Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1489-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-04
Bylos Nr.
e1-1489-836/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14267-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1489-836/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14267-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.12.1.3.; 2.12.1.4;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., 2020 m. balandžio 11 d., apie 23.00 val., Kėdainių r., Pelėdnagių sen., Saviečių k., Mėklos g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. - draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo L. K. priklausančią transporto priemonę automobilį ,,Mitsubishi Carisma", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0350, patikros sertifikato numeris Nr. 1174786 buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių ) neblaivumas – 1,83 ‰ (promilių) girtumas.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020-04-11 su drauge gėrė alų. Iki vakaro jis išgėrė 4 litrus 5 laipsnių stiprumo alaus. Apie 23 val. nutarė draugės tėvui L. K. priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apvažiuoti Saviečių kaimą. Draugė tuo metu jau miegojo. Saviečių kaime, važiuodamas Mėklos gatve, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Po to minėtu automobiliu grįžo į draugo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Po penkių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pareigūnams prisipažino, kad vairavo minėtą automobilį, taip pat pasakė, jog prieš važiuodamas gėrė alų. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti girtumą. Pirmą kartą jam nustatytas 1,83 promilių girtumas, antrą 2,01 promilių girtumas. Gailisi dėl savo veiksmų. Vairuotojo pažymėjimą paliko Didžiojoje Britanijoje (b. l. 64, 65, 68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir jame stovintis automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad apgadinta automobilio „Mitsubishi Carisma“, priekinė dalis: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis ir radiatoriaus grotelės. (b. l. 17-23)

Pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. K. (b. l. 33).

Iš VšĮ "Emprekis" pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“ 1900 TD GL“, gamybos periodas 1997 - 1999 m., kaina Lietuvoje 612 eurų be PVM (b. l. 34).

2020-04-11 23.30 val., patikrinus alkoholio kiekio matavimo prietaisu, A. B. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, 23.46 val. - 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 26).

??? 2020-04-11 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad vyr. patrulė E. S. A. B. nustatė šiuos neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad A. B. negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), (b. l. 28).

Liudytojas V. B. parodė, kad 2020-04-11 dirbo kartu su vyr. patrule E. S. ir apie 23.02 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), automobilis atsitrenkė į medį ir pasišalino. Atvykus, juos pasitiko pranešėjas N. S., kuris paaiškino, kad matė eismo įvykį ir žino kur pasišalino vairuotojas. N. S. paaiškino, kad vairuotojo nematė, tačiau įsidėmėjo automobilį ir nurodė, kad galimai vairavo toje pačioje gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis asmuo. Nuvykus į nurodytą vietą, kieme rado apgadintą automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Į kiemą išėjo, kaip vėliau nustatyta, A. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. A. B. paaiškino, kad vairavo kieme stovintį automobilį, sankryžoje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Automobilis priklauso draugės tėčiui. A. B. neneigė, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. nurodė, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo prieš 2 valandas. Pirmą kartą alkotesteriu A. B. nustatytas 1,83 promilių girtumas, po 16 minučių antrą kartą nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 46-47).

Liudytojas L. K. parodė, kad 2020-04-07 savo dukros draugui A. B. perdavė savo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020-04-11 paskambino dukra ir pranešė, kad A. B. jo automobilį vairavo neblaivus ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis neleido A. B. automobilio vairuoti neblaiviam (b. l. 52, 53).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai, asmens blaivumo testų duomenys ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui, prašė baudą leisti sumokėti per vienerius metus ir sumažinti prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą (b. l. 91-93).

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas (b. l. 82), administracine tvarka baustas (b. l. 83), iš jo žodžių dirba, duomenų, patvirtinančių, kad jo atžvilgiu buvo taikytas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas, nėra. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį artimą šios rūšies bausmės minimumui. Tenkinamas kaltinamojo prašymas ir nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas 12 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas, nebuvo baustas už KET nusižengimus, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui - 1 (vieneriems) metams. Termino pradžia skaičiuotina nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2020 m. balandžio 22 d.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė konfiskuoti iš kaltinamojo nusikaltimo priemonės – automobilio „Mitsubishi Carisma“ vertės piniginį ekvivalentą – 612 Eur.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“. Taigi, automobilis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Mitsubishi Carisma“, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui L. K. (b. l. 33). Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „Mitsubishi Carisma“, vertė be PVM yra 612 Eur (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, konfiskuotino turto vertė konkrečiu atveju skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018; 1A-624-935/2019), todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę (be PVM) atitinkanti pinigų suma - 612 Eur.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios (b. l. 71-72, 76-77).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 60 (šešiasdešimt) MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 40 (keturiasdešimt) MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. B. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 612 Eur (šešis šimtus dvylika eurų) valstybės naudai.

2020 m. balandžio 22 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis, kuris grąžintas savininkui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilis paliekamas savininko žinioje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis). Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti kaltinamajam kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė