Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą dėl 2020-08-03 kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu panaikinimo ir kreditoriaus IĮ „Stiksas“ skundą dėl 2020-08-28 kreditorių komiteto nutarimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti 2020-08-03 vykusiame BUAB „Žemkasa“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, susijusius su 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto rinkimo“. Kreditorius mano, kad nutarimas išrinkti UAB „Žemkasa“ kreditorių komitetą iš šešių narių suformuluotas neteisingai ir prieštarauja kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių daugumos valiai bei JANĮ 51 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

2. Balsuodami atskirai, kreditoriai pasisakė dėl 5 narių, o ne dėl 6 narių išrinkimo, kaip teigia nemokumo administratorė. VSDFV Klaipėdos ir Alytaus skyriai balsavo „už“ AS Luminor bank, VMI prie FM, AB „Dolomitas“, darbuotojų atstovės I. K. kandidatūras, o balsavo „prieš“ UAB „Intrum Lietuva“ kandidatūrą. Išanalizavus balsavimo rezultatus matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma prabalsavo dėl 6 narių, t.y. AS Luminos bank (52,12 proc.), UAB „Intrum Lietuva“ (77,31 proc.), VMI prie FM (87,54 proc.), AB „Dolomitas“ (54,42 proc.), darbuotojų atstovės I. K. (52,12 proc.).

3. Kreditorių komitetas turėjo būti išrinktas iš 5 narių – IĮ „Stiksas“,VMI prie FM, UAB „Intrum Lietuva“, AB „Dolomitas“ ir I. K.. Šiuo atveju nemokumo administratorė, neatsižvelgdama į Šiaulių apygardos teismo 2020-02-26 nutarties išaiškinimą, kad kreditorių susirinkimas turi svarstyti 4 komiteto narių kandidatūras, pasiūlė iš naujo svarstyti 5 komiteto narių kandidatūras.

4. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius mano, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei BUAB „Žemkasa“ kreditorių, balsavusių už kreditorių komitetą iš 5 narių, teises ir teisėtus interesus.

5. BUAB „Žemkasa“ administratorė nesutinka su kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus nuomone. Visų pirma ji nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas dėl 6 narių kreditorių komiteto išrinkimo niekaip nepažeidžia nei įmonės, nei kreditorių interesų. Tokio pažeidimo nenurodo ir pats pareiškėjas savo skunde. JANĮ suformuluota, jog formaliu pagrindu kreditorių priimti nutarimai nenaikinami.

6. Pareiškėja ydingai interpretuoja ne tik Šiaulių apygardos tesimo 2020 m. vasario 26 d. nutartį, bet ir JANĮ įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją dėl teisės spręsti atitinkamus klausimus kreditorių susirinkime ir priimti nutarimus.

7. Pagal JANĮ 53 straipsnio 2 dalį kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Kreditorių komiteto rinkimo, jo sudėties ir skaičiaus nustatymas yra priskiriamas tik kreditorių susirinkimo kompetencijai, kas šiuo atveju 2020-08-03 įvykusio kreditorių susirinkimo metu ir buvo įgyvendinta, į kreditorių komitetą išrinkus 6 kreditorių komiteto narius: IĮ „Stiksas“, AS Luminor bank, UAB „Intrum Lietuva“, VMI prie LR FM, AB „Dolomitas“, I. K..

8. Balsuojant dėl visų 6 kreditorių komiteto narių kandidatūrų, visi 6 kreditorių komiteto nariai buvo išrinkti laikantis JANĮ 51 straipsnio 1 dalies reglamentavimo. AS Luminor bank surinko JANĮ įtvirtintą reikalingą kiekį balsų nutarimui dėl jo išrinkimo į kreditorių komitetą priimti. Atitinkamai buvo teisėtai ir pagrįstai išrinktas į kreditorių komitetą.

9. Pareiškėjo skundu ginčijamu nutarimu kreditorių komitetui esant išrinktam iš daugiau narių, negu minimalūs įstatymo reikalavimai, yra neabejotinai užtikrinami visas kreditorių grupes atstovaujanti kreditorių komiteto sudėtis: I. K. – darbuotojų atstovas, UAB „Intrum Lietuva“ ir AS Luminor bank – skirtingo didelės vertės turto įkaito turėtojai, VMI prie LR FM – antros eilės kreditorius ir įkaito turėtojas, IĮ „Stiksas“ ir AB „Dolomitas“ – didžiausi trečios eilės kreditoriai.

10. Pareiškėjo pozicija, neva į kreditorių komitetą turėjo būti išrinkti tik 5 nariai, yra ne tik nepagrįsta, bet ir kelia abejonių pareiškėjo suinteresuotumu mažesne narių sudėtimi.

11. Kreditorius IĮ „Stiksas“ prašomas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, kadangi jo kreditorinis reikalavimas sudaro 567004,43 Eur. Be to, jis yra kreditorių komiteto pirmininkas, todėl būsimas teismo sprendimas dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo turės tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

12. Kreditorius IĮ „Stiksas“ pilnai palaiko bankrutavusios UAB „Žemkasa“ kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto rinkimų panaikinimo. Jis nurodė, kad dėl kreditorių komiteto sudėties iš 5 narių buvo nuspręsta dar 2019-12-27, tokią pat valią išreiškė kreditorių susirinkime 2020-08-03. Kandidatūrų į komiteto narius, dėl kurių buvo balsuojama, skaičius niekaip negalėjo pakeisti kreditorių susirinkimo nustatyto maksimalaus kreditorių komiteto narių kiekio. Vien faktas, kad kreditoriai balsavo dėl visų pasiūlytų kandidatūrų, taip pat nereiškia, kad kažkokiu būdu galėjo pasikeisti kreditorių valia dėl kreditorių komiteto narių kiekio.

13. IĮ „Stiksas“ nuomone, patvirtinto kreditorių komiteto narių skaičiaus negali pakeisti ir situacija, kuomet yra siūloma ir balsuojama dėl didesnio kandidatų kiekio ir visi pasiūlyti kandidatai surenka daugiau balsų „už“ negu „prieš“. Jei kandidatų į kreditorių komitetą yra daugiau nei vietų šiame komitete, kandidatų į kreditorių komitetą rezultatus turi apspręsti ne tai, dėl kokių kandidatūrų yra balsuojama, o tai, kurie iš kandidatų surinko daugiausia balsų.

14. Kreditorius IĮ „Stiksas“ nurodė, kad nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, koks yra suformuluotas 2020-08-03 kreditorių susirinkimo protokole Nr.7, nebuvo ir negalėjo būti priimtas, todėl naikintinas visa apimtimi.

15. Kreditorius IĮ „Stiksas“ nurodė, kad jei bankrutavusios UAB „Žemkasa“ kreditorių komitetas buvo sudarytas neteisėtai ir tai bus konstatuota nagrinėjamoje byloje, šio kreditorių komiteto nutarimai 2020-08-28 pripažintini neteisėtais.

16. Kreditorius Luminor Bank AS nurodė, kad vadovaujantis JANĮ 53 str. 2 d., komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip penki nariai. Taigi, JANĮ įtvirtintina minimalų, bet ne maksimalų komiteto narių skaičių. Teismas 2020-02-13 nutartimi c. b. Nr. e2-362-372/2020, be kita ko sprendė, jog „esant daugiau įkaito turėtojų, jų daugiau būtų ir kreditorių komitete. Tai atitiktų protingumo ir sąžiningumo principus“. UAB „Adminova“ po teismo 2020-02-13 priėmimo pateikė teismui prašymą dėl minėtos nutarties išaiškinimo ir teismas 2020-02-26 nutartimi nutarė, kad BUAB „Žemkasa“ kreditorių susirinkimas turi iš naujo svarstyti 4 komiteto narių kandidatūras, paliekant komiteto pirmininką IĮ „Stiksas“ nepakeistą. VSDFV klaidingai traktuoja teismo 2020-02-26 nutartį, kadangi ne teismo, o kreditorių susirinkimo kompetencijai priskiriamas komiteto rinkimas, jo sudėtis ir narių skaičius.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo bankui yra svarbu būti komiteto nariu ir dalyvauti, priimant sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus ir IĮ „Stiksas“ skundai atmestini.

18. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas skundžiamas nutarimas, įvyko galiojant JANĮ, skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo taip pat gautas ir išnagrinėtas po JANĮ įsigaliojimo, todėl ginčo klausimas spręstinas taikant JANĮ nuostatas.

19. Spręsdamas klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, teismas neturi teisės vertinti juos formaliai. Bankroto procesas yra kolektyvinis, jo metu turi būti saugomi visų bankroto proceso dalyvių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-219/2017). Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir teisėtus interesus. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Todėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, darbo tvarka ir nutarimų priėmimo procesas negali būti organizuojamas taip, kad jo metu būtų pažeidžiami bankroto proceso principai ir kitų bankroto proceso dalyvių teisėti interesai.

20. Kreditoriai bankroto byloje turi apibrėžtas įstatyme nustatytas teises. Pagal JANĮ 43 straipsnio 3 punktą kreditorius turi teisę skųsti kreditorių komiteto sprendimus. Taigi, kreditorius savo teisę nesutikti su kreditorių komiteto sprendimo pasekmėmis gali realizuoti tik pateikdamas skundą dėl kreditorių komiteto sprendimo. Tik išnagrinėjęs skundą dėl kreditorių komiteto sprendimo teisėtumo ir pripažinęs jį visą ar iš dalies neteisėtu, teismas gali nustatyti sprendimo neteisėtumo teisines pasekmes, o tokių pasekmių nustatymas ir būtų apelianto reikalaujamos teisminės bankroto procedūrų kontrolės vykdymas.

21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreditorių susirinkimo, tiek kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

24. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis bankroto proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kadangi iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Skirtingai nuo įmonės kreditorių, bankroto procese siekiančių savo asmeninių turtinių interesų apsaugos, bankroto administratorius gina tiek kiekvieno iš įmonės kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (būdamas vienintelis jos atstovas bankroto procese), siekdamas atitinkamų interesų pusiausvyros; jis taip pat turi pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą ir įmonės skolininkės turto apsaugą. Bankroto administratorius privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą bei stengtis išsaugoti kuo daugiau įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 15 punktas).

25. Teismas pripažįsta, kad kreditorių susirinkimo valia buvo nustatyta kreditorių komiteto sudėtis. JANĮ nėra numatyta, kad teismas turi pagrindo įtakoti kreditorių komiteto sudėtį, išskyrus imperatyvią nuostatą, kad šį komitetą sudaro ne mažiau kaip 5 nariai.

26. Atmetant skundus, iš VSDFV Klaipėdos skyriaus ir IĮ „Stiksas“ BUAB „Žemkasa“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 53 straipsniu, CPK 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo 3 punkto panaikinimo atmesti.

Kreditoriaus IĮ „Stisas“ skundą dėl BUAB „Žemkasa“ kreditorių komiteto 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimų panaikinimo atmesti.

Priteisti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus ir IĮ „Stiksas“ bankrutuojančiai UAB „Žemkasa“ po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.