Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Juknevičiaus kompostas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 13 d. K. P. firmos „Gmatas“ parengtą ir 2005 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderintą žemės sklypo, esančio Kuprijoniškių kaime, planą; pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 1 d. žemės sklypo, esančio Kuprijoniškių kaime, ribų paženklinimo-parodymo aktą; pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 13 d. žemės sklypo, esančio Kuprijoniškių kaime, kadastro duomenų formą „žemės sklypo kadastro duomenys“; pripažinti negaliojančiu žemėtvarkininkės S. S. 2005 m. birželio 13 d. žemės sklypo, esančio Kuprijoniškių kaime, vertės apskaičiavimą; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 2.3-876-01; nustatyti 1,75 ha ploto žemės sklypo, esančio Kuprijoniškių kaime, ribas pagal pridedamą UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010 m. gruodžio 9 d. parengtą planą. Nurodė, kad nuo 1995 metų naudoja valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), čia vykdo žaliųjų atliekų perdirbimo veiklą. Eilę metų ieškovas siekia minėto žemės klypo naudojimo įteisinimo, tačiau to nepavyksta padaryti. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. įsakymo pagrindu su ieškovo naudojamu žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas parduotas K. ir D. D., kurie 2004 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartimi šį sklypą perleido savo motinai atsakovei A. M. A. M. 2005 m. ieškiniu kreipėsi į teismą, be kita ko prašydama įpareigoti ieškovą nugriauti bendrovės pastatą, pastatytą arčiau nei 3 metrai nuo jai priklausančio sklypo ribos. Ieškovo manymu, atliekant kadastrinius matavimus atsakovei buvo nepagrįstai priskirti papildomi 23 kv.m. žemės, todėl atitinkami sklypo ribas nustatantys aktai pripažintini negaliojančiais, o sklypo ribos nustatytinos teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant ginčus tarp žemės naudotojų.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Juknevičiaus kompostas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tai ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz.: 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2000 ir kt.). Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis). Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 244/2003). Viena iš aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nutarė UAB „Juknevičiaus kompostas“ ieškinį laikyti nepaduotu, yra ta, jog „ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis yra teisėtas žemės sklypo naudotojas, t. y. nepateikė įrodymų, jog jis turi subjektinę teisę reikšti ieškinį“. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta. Kadangi iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas laikytinas tikėtinu materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, subjektu, iš ieškinio turinio teismui galint daryti prielaidą, jog ieškovas yra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas, jo ieškinys turėtų būti priimamas. Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškinį pareiškęs asmuo iš tiesų nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, ir neturi teisės į reikalavimo patenkinimą, remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris šią teisę realizuoja teisminio bylos nagrinėjimo metu (CPK 178 straipsnis). Teismas negali perimti atsakovo funkcijų, nes tokiu būdu būtų pažeisti teismo bešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Ieškinyje išsamiai išdėstytos valstybei priklausančio žemės sklypo prie Liepkalnio g. 172, Vilniuje, valdymo ir naudojimo faktinės aplinkybės. Teismui pateikti Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kitų valstybės bei vietos savivaldos institucijų sprendimai, raštai ir kiti dokumentai, patvirtinantys, jog UAB „Juknevičiaus kompostas“ jau daugiau kaip 15 metų valdo ir naudoja minėtą žemės sklypą, bei įvairių instancijų teismų procesiniai sprendimai, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai yra aptariamas žemės sklypo valdymas ir naudojimas. Teismas tiek iš ieškinio turinio, tiek iš jo priedų turėjo pakankamą pagrindą daryti prielaidą, jog ieškovas yra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas, ir ieškinį priimti, o prielaidos, jog ieškovas yra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas, pagrįstumą/nepagrįstumą nustatinėti tolesnėse proceso stadijose;

2) Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Ieškinyje yra nurodytos objektyvios aplinkybės (vykdomas detaliojo planavimo procesas ir kt.), dėl kurių ieškovas neturi galimybės šiuo metu pateikti kitų (be teismui pateiktų), teisėtą žemės sklypo naudojimą patvirtinančių dokumentų. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir konkrečių įrodymų nepateikimą vertino kaip pagrindą, paneigiantį UAB „Juknevičiaus kompostas“ teisę į teisminę gynybą;

3) Vienas iš ieškiniu keliamų materialinių teisinių reikalavimų yra nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010 m. gruodžio 7 d. parengtą planą. Teisiniu šio reikalavimo pagrindu nurodoma CK 4.45 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ieškinyje remiamasi kasacinio teismo precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2009), numatančiu, jog CK 4.45 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, todėl šios nuostatos gali būti taikomos sprendžiant ginčus teisme tarp žemės naudotojų. CK 4.45 straipsnio nuostata yra ne procesinio teisinio, o materialinio teisinio pobūdžio, susijusi ne su ieškovo teise kreiptis į teismą, bet su jo teise į reikalavimo patenkinimą. Civiliniai įstatymai ir kasacinio teismo praktika šia nuostata apibrėžė asmenų, kurių atitinkamos materialinės teisės gali būti ginamos daiktiniais teisiniais būdais ratą, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad į teismą kreipęsis asmuo į šį ratą nepatenka, jo reikalavimas galėtų būti atmetamas ne dėl procesinio teisinio pobūdžio, o dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių;

4) Ieškiniu reiškiamas tik vienas materialinis teisinis reikalavimas, grindžiamas CK 4.45 straipsnio nuostatomis. Likusių 5 materialinių teisinių ieškinio reikalavimų teisinis pagrindas yra kitas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ieškinį visa apimtimi;

5) Patikslintame ieškinyje, atsižvelgus į 2011 m. sausio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutartį, aprašyta, kokias konkrečiai pažeistas teises ieškovas gina ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia. Nurodyta, jog patenkinus ieškinį, būtų panaikinti nepagrįsti ir neteisėti dokumentai, kurių pagrindu dirbtinai padidėjo atsakovės A. M. priklausančio žemės sklypo plotas bei pasislinko šio žemės sklypo ribos. Nustačius sklypo ribas, atitinkančias A. M. priklausančio žemės sklypo plotą, kuris buvo jo įgijimo momentu, būtų išlaikytas 3 m atstumas tarp žemės sklypo ribos ir pastato, t. y. UAB „Juknevičiaus kompostas“ nereikėtų griauti pastato dalies, o pati įmonė toliau galėtų egzistuoti (pastato ar jo dalies griovimas kelia esminę grėsmę ieškovo išlikimui). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, taigi saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą, nes tam tikrais atvejais priėmus sprendimą nugriauti neteisėtai pastatytą statinį statytojas patiria itin sunkias materialines ekonomines pasekmes (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, Nr. 21861/03). UAB „Juknevičiaus kompostas“ nurodžius, kokias konkrečiai teises įmonė gina reikšdama ieškinį, pabrėžus jų svarbą, teismas privalėjo duoti eigą procesui ir tik bylos nagrinėjimo metu spręsti klausimą dėl reiškiamų reikalavimų pagrįstumo;

6) Antroji aplinkybė, dėl kurios teismas nutarė UAB „Juknevičiaus kompostas“ ieškinį laikyti nepaduotu, yra ta, jog ieškovas neįvykdė teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo teisę teikti paslaugas tretiesiems asmenims. Tačiau kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateiktas Rasų seniūnijos 2011 m. sausio 11 d. raštas, patvirtinantis, jog UAB „Juknevičiaus kompostas“ vykdo žaliųjų atliekų kompostavimo veiklą Rasų seniūnijoje prie (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktos 2010 metų pavyzdinės sutartys su žaliąsias atliekas pristatančiais (surenkančiais) subjektais. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, jog teismo įpareigojimą jis įvykdė tinkamai. Be to, nė vienas iš ieškiniu reiškiamų reikalavimų nėra susijęs su žaliųjų atliekų kompostavimo veikla, todėl tokio pobūdžio teismo įpareigojimas ieškinio priėmimo stadijoje apskritai nėra pagrįstas.