Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

3. Ieškovei I. M. priklauso: 1) 0,2234 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 01060 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 0,1190 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) 0,0892 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 0,0798 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) 0,1168 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. Visi nurodyti žemės sklypai yra bendrame kvartale ir suformuoti detaliojo planavimo procedūros metu, pagal 2009 m. balandžio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pakeista žemės naudojimo paskirtis. Ieškovams priklausančių žemės sklypų žemės naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos arba gyvenamosios teritorijos arba kita, pagal kurią ieškovai turi teisę statyti gyvenamuosius statinius.

4. Ieškovai siekdami įgyvendinti savo teisę statyti gyvenamuosius statinius, 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė rangos sutartį dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui techninio projekto parengimo su uždarąją akcine bendrove (duomenys neskelbtini). Parengtas techninis projektas pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ institucijų kontrolės priežiūrai ir derinimui.

5. Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „A. G.“, kuri yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakinga už gamtinių dujų perdavimą (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą, 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog nepritaria techninio projekto sprendiniams ir pateikė pastabas nurodydama, jog didesnioji dalis planuojamos teritorijos patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją (po 200 m į abi puses nuo vamzdyno ašies), kurioje yra ribojamas pastatų ir jų aukštų skaičius bei į magistralinio dujotiekio trečios vietovės klasės teritoriją (po 200 m. į abi puses nuo vamzdyno ašies), kurioje yra ribojamas pastatų aukštų skaičius, taip pat nurodė, kad šiuo metu magistralinio dujotiekio pirmos klasės vienete, į kurį patenka dalis gyvenamųjų namų kvartalo, jau yra pasiektas didžiausias leistinas pastatų skaičius, todėl kvartalo dalyje, patenkančioje į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas, naujų pastatų statyba yra negalima, nurodė neprojektuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų gyvenamųjų namų, patenkančių į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas (po 200 m. į abi puses nuo vamzdyno ašies) aptarnavimui, o vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai gali būti projektuojami gyvenamiesiems namams numatomiems žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

6. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovai kreipėsi į AB „A. G.“, prašydamas detaliai pagrįsti, kodėl negalima statyti naujų statinių žemės sklypuose esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodant kaip yra paskaičiuotas statinių skaičius magistralinio dujotiekio pirmos vietovės teritorijos ribose, kiek yra statinių magistralinio dujotiekio pirmos vietovės teritorijos ribose, kokie statiniai nuo 2009 m. balandžio 30 d. magistralinio dujotiekio pirmos vietovės teritorijos ribose, kuriose skaičiuojamas statinių kiekis, yra pastatyti naujai, kokiu pagrindu šių statinių statybai suteikti pritarimai (suderinimai). AB „A. G.“ pateikė atsakymą, jog ieškovams priklausančių inžinerinių komunikacijų ir gyvenamosios paskirties sklypai patenka į esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys - Šiauliai- Klaipėda pirmos vietovės klasės ir magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trečios vietovės klasės teritorijas. Magistralinio dujotiekio Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka dalis ieškovams priklausančių gyvenamosios paskirties sklypų, užstatymo pastatais tankis jau pasiektas, todėl bet kurio naujo pastato statyba yra negalima, išskyrus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie į pirmos vietovės klasės teritoriją patenka tik dalinai (juose pastatų statyba yra galima tik ne arčiau nei 200 m. nuo esamo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies). AB „A. G.“ nurodė, jog tuo atveju jeigu būtų kreiptasi pastato statybai ieškovams priklausančiuose sklypuose, ji pritarimų (suderinimų) neišduotų, išskyrus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik tuo atveju jeigu statiniai butų statomi už esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribos.

7. Vadovaujantis Magistralinio dujotiekio Įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau - taisyklės, patvirtintos 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-12, Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“) 18.4 punkto nuostatomis, negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, - magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t, y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo MDV) yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius ar įrengti naujus įrenginius, juos rekonstruoti bei keisti pastatų (patalpos, patalpų) ar kitų statinių paskirtį (tiek atliekant statybos darbus, tiek ir jų neatliekant).

8. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, susiklostė tokia teisinė situacija, jog ieškovai negali jiems priklausančiuose žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių, nors iki 2014 m. sausio 29 d. ieškovai galėjo juose realizuoti savo kaip savininko teisę naudotis žemės sklypais, pagal jų paskirtį. Ieškovai negali naudotis savo nuosavybe.

11. Ieškovai nekvestionuoja nustatyto teisinio reglamentavimo, t.y. įstatymo ir taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau jo kaip savininko teisės turi būti taip pat ginamos. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant šias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato metodikos, kuri reglamentuotų nuostolių, atsiradusių dėl pakeisto teisinio reglamentavimo susijusio su žemės sklypu nustatytų suvaržymu atlyginimo apskaičiavimo tvarką.

12. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka; žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimu, o šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ieškovo teisių pažeidimus susijusius su teisės naudotis žemės sklypais pagal jų tiesioginę paskirtį praradimu turi apginti teismas.

13. Ieškovų žemės sklypai, kuriems numatyta paskirtis kita, gyvenamoji teritorija, suformuoti detaliojo planavimo procedūros metu 2009 m. Detaliojo planavimo metu detaliojo plano sprendiniai suderinti su magistralinių dujotiekių tuomečiu valdytoju AB (duomenys neskelbtini). Detaliojo planavimo metu suformuoti žemės sklypai galėjo būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, t.y. gyvenamųjų namų statybai. Ieškovo teisių ribojimas atsirado vėliau, dėl nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio teisinio reglamentavimo, kai buvo priimtos GDĮ 2 straipsnio 46, 47 dalies nuostatos ir tuo pačių pakeistos Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklės dėl magistralinio dujotiekio saugos kriterijų, nustatančios, jog draudžiama be magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdynų) yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius.

14. Ieškovo teisių ribojimas naudotis žemės sklypais atsirado vėliau, kai valstybės institucijos buvo davusios leidimą keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, todėl sklypo savininkas (ieškovai) turėjo teisėtą lūkestį šiuos veiksmus atlikti, o įgyvendinęs detalių į planavimą ir vėliau netekęs galimybės suformuotus žemės sklypus naudoti pagal paskirtį turi teisę į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24 punktas). Ribojimai savo esme atitinka ieškovo nuosavybės paėmimą, nes ieškovai nebegali naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį, tačiau ieškovams už tokį paėmimą nėra teisingai atlyginta, pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.

15. Atveju, kai savininkas visiškai negali naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį dėl to, jog jis tarnauja kitam asmeniui, daiktas turėtų būti išperkamas. Daikto išpirkimas yra savininko teisių apsaugos atvejis ir pagrindą išpirkti daiktą gali sudaryti aplinkybės, kad daikto savininko teisės ir galimybės naudotis daiktu iš esmės suvaržomos paneigiant nuosavybės teisės esmę, todėl iš savininko daiktas gali būt išpirktas kompensuojant jam daikto vertę, o ne atlyginant dėl tokio suvaržymo nuostolius. Kadangi, ieškovai dėl ribojimų negali visiškai naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį atsakovai įpareigotini išpirkti žemės sklypus.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai klaidingai nurodo, jog magistralinio dujotiekio (toliau - MD) savininke yra Lietuvos Respublika, veikianti per Energetikos ministeriją, nes tiek MD Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda, tiek MD Klaipėda-Kuršėnai savininke yra AB „A. G.“, kuri tuo pačiu yra atsakinga ir už saugų šių MD eksploatavimą. Iš byloje ieškovų pateikto AB „A. G.“ 2019 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinių statybos (duomenys neskelbtini) matyti, kad MD Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda buvo nutiestas ir pripažintas tinkamu naudoti 1968 metais.

17. Energetikos ministerijos vertinimu, ieškovų teiginiai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau - GDĮ) 2 straipsnio pakeitimui, kuriuo šis straipsnis buvo papildytas naujomis 46 ir 47 dalimis, ir Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ naujai redakcijai, jie negali žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių yra akivaizdžiai klaidingi, nes:

17.1.Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, (toliau - Specialiosios sąlygos) nuo 1992 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojusioje 24.5 papunkčio redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad rengiantis statyti bet kurios rūšies pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų nuotoliu nuo MD, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su MD eksploatuojančia organizacija. Pažymėtina, kad Specialiosiose sąlygose įtvirtinta nuostata, jog rengiantis statyti bet kurios rūšies pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų (nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. - 200 metrų) nuotoliu nuo MD, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį MD eksploatuojančia įmone, galiojo iki 2020 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 4.1 papunkčiu buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 243 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais),

17.2.Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos tvirtina perdavimo ir paskirstymo sistemų, dujų talpyklų, suskystintų dujų įrenginių projektavimo, statybos, eksploatavimo reikalavimus nustatančius teisės aktus. Nežymiai pakitusi ši nuostata iš esmės išliko ir vėlesnėse GDĮ redakcijose.

17.4.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ 1.1 papunkčiu Ūkio ministerijai kartu su Aplinkos ministerija buvo pavesta parengti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktus, nustatančius gamtinių dujų sistemų projektavimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimus;

17.5.Sritinio norminio dokumento “Dujų Sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės”, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 “Dėl sritinio norminio dokumento “Dujų Sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės” patvirtinimo” (toliau - Sritinis norminis dokumentas) 4.10 papunktyje buvo įtvirtinta nuostata, kad vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo MD vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno, 4.11 papunktyje buvo numatyta, kad vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kai kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti, 4.11.1 papunktis reglamentavo, kad 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti, o 4.11.3 papunktyje buvo numatyta, kad 3 klasės vietovė yra toks vietovės klasės vienetas, kuris turi 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti, taip pat toks vietovės klasės vienetas, kur MD vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui);

17.6. 2006 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Sritinio norminio dokumento 4.14 papunkčio pakeitimas, kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šio Sritinio norminio dokumento įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti MD, priskiriama 1 klasei.

18. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, ieškovų teiginiai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus GDĮ 2 straipsnio pakeitimui ir Taisyklių naujai redakcijai, jie negali žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių, neatitinka tikrovės, nes iki 2017 m. liepos 1 d. bei iki Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeista ieškovams priklausančių žemės sklypų naudojimo paskirtis į gyvenamosios teritorijos, buvęs teisinis reguliavimas iš esmės numatė tokius pat ribojimus dėl leistino pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus MD 1 klasės vietovėje, o tokioje vietoje rengiantis statyti bet kurios rūšies pastatus, įrenginius ar kitus objektus priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją buvo būtina suderinti su MD eksploatuojančia organizacija arba kaip šiuo metu numatyta Taisyklių 18 punkte yra būtina gauti MD savininkės, t. y. AB „A. G.“ rašytinį pritarimą projektinei dokumentacijai ar rašytinį sutikimą.

19. Ieškovams priklausančių žemės sklypų naudojimo paskirtis buvo pakeista į gyvenamosios teritorijos, jau esant teisiniam reguliavimui, nustatančiam MD vietovių klases ir jose leistiną pastatų skaičių, taip pat pastatų aukštų skaičių ir mažiausią leistiną atstumą nuo MD iki viešam žmonių susibūrimui skirtų statinių ir įrenginių, todėl tuo atveju, jeigu AB „A. G.“ tinkamai nustatė MD vietovės klasę, kurioje yra minėti ieškovų žemės sklypai, bei taip pat tinkamai nustatė šiose vietovėse pasiektą užstatymo pastatais tankį, tuomet Energetikos ministerijos vertinimu, negali būti keliamas klausimas dėl ieškovų teisių pažeidimo, ribojant jiems teisę statyti pastatus. Be kita ko pažymėtina, kad minėti žemės sklypų naudojimo ribojimai atsirado ne dėl 2017 m. liepos 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo, kaip teigia ieškovai, bet dėl to, kad tuo metu, kai ieškovai nusprendė statyti pastatus MD 1 vietovės klasės teritorijoje jau buvo pasiektas maksimalus leistinas užstatymo pastatais tankis, kaip teigiama ir AB „A. G.“ rašte.

20. Energetikos ministerijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika nėra MD Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda ir MD Klaipėda-Kuršėnai savininkė ir į tai, kad tuo metu, kai buvo keičiama žemės sklypų naudojimo paskirtis į gyvenamosios teritorijos, teisės aktai numatė iš esmės tokius pačius ribojimus dėl pastatų statymo atitinkamose MD vietovių klasėse, kokie išliko ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus GDĮ 2 straipsnio pakeitimui ir Taisyklių naujai redakcijai, ieškovų reikalavimai įpareigoti Lietuvos Respubliką išpirkti ieškovams priklausančius žemės sklypus yra akivaizdžiai nepagrįsti, bei tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovams nepagrindus, jog būtent valstybės veiksmai (ar neveikimas) lėmė ieškovų nuostolius, susijusius su jų teisės naudotis žemės sklypais pagal pastarųjų paskirtį praradimu, Lietuvos Respublika negali būti laikoma tinkama atsakove šioje byloje.

21. Atsakovė AB „A. G.“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sklypuose gyvenamųjų pastatų statyba yra negalima dėl pasiekto didžiausio leistino 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus MD pirmos vietovės klasės vienete. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog ginčo sklypuose pastatų statyba yra negalima būtent dėl MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 p., įpareigojančio gauti MD savininko pritarimą šiai statybai. Ieškovai neneigia, neginčija ir pripažįsta, kad ginčo sklypuose pastatų statyba yra negalima. Dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau Ieškovai nepagrįstai teigia, esą pastatų statyba ginčo sklypuose negalima būtent dėl 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 p. normos, kuri numato pareigą gauti MD savininko pritarimą (sutikimą), be kita ko, statinių MD vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 m ar mažesniu atstumu nuo MD vamzdyno, projektavimo ir statybos tikslu.

22. Atsakovės AB „A. G.“ 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastatų statyba ginčo sklypuose negalima, nes MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka šie sklypai, yra pasiektas didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. Akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dar prieš 10 m. pasisakyta dėl pastatu statybos (ne)galimumo DP suplanuotoje teritorijoje. Šis raštas adresuotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuri ieškovų užsakymu jų žemės sklypų vystymui dar 2010 m. rengė projektinius dokumentus. Šiame ankstesnio MD savininko rašte taip pat nurodyta, kad „Esant daugiau nei 10 pastatų, jie gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio. Šiuo atveju pastatai gali būti statomi trijuose suformuotuose žemės sklypuose už 200 metrų ribos“.

23. Byloje nėra ginčo, kad MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ginčo sklypai, yra pasiektas didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius, kas ir yra tokių pastatų statybos ginčo sklypuose negalimumo priežastimi. Ginčo sklypai suformuoti mažesniu nei 200 m atstumu nuo 1968 m. statybos MD vamzdyno Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo žinoma ir Detaliojo plano (toliau – DP) rengimo metu. DP aiškinamojo rašto 41 puslapyje nurodyta, jog MD yra apie 100 m atstumu nuo planuojamo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirminis sklypas), kurį padalinus pagal DP suformuoti Žemės sklypai gyvenamajai statybai. Vadovaujantis MD įrengimo ir plėtros taisyklių 9 p., MD yra potencialiai pavojingas įrenginys, o pagal MD Įrengimo ir plėtros taisyklių 14 p. 1968 m. statybos MD vamzdynas ir teritoriją, esanti po 200 m į abi puses nuo jo priskiriami pirmai vietovės klasei.

24. MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ginčo sklypai, didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius jau yra pasiektas. Esminės MD vietovės klasių teisinio reguliavimo nuostatos įsigaliojo ne 2014 m. sausio 29 d. ir/ar 2017 m. liepos 1 d., kaip tai nepagrįstai teigia ieškovai, o dar prieš DP patvirtinimą ir Žemės sklypų gyvenamajai statybai suformavimą. Byloje esantys Žemės sklypų nekilnojamojo turto registrų (toliau -NTR) išrašai patvirtina, kad DP pagrindu Žemės sklypai gyvenamajai statybai buvo suformuoti po DP patvirtinimo taip pat 2009 m. Tuo metu MD vietovės klasių teritorijų teisinis režimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 patvirtintame sritiniame norminiame dokumente „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ (toliau - SND „Magistraliniai dujotiekiai“). Šiame teisės akte buvo įtvirtintos iš esmės tapačios MD vietovės klasių teritorijų teisinio režimo nuostatos, kurios vėliau įtvirtintos 2014 m. vasario 10 d. įsigaliojusiose MD įrengimo taisyklėse bei nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiose MD įrengimo ir plėtros taisyklėse. SND „Magistraliniai dujotiekiai“ 4.11.1 punktas taip pat nustatė didžiausia leistina 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių pirmos vietovės klasės vienete. Tapatus normatyvas buvo įtvirtintas nuo 2014 m. vasario 10 d. įsigaliojusių MD įrengimo taisyklių 29.1 punkte, o šiuo metu jis įtvirtintas MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 punkte ir 1 lentelėje. SND „Magistraliniai dujotiekiai“ 4.10 punktas tapačiai apibrėžė vietovės klasės vienetą, kuriame iki pat dabar taikomas tapatus didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, normatyvas. Kaip ir šiuo metu galiojančio GDĮ 2 straipsnio 47 dalis bei MD įrengimo ir plėtros taisyklių 7.4 punktas, taip ir SND „Magistraliniai dujotiekiai“ 4.10 punktu vietovės klasės vienetas buvo apibrėžtas kaip teritorija, esanti po 200 m į abi puses nuo MD vamzdžio ašies ir besitęsianti 1 600 m išilgai vamzdyno. Tapatus apibrėžimas buvo įtvirtintas ir 2014 m. vasario 10 d. įsigaliojusių MD įrengimo taisyklių 27 punkte.

25. Nuo 1992 m. rugsėjo 21 d. galiojusiame teisiniame reguliavime buvo įtvirtinta ir pareiga derinti priešprojektinę ir projektinę dokumentaciją su MD eksploatuojančia organizacija. Tokia pareiga buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - Specialiosios sąlygos) 25 punkto paskutinėje pastraipoje, įsigaliojusioje dar 1992 m. rugsėjo 21 d. DP derinimo ir tvirtinimo metu galiojusi Specialiųjų sąlygų 25 punkto paskutinė pastraipa nustatė pareigą su MD eksploatuojančia organizacija derinti priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 m atstumu nuo MD trasos. Ši derinimo pareiga galioja iki šiol ir yra įtvirtinta MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18-19 punktuose, tiesa, mažesnėje -200 m atstumu nuo MD esančioje teritorijoje.

26. Ieškovai nereiškia jokio reikalavimo atsakovei AB „A. G.“, ieškiniu prašoma įpareigoti Lietuvos Respubliką išpirkti ginčo sklypus, priteisiant ieškovams kompensaciją, atitinkančią ginčo sklypų vidutinę vertę. Iš ieškinio nėra aišku, kaip reikėtų traktuoti „išpirkimą“. Ieškinio kontekste, kokio įstatymo ar kito teisės akto pagrindu ir kokia tvarka jis apskritai galėtų ir turėtų būti vykdomas, taip pat kokiu pagrindu ir iš ko ieškovams priteistina jų prašoma kompensacija. Tad ieškinio reikalavimai yra ne tik visiškai nepagrįsti, bet ir ydingai suformuluoti bei jokiomis sąlygomis negalėtų būti tenkinami.