- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-44-345/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02535-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui E. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnamečiams vaikams D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą po 235,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2018 m. birželio 24 d. Nuo to laiko atsakovas tinkamo išlaikymo vaikams neteikia. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos sudaro apie 450 Eur. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute. Vaikus išlaikyti padeda ieškovės mama ir seserys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) po 235,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 31 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki sprendimo byloje Nr. e2-13420-804/2018 priėmimo, ieškovę paskyrė laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas sprendė, kad laikinoji apsaugos priemonė turi būti pritaikyta, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius iki šalių ginčo išsprendimo. Teismas, preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į vaikų amžių (ketverių ir aštuonerių metų amžiaus) bei tikėtinus jų amžių atitinkančius poreikius, jiems priteisė po 235,00 Eur kas mėnesį teiktino laikino materialinio išlaikymo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis užtikrins būtinų vaikų poreikių patenkinimą tol, kol teisme bus išnagrinėta byla, atsakovo turtinės teisės suvaržytos nebus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) E. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13420-804/2018 bei priimti naują nutartį – atsisakyti tenkinti ieškovės 2018 m. spalio 25 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Netenkinus minėto prašymo – sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nuo 235 eur/mėn kiekvienam vaikui iki 170,5 Eur/mėn. (D. Š.) ir 176 Eur/mėn (D. Š.).
5.1. Nurodė, kad nesutinka su ieškinyje pateikta nepilnamečių vaikų poreikių lentele. Pažymėjo, kad ieškovė, nurodydama patirtas išlaidas, nepateikė su tuo susijusių įrodymų (kasos kvitų ir pan.), pagrindžiančių nurodytas išlaidas. Poreikių lentelė yra surašyta deklaratyviai, pagal ieškovės pageidaujamą gauti pinigų sumą, neatsižvelgiant į realius vaikų poreikius, todėl vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostata vaiko poreikių lentelė yra nepagrįsta ir neįrodyta. Apeliantas gyveno su savo vaikais nuo pat gimimo ir aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja jų auklėjime, todėl jam yra žinomi tiek minimalūs vaikų poreikiai, tiek realios išlaidos. Nesutikdamas su ieškovės pateikta poreikių lentele, apeliantas pateikė alternatyvią, jo paties sudarytą minimalių vaiko poreikių lentelę ir prašo teismo taikyti šią lentelę apskaičiuojant D. Š. ir D. Š. išlaidas, kurios iš viso per mėnesį sudarytų D. Š. – 341,00 Eur, Dominykui – 352,00 Eur. Iš ieškovės pateiktos teismui pažymos matyti, kad ieškovė, dirbdama (duomenys neskelbtini), gauna 450 Eur dydžio mėnesines pajamas. Pagal ieškovės pateiktą vaikų poreikių lentelę D. Š. per mėnesį išleidžiama 412 Eur, o D. Š. 417 Eur per mėnesį. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti 235 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, taigi remiantis ieškovės skaičiavimais, jai tenka tik 177 Eur/mėn. Iš ieškovės sudarytos poreikių lentelės matyti, kad ieškovė tinkamai neprisideda ir neketina tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis;
5.2. Pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis abiems nepilnamečiams vaikams yra per didelis. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.: 3K-3-129-421/2015; 3K-3-298/2014; 3K-3-686/2013; 3K-3-404/2013; 3K-3-7/2013). Apeliantas pažymėjo, kad sūnūs yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Priteistino išlaikymo dydis turėtų būti D. Š. - 170,5 Eur/mėn. (ketverių metų vaikui per mėnesį skirtina 349 Eur suma) ir D. Š. 176 Eur/mėn (aštuonerių metų vaikui per mėnesį skirtina 352 Eur suma). Apelianto nurodytos sumos yra pakankamos tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius, būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai;
5.3. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo 1 500 Eur mėnesinių pajamų nepagrįsti. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad atsakovui E. Š. priskaičiuotas ir išmokėtas vidutinis darbo užmokestis nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. spalio mėnesio sudaro 1095,00 Eur. Paskutiniais mėnesiais atsakovo pajamos padidėjo dėl atsakovo siuntimų į komandiruotes, išmokėtų komandiruotpinigių, tačiau tai yra laikino pobūdžio pajamos, kurios nėra stabilios. Atsakovo pajamos šaltuoju laikotarpiu siekia apie 600 Eur. Atsakovo galimybė gauti didesnį darbo užmokestį yra ribota, nes jis serga sėdimojo nervo neuralgija dėl tarpslankstelinio disko pažeidimo ir nervų šaknelių ir rezginių suspaudimu;
5.4. Atsakovas pažymėjo, kad sudarė vartojimo kredito sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. vaikams nupirko kompiuterį. Jis, be kita ko, kiekvieną mėnesį moka AB „Telia Lietuva“ 24,27 Eur/ mėn. dydžio įmoką už internetą, t. y. atsakovas, norėdamas suteikti vaikams galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, patiria 60,46 Eur/ mėn. dydžio išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu. Be to, atsakovas, siekdamas tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, kai jie leidžia laiką pas atsakovą, paėmė vartojimo kreditą (suma 500 Eur), už kurį nupirko naują buitinę techniką. Atsakovas gyvena savo senelių gyvenamajame name, reikalingos išlaidos remontui, šaltuoju sezonu preliminari kietojo kuro - malkų kaina sudaro apie 1 000 Eur;
5.5. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo turimą turtą nepagrįstos. Duomenys apie atsakovo galimai gautą paveldėjimą nepateikti, t. y. po atsakovo senelių mirties visą jų turtą paveldėjo atsakovo motina ir jos sesuo. Pats atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise jam priklauso tik automobilis Audi 80 Avant 1994 m., kurio vertė rinkoje yra apie 500 Eur.
Atsiliepimas
6. Ieškovė R. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės ieškinys ir jo pagrindu priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti. Teismo išvados, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo ir nepriteisus iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo, galimai būtų neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai, yra pagrįstos. Atsakovas nuo 2018 m. birželio 24 d. iki 2018 m. spalio 24 d. neteikė tinkamo išlaikymo vaikams, t. y. skyrė tik 750 Eur ir tokia suma nevertintina kaip pakankama. Laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams šioje byloje yra būtinas, atsakovas tinkamo išlaikymo vaikams neteikia;
6.2. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis – 235,00 Eur/mėn. kiekvienam vaikui yra pakankamas, pagrįstas, adekvatus ir proporcingas tėvo turtinei padėčiai, t. y. atsakovo darbinės pajamos yra ženkliai didesnės nei minimalios, tą nurodė ir pats atsakovas. Be to, ginčo šalims gyvenant kartu pajamos buvo tvarkomos bendrai, buvo vedamas bendras ūkis, vaikai pagal tėvų gaunamas pajamas buvo išlaikomi maksimaliai. Nesutiktina su tuo, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaikų padėtis dėl to turi ženkliai pablogėti. Skundžiamoje nutartyje nustatytas laikinas išlaikymo dydis, kuris yra artimas minimaliam, neprieštarauja teismų formuojamai praktikai ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atitinka vaikų poreikių užtikrinimą, yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai;
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – D. Š. ir D. Š., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 235,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikytina pagrįsta ir teisėta.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas jų taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
10. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
11. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo (apelianto) po 235,00 Eur/mėn. išlaikymą dviems jo nepilnamečiams vaikams, kai pačiai ieškovei tenka D. Š. tik 177 Eur/ mėn. ir D. Š. – 182 Eur/mėn. Atsakovas (apeliantas) taip pat teikia įrodymus, kad teisingas išlaikymo dydis priteistinas iš atsakovo (apelianto), turėtų būti D. Š. - 170,5 Eur/mėn. (ketverių metų vaikui per mėnesį skirtina 349 Eur suma) ir D. Š. 176 Eur/mėn (aštuonerių metų vaikui per mėnesį skirtina 352 Eur suma). Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
12. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaikų tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaikų tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
13. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir atskirojo skundo argumentą, kad šiuo metu apelianto finansinės galimybės leidžia jam teikti D. Š. - 170,5 Eur/mėn. (ketverių metų vaikui per mėnesį skirtina 349 Eur suma) ir D. Š. 176 Eur/mėn (aštuonerių metų vaikui per mėnesį skirtina 352 Eur suma) dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, kadangi atsakovas realiai dirba vienoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis kalendoriniais metais yra kintantis.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Taigi, įvertinus ieškovės prašytą ir teismo iš atsakovo priteistą laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį – po 235,00 Eur kiekvienam vaikui, konstatuotina, kad tokia suma yra pagrįsta būtiniausiais vaikų poreikiais. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tėvo, privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios pajamos ar sunki turtinė padėtis, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes priešingu atveju būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų (atsakovo) pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kitaip tariant, atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo panaikinti laikinai priteistą išlaikymą ar jį sumažinti.
15. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių (berniukams – ketveri ir aštuoneri metai), jų poreikiai nėra per dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 235,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Taigi laikinas materialinis išlaikymas yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų 4 ir 8 metų amžiaus vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-170-804/2019 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui E. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, nutraukta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną minėta pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis dėl ginčo esmės dar nėra įsiteisėjusi (Liteko duomenys), apeliacinės instancijos teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo byloje pagrįstumą, dėl minėtos nutarties įtakos nagrinėjamam klausimui nesprendžia ir plačiau nepasisako.
18. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais pagrindo ją naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.