventiliacijos nurodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas, jas vėdinti. Patalpoje esantys langai sandarūs.
Dėl pelėsio nurodo, kad asmenys nuolat privalo rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Tam yra išduodamos atitinkamos priemonės. Atsakovė neturi duomenų, kad kameroje Nr. 9 būtų fiksuota pelėsio. Atsakovas taip pat neturi duomenų, kad kameroje Nr. 9 būtų sulaužyti sanitarinis mazgas, durys, laidai, išdaužtas langas ir tt. Pareiškėjas į administraciją buvo kreipęsis tik dėl iškritusio lango.
Pažymi, kad pareiškėjas į psichologus, ar medicininės pagalbos ginčo laikotarpiu nesikreipė, o kilusią žalą apibūdina tik abstrakčiais argumentais, neturinčiais jokio faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų kalint kamerose Nr. 7, 8, 9.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Iš į bylą pateiktos 2025-06-25 pažymos nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 7, 8 kamerose nekalėjo, o kameroje Nr. 9 kalėjo nuo 2025-02-26 iki 2025-03-03. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių priešingai neįrodė, todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde nurodyti jo patirti nepatogumai bus vertinami pareiškėjo gyvenimo kameroje Nr. 9 laikotarpio apimtyje.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovės (pataisos įstaigos pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, dėl kurios būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjo teigimu, naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas. Vertinant pareiškėjo šiuo atveju išdėstytus argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Kaip nurodė atsakovės atstovas, dušai yra atskirti pertvaromis ir įrengti vienoje sienoje. Pareiškėjas nenurodo, jog dušai, kurie sienelėmis buvo atskirti iš šonų, buvo įrengti vienas priešais kitą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo užtikrintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra tinkamos ventiliacijos, temperatūros, švaros, įsiveisęs pelėsis. Atsakovės atstovas nurodo, kad įkalinimo įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) normomis ir nuolat tikrina, kad gyvenimo sąlygos neprieštarautų nustatytiems reikalavimams. Byloje nėra duomenų, kad kameroje Nr. 9 būtų fiksuoti konkretūs minėti pažeidimai. Konkrečių laiko, vietos, kitų faktinių aplinkybių nėra nurodęs ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu ypač abstraktūs, todėl vertintini kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas ar kiti nuteistieji nėra kreipęsis į administraciją dėl nurodytų neatitikimų minėtoje kameroje, dėl ko atlikti specialaus patikrinimo (temperatūros, oro cirkuliacijos, drėgmės, pelėsio ir pan.) atsakovės atstovas realaus pagrindo neturėjo, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio, netinkamos ventiliacijos, oro cirkuliacijos ir kt. yra atmestini kaip nepagrįsti.
Analogiškai pasisakytina ir dėl pareiškėjo kitų argumentų, kad sanitarinio mazgo įranga buvo sugedusi, ant lubų buvo voratinkliai, durų kabliukai, durų spynos sugadintos, apgadinti elektros tinklai, langai išdaužti. Į bylą nėra pateikta jokių šiuos pažeidimus fiksuotų įrodymų, taip pat nėra pateikta nei pačio pareiškėjo nei kitų nuteistųjų pranešimų dėl šių pažeidimų. Atsižvelgiant į pareiškėjo šiuo aspektu išdėstytus vien tik abstraktaus pobūdžio argumentus (pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad tokie pažeidimai buvo) teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais dėl šių nusiskundimų. Darytina išvada, kad šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo tarakonų. Atsakovės atstovės teigimu, įkalinimo įstaigoje tarakonų naikinimą atlieka UAB Dezinfekcijos paslaugos, todėl higienos normų buvo laikomasi tinkamai. Pagal HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl kalinčių asmenų nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovė ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 76:2010 60 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad į bylą pateikta sutartis su UAB Dezinfekcijos paslaugos patvirtina, kad pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų, kad nariuotakojai kenkėjai būtų naikinami. Teismas, įvertinęs tai, kad Pravieniškių kalėjimo administracija kenkėjų kontrolei vykdyti yra sudariusi sutartį su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje ir reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus, taip pat tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog paslaugos buvo atliktos ir Pravieniškių kalėjimo 1-ajame sektoriuje, kuriame bausmę bylai aktualiu ginčo laikotarpiu atliko pareiškėjas, daro išvadą, jog Tarnyba atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų nariuotakojų kenkėjų. Teismo vertinimu, Tarnyba ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Tarnybos veiksmų šiuo aspektu.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Išnagrinėjus administracinę bylą, nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš sąlygos – atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.