Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam P. M. ir privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kur P. M., gim. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., kad jis 2016-07-04 apie 14.00 val. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme (Kaišiadorys, Gedimino g. 87), nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-23-753/2016*, teisiamojo posėdžio metu, girdint teisėjai Rasai Balsevičienei, teismo posėdžių sekretorei Tatjanai Daugirdienei ir advokatui Valerijui Karpovui, apšmeižė privatų kaltintoją, nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą V. V. paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją: viešai kreipėsi į teismą prašydamas inicijuoti privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto jo – kaltinamojo P. M. – asmens kodo gavimo ir taip apkaltino privatų kaltintoją, nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą V. V. neteisėtai gavus jo – kaltinamojo P. M. asmens kodą. Kadangi kaltinamojo P. M. prašymas užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole ir teisiamojo posėdžio garso įraše, su šiais šmeižikiškais teiginiais galėjo susipažinti ir kiti asmenys – teismo raštinės darbuotojos, dariusios 2016-07-04 teisiamojo posėdžio protokolo kopijas, taip pat teismo informatikos specialistė, kuri padarė teisiamojo posėdžio garso įrašą (b.l. 1, 67, 70–77).

Teisiamojo posėdžio metu privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. palaikė pareikštą kaltinimą ir 1,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. teigė, kad kaltinamojo P. M. 2016-07-04 paskleista tikrovės neatitinkanti informacija ne tik jam – privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui – sukėlė ir tebekelia stresą, dėl ko pablogėjo jo sveikata: ėmė dažniau šokinėti kraujospūdis (pavojingai pakyla), pasunkėjo širdies veikla, kas sąlygojo kitų jo lėtinių ligų paūmėjimą ir papildomų vaistų vartojimą (b.l. 61–66, 124), bet ir iš esmės pakenkė jo – visuomeninio veikėjo (b.l. 81–84), viešų publikacijų/ straipsnių skelbėjo spaudoje (b.l. 85–104) ir kelių visuomeninių organizacijų nario (b.l. 79-80, 84) – reputacijai, t.y. menkina jo autoritetą, žemina jo garbę ir orumą. Kaltinamojo P. M. viešai teismui pareikštą prašymą inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto jo asmens kodo gavimo jis – privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas – suprato kaltinamojo prašymą inicijuoti ikiteisminį tyrimą būtent jo – privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo – atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. Taip kaltinamasis P. M. iš esmės apkaltino jį neteisėtai gavus kaltinamojo asmens kodą, nors pats kaltinamasis P. M. jam atskleidė savo asmens kodą dar šiek tiek anksčiau, t.y. iki Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. PK-23-753/2016, pateikdamas skundą Kauno miesto apylinkės teismui dėl baudžiamo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka jo – privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo – atžvilgiu (baudžiamojo byla Nr. PK-51-358/2012*), o gal pateikdamas procesinius dokumentus Jurbarko rajono apylinkės teismui civilinėje byloje pagal jo ieškinį kaltinamajam (b.l. 78). Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. nurodė, kad kaltinamąjį P. M. pažįsta jau senai – teko susitikti kaltinamojo P. M. tarnybos reikalais, siekiant išsiaiškinti galimas policijos pareigūnų nusikalstamas veikas, po ko jis parašė ir išspausdino keletą publikacijų apie kaltinamąjį. Nuo to laiko kaltinamasis P. M. jam kerštauja ir jie nuolat bylinėjasi teismuose. Jei ne jis kreipiasi į teismą dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka, tai tą padaro kaltinamasis P. M.. Šį baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka jis iniciavo siekdamas nutraukti kaltinamojo P. M. jau kurį laiką apie jį skleidžiamą melą ir prašo tik simbolinio neturtinės žalos atlyginimo – 1,00 Eur.

Kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu piktinosi visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu pradėtu baudžiamuoju procesu privataus kaltinimo tvarka, nes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d., gavęs privataus kaltintojo V. V. skundą, teismas galėjo pasinaudoti Lietuvos teismų informacine sistema ir perklausyti privataus kaltintojo V. V. nurodyto teisiamojo posėdžio garso įrašą, įsitikinti, kad privataus kaltintojo skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi ir yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kai baudžiamasis procesas negalimas, t.y. nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, bei atsisakyti priimti privataus kaltintojo V. V. skundą. Be to, kaltinamasis P. M. teigė nesuprantąs jam pareikšto kaltinimo ir kategoriškai neigė 2016-07-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr. PK-23-753/2016 teisiamajame posėdyje apšmeižęs privatų kaltintoją V. V.. Kaltinamasis P. M. patvirtino, kad iš tiesų privatų kaltintoją V. V. jis pažįsta senai – dar 2010 m. jam – policijos pareigūnui – teko Kaune prie Dainavos turgavietės sulaikyti privatų kaltintoją V. V. su kontrabandinėmis cigaretėmis (150 pakelių), už ką privatus kaltintojas buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 2 d. (b.l. 126–132). Nuo to karto privatus kaltintojas V. V. jam kerštauja, prasimano įvairiausių dalykų ir dėl bet kokios dingsties kreipiasi į teismą ir traukia jį atsakovu arba kaltinamuoju, ką patvirtina ir šis procesas. Be to, kaltinamasis P. M. nurodė, kad privatus kaltintojas V. V. po jo nubaudimo administracine tvarka apšmeižė jį vienoje iš viešai išspausdintų publikacijų, dėl ko jis, gindamas savo (asmens ir policijos pareigūno) reputaciją, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl baudžiamo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka V. V. atžvilgiu ir skunde nurodė savo asmens duomenis (b.l. 106–113). Suprantama, pateikdamas teismui skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, jis skunde nurodė savo asmens duomenis, tačiau asmens kodo jis nenurodė. Galimai savo asmens kodą jis nurodė kuriame kitame procesiniame dokumente adresuotame teismui. Pažymėtina, kad pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą asmens kodas yra ypatingi asmens duomenys, kurie niekam kitam, t.y. tretiesiems asmenims, neteiktini. Štai dėl šių priežasčių jam kilo įtarimų, kad teisme galimai nesilaikoma asmens duomenų apsaugos ir galimai dėl šių priežasčių privačiam kaltintojui V. V. tapo žinomas jo asmens kodas, ką jis norėjo išsiaiškinti ir paprašyti teismą inicijuoti tyrimą, t.y. išsiaiškinti, ar teisme buvo laikomasi asmens duomenų apsaugos, ar kuris teismo tarnautojas per klaidą be pagrindo šių duomenų neatskleidė privačiam kaltintojui. Toks jo prašymas visiškai nesietinas su privataus kaltintojo V. V. veiksmais ir negali būti laikytinas privataus kaltintojo šmeižimu. Kadangi privataus kaltintojo V. V. pareikštas kaltinimas yra visiškai nepagrįstas, kaltinamasis P. M. prašė teismo jį išteisinti.

Nors privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. ir kaltinamasis P. M. jau ilgą laiką nesutaria ir bylinėjasi teismuose, tačiau nagrinėjamu atveju nagrinėtinos tik Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-23-753/2016 2016-07-04 teisiamojo posėdžio aplinkybės, t.y. ar baudžiamojo proceso dalyvių prašymų sprendimo stadijoje vis tik buvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika (šmeižimas), ar ne.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai – paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-1/2009 ir kt.). Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas: faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-07-12 sprendimas byloje Feldek prieš Slovakiją ir kt.). Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą ir kt. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t.y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t.y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar informaciją paskleidęs asmuo dėl skleidžiamų duomenų tikrumo sąžiningai klydo, ar siekė apšmeižti kitą žmogų.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo perklausyta tik šiai baudžiamajai bylai reikšminga Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-23-753/2016 2016-07-04 teisiamojo posėdžio garso įrašo dalis (b.l. 67, 133; garso įrašo pradžia ir garso įrašas nuo 28,33 min. iki 31,54 min.) ir nustatyta, kad tąkart rašytas teisiamojo posėdžio protokolas (b.l. 70–77) iš esmės atitinka garso įrašą, t.y. užrašyta pažodžiui (b.l. 73–74, 2016-07-04 teisiamojo posėdžio protokolo 4 lapo paskutinė ir 5 lapo pirmos trys pastraipos):

„Kaltinamasis P. M. – <...> Man tik buvo labai keista, kad V. V., kažkaip nutekėjo mano asmeninė informacija, jis gavo mano asmens kodą kažkokiu būdu ir galimai, kad tas asmens kodas gautas jam susipažįstant su byla. Ar čia nereikėtų pradėti tyrimo kaip jis gavo asmens kodą“ (b.l. 74, 2016-07-04 teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapo pirmos pastraipos paskutiniai sakiniai).

„Teisėja – jūsų asmens kodas jau pačiame skunde nurodytas“ (b.l. 74, 2016-07-04 teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapo antra pastraipa).

„Kaltinamasis P. M. – man tiesiog keista, kaip žmonės gauna <...> (b.l. 74, 2016-07-04 teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapo trečios pastraipos pirmas sakinys).

Nagrinėjamu atveju privatus kaltintojas V. V. šiuos kaltinamojo P. M. žodžius supranta kaip prašymą teismui inicijuoti jo – privataus kaltintojo – atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. dėl neteisėto kaltinamojo P. M. asmens kodo gavimo ir kaip jo – privataus kaltintojo – apkaltinimą neteisėtai gavus kaltinamojo asmens kodą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme duotus privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. ir kaltinamojo P. M. paaiškinimus bei ištirtus įrodymus, vadovaudamasis lingvistiniu ir loginiu aiškinimo metodais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. M. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-23-753/2016 2016-07-04 teisiamojo posėdžio metu, pasakydamas aukščiau nurodytas frazes:

- nekonstatavo faktų ir (ar) aplinkybių;

- neišsakė / nepareiškė kaltinimo privačiam kaltintojui V. V. dėl jo – kaltinamojo P. M. – asmens kodo neteisėto gavimo;

- neprašė inicijuoti ikiteisminio tyrimo privataus kaltintojo V. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. dėl neteisėto jo – kaltinamojo P. M. – asmens kodo gavimo;

- išsakė abejonę dėl savo asmens duomenų – asmens kodo – apsaugos teisme, privačiam kaltintojui V. V. susipažįstant su byla;

- pasvarstė, ar nereikėtų pradėti tyrimą, kaip šiuo konkrečiu atveju privatus kaltintojas V. V. gavo jo – kaltinamojo P. M. – asmens kodą,

ką patvirtina šios kaltinamojo P. M. pasakytos frazės: „man tik buvo labai keista“, „kažkaip nutekėjo mano asmeninė informacija“, „jis (V. V.) gavo mano asmens kodą kažkokiu būdu ir galimai, kad tas asmens kodas gautas jam susipažįstant su byla“, „ar čia nereikėtų pradėti tyrimo, kaip jis gavo asmens kodą“, „man tiesiog keista, kaip žmonės gauna“.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog taip kaltinamasis P. M. išsakė savo nuomonę dėl jo asmens duomenų – asmens kodo – apsaugos teisme ir turėjo omenyje teisme atliktiną vidinį / tarnybinį tyrimą dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų laikymosi – taip siekė apsaugoti ir apginti savo teisę į asmens duomenų apsaugą, o ne apšmeižti privatų kaltintoją V. V. ir taip sumenkinti jo autoritetą, pažeminti jo garbę ir orumą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. M. 2016-07-04 teisme nagrinėjamuose veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvių ir subjektyvių požymių, todėl kaltinamasis P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąjį P. M., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.