- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-1480-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10704-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: R. S., R. S., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečiams vaikams M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
2. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. S., G. S. ir E. S. laikiną išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašyme nurodė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2020 m. sausio mėn. Nuo tada atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai. Atsakovas gera valia neskiria piniginių lėšų būtiniems vaikų poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., G. S., E. S. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17760-451/2020 įsiteisėjimo, ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams M. S., G. S., E. S. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog, neužtikrinus ieškinio reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti specialieji ir minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, atsakovui geranoriškai neteikiant nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Nurodęs, kad pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, teismas įpareigojo atsakovą mokėti savo nepilnamečiams vaikams M. S., G. S., E. S. laikiną išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad 180 Eur dydžio išlaikymas pagal L. S. pareiškimą civilinėje byloje Nr. eL2-7852-528/2020 buvo priteistas iš G. S. teismo nutartimi. Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl išlaikymo priteisimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., G. S., E. S. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nutartis priimta vadovaujantis tik ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis, kurie yra nebeaktualūs. Šalių nepilnametis vaikas E. S. nuo 2020 m. birželio 1 d. gyvena su atsakovu, ieškovė sūnui neteikia išlaikymo nuo 2020 m. birželio 1 d. Ieškovas nebegauna 1 300 Eur darbo užmokesčio, nes, grįžęs po nedarbingumo, atsakovas buvo atleistas, paskutinės piniginės lėšos, kurias 2020 m. liepos 16 d. yra gavęs atsakovas, yra 271,03 Eur.
1.2. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinos E. S. gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo ir laikino išlaikymo sūnui priteisimo iš ieškovės.
1.3. Nutarties dalis, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas E. S., prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 1 daliai.
1.4. Nutarties dalis, kuria visiems trims vaikams priteistas po 180 Eur laikinas išlaikymas, prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 daliai. Pagal pateiktus duomenys šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė negu atsakovo, atsakovas yra bedarbis, nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavęs aktualią informaciją, galėjo pasinaikinti skundžiamą nutartį, bet to nepadarė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje numatytą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.
1.6. Nutartis prieštarauja CPK 2 straipsnyje įtvirtintiems civilinio proceso tikslams. Šiuo atveju yra pažeistas vaiko E. S. interesas būti išlaikomam motinos.
1.7. Nutartis prieštarauja CPK 376 straipsniui.
Žemesnės instancijos teismas
1.8. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas nepasinaudojo privalomąja teismine mediacija, tačiau būtent atsakovas kreipėsi dėl privalomosios teisminės mediacijos santuokos nutraukimo byloje, o ne ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, nepasinaudojusi privalomąja mediacija, todėl ieškinys negalėjo būti priimtas, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovas nesupranta vaikams priteistino laikino išlaikymo paskirties, apimties, privalomumo, esminių teikimo principų ir vaikų poreikių.
7.2. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, todėl teismas neturėjo pagrindo ir galimybės išsamiai nustatyti visas su išlaikymo priteisimu susijusias aplinkybes.
7.3. Atsakovas nenurodo realių pagrindų, dėl kurių laikinas išlaikymas vaikams buvo priteistas nepagrįstai. Atsakovas negali paneigti, jog nuo 2020 m. sausio mėn. (nuo gyvenimo skyrium pradžios) jis prie vaikų išlaikymo gera valia prisideda minimaliai. Atsakovas neneigia, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną jis turėjo gerai apmokamą darbą.
7.4. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad pasikeitė vaiko E. S. gyvenamoji vieta. E. S. yra (duomenys neskelbtini) metų moksleivis, todėl vasaros atostogų laikotarpiu laikinai yra apsistojęs atsakovo namuose. Ieškovė neriboja atsakovo ir vaikų bendravimo apimties, netgi jį skatina. Visgi sprendimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra ir negali būti dėl vaiko amžiaus ir su juo susijusių poreikių. Tokio noro ieškovei nėra išreiškęs ir pats E. S. Nors atsakovas teigia, kad sūnus E. S. gyvena pas jį, tačiau vaikas savo atostogų pas atsakovą metu dažnai grįžta į namus pas ieškovę, kur juo yra iš esmės pasirūpinama: higienos, rūbų, emociniais poreikiais, pasirengimu mokyklai ir pan.
7.5. Atsakovas nepagrįstai laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tapatina su kartu su vaikais praleistu laiku, pramogavimo ar atostogų išlaidomis.
7.6. Ieškovė liko viena gyventi su trimis vaikais, taigi jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
7.7. Iš atsakovo priteistas laikino išlaikymo dydis yra mažesnis nei orientacinis. Atsakovas neneigia ieškovės ieškinyje nurodytų vaikų poreikių, neįrodinėja, kad vaikų poreikiai yra mažesni, todėl negali paneigti savo pareigos užtikrinti bent minimalius (būtinuosius) vaikų poreikius.
7.8. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
7.9. Atsakovo pajamos šiuo metu turėtų sudaryti ne mažiau kaip 600 Eur.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodymų priėmimo
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo prie atskirojo skundo pridėti įrodymai jau yra pateikti į bylą su 2020 m. liepos 27 d. atsakovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešieškiniu. Šie įrodymai pirmosios instancijos teismo yra priimti, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo juos priimti pakartotinai. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
10. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – po 180 Eur dydžio laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams M. S., G. S., E. S. priteisimas iš atsakovo.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
12. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams M. S., G. S., E. S. laikiną išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti specialieji ir minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, atsakovui geranoriškai neteikiant nepilnamečiams vaikams išlaikymo.
13. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad atsakovas yra bedarbis, vienas iš šalių nepilnamečių vaikų (E. S.) gyvena su atsakovu.
14. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
15. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas jiems priteisė iš atsakovo 180 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas, kad yra bedarbis, todėl nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, prašydamas panaikinti nutartį, o ne ją pakeisti, neneigia aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neteiktų nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkančio išlaikymo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas nepaneigė būtinybės nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, galimybės gauti didesnes pajamas bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
17. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečių vaikų amžių (M. S. – (duomenys neskelbtini) metų, G. S. – (duomenys neskelbtini) metų, E. S. – (duomenys neskelbtini) metų) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodo, koks, jo nuomone, laikino išlaikymo dydis užtikrintų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą, neteigia, kad priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra per didelis užtikrinti jų būtinuosius poreikius, jis tik teigia, kad neturi galimybės jo teikti, nes yra bedarbis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas negali dirbti jokio darbo, gauti pajamas iš darbo santykių, atsakovas ieškojo darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
18. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės sūnaus E. S. atžvilgiu negalėjo būti taikomos, nes sūnus E. S. gyvena su atsakovu. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo nesutinkanti su tokiu atsakovo teiginiu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamosios vietos nustatymo. Šią išvadą patvirtinta civilinės bylos Nr. e2-17760-451/2020 duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – šalių nepilnamečio sūnaus E. S. laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus E. S. laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo klausimas nėra išspręstas, nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių nepilnametis sūnus E. S. gyvena su atsakovu ir atitinkamai panaikinti apeliacine tvarka revizuojamos nutarties dalį dėl laikino išlaikymo E. S. priteisimo iš atsakovo. Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties nevertintini, kadangi pastaroji nutartis nėra apeliacijos dalyku nagrinėjamoje byloje.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovės dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo patirtų išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.