- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2-520-524/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00343-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- M. R., S. R.
- Trečiasis asmuo
- notarei Stasei D, Laimutei E
- Ieškovas
- J. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. R. L., atsakovams M. R., S. R., jų atstovui adv. O. M., trečiajam asmeniui notarei Stasei D. N., jos atstovei adv. V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams M. R. ir S. R., tretiesiems asmenimis Laimutei E. P., notarei Stasei D. N., draudimo bendrovei UADB B. F. Ltd., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3520, sudarytą 2006-08-24, ir 2006-08-24 perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3521; pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3575, sudarytą 2006-08-29, ir perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3575, kurių pagrindu M. R. nuosavybės teise įsigijo 9,1300 ha ploto ir 2,8600 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), negaliojančiomis, panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale minėtų žemės sklypų, registruotų M. R. vardu, teisinę registraciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l.71). Nurodė, kad atsakovas paprašė išnuomoti jam nuosavybės teise priklausančią žemę. Jis sutiko išnuomoti žemę ir ginčijamas sutartis pasirašė pas notarą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad žemę ne išnuomojo, o pardavė. Sužinojus apie sudarytus sandorius, su atsakovu buvo sutarta ginčijamus sandorius panaikinti, tačiau atsakovas vėliau atsisakė taip padaryti. Paaiškina, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartis ieškovo valia buvo iškreipta, todėl ginčijami sandoriai turi būti panaikinti LR CPK 1.89 str. pagrindu. Atsakovas pasinaudojo ieškovo būsena, t. y. jis žinojo apie ieškovo sunkią galvos operaciją, galvos skausmus, kad 1995-02-02 nustatyta asmenybės (duomenys neskelbtini), 2005-11-17 diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir pablogėjimas, iki sandorių sudarymo sistemingai vartojo alkoholį. Ieškovo nuomone ginčijami sandoriai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais LR CK 1.90 str. ir LR CK 1.91 str. numatytais pagrindais. Paaiškina, kad ieškovo sveikatos būklė iki sandorių sudarymo buvo bloga, važiuodamas į notarų biurą jis manė, kad bus sudaromos žemės sklypų nuomos sutartys. Notarė nesiaiškino ar už parduodamus sklypus ieškovui buvo sumokėta. Notarei nekilo abejonių dėl sudaromų sutarčių kainų, nes pagal VĮ Registro duomenis ginčo sklypų rinkos kaina buvo daug didesnė, nei nurodyta sutartyse. Paaiškina, kad ieškovas jokių pinigų už sudaromus sandorius negavo, todėl turėtų būti taikoma vienašalė restitucija. Taip pat nurodė, kad sandoris dėl 2,8600 ha ploto žemės sklypo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes J. J. pardavė žemės sklypą, kuriame yra statiniai, priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui L. E. P..
Atsiliepimas
Atsakovas M. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas keliais pagrindais: suklydimo, t. y. remiantis LR CK 1.90 str., nes manė, kad sudaro nuomos sutartis, o sutartys jam nebuvo perskaitytos, bei dėl savo veiksmų nesuvokimo, t. y. remiantis LR CK 1.89 str., kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu buvo tokios būsenos, jog nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Ieškovo nurodyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai tarpusavyje nedera ir ieškovas, teigdamas, kad buvo įsitikinęs, jog žemę išnuomoja, šią poziciją grindžia teiginiais, kad buvo be akinių, todėl pats negalėjo perskaityti, ką pasirašo, o notaras jam sutarties teksto neperskaitė ir net nepaaiškino, tai leidžia suprasti, kad tikroji jo valia buvo sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis. Tačiau ieškovas, pats sau prieštaraudamas, toliau nurodo, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu jis tiesiog nesuvokė, ką darė. O šis jo teiginys leidžia daryti prielaidą, kad dėl šios savybės ieškovas žinojo, suprato, ką daro bei pasirašo, bet dėl savo būsenos iš viso nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, nes buvo visiškai girtas, o atsakovai, kartu su notare, šia aplinkybe nesąžiningai pasinaudojo. Tokie ieškovo teiginiai neatspindi tikrovės ir yra nepagrįsti. Sutarčių sudarymui reikėjo gauti pažymas iš VĮ Registrų centro. Iš pradžių gavo pažymą tik 9,1300 ha žemės sklypui, o pažymą dėl 2,8600 ha žemės sklypo pardavimui gavo tik po keleto dienų. Kartu į Registrų centrą vaikščiojo ir ieškovas, todėl jam buvo puikiai žinoma, kas ir kokiu tikslu daroma. Be to, pas notarę taip pat teko lankytis ne vieną kartą. Visose šiose institucijose ieškovas buvo blaivus ir visiškai suvokė savo veiksmus. Atsakovai gyvena ūkiškai, turi daug žemės ūkio padargų. Šiuos žemės sklypus kiekvienais metais deklaravo kaip jų naudojamus jau nuo 2004 m., patys mokėjo mokesčius už žemę bei gaudavo už ją išmokas. Atsakovams nebuvo ir nėra jokio reikalo bei tikslo elgtis nesąžiningai bei kaip nors kitaip kenkti ieškovui, nes jis yra atsakovų tėvas ir uošvis. Dėl šių priežasčių jis ir pardavė minėtus žemės sklypus už sąlyginai nedidelę pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą kainą.
Atsakovė S. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas žinojo, kad ginčo sklypai yra parduodami, pinigai buvo sumokėti iki sutarčių sudarymo pas notarą.
Trečiasis asmuo notarė S. D. N. atsiliepime į pradinį ieškinį prašo jį atmesti (t.1, b.l.52).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas sandorius sudarė nesuprasdamas savo veiksmų ir dėl suklydimo, nes buvo tartasi dėl nuomos sandorio. Viename parduotame žemės sklype yra trečiojo asmens L.E. P. pastatai. Ieškovui nebuvo sumokėti pinigai net ir tokia maža kaina.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje L.E. P. paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pusė namo ir kitų priklausinių, naudojasi daržu ir bendru kiemu. Apie sudarytus sandorius nieko nežinojo, nes 2006 metais dirbo 3 pamainomis. Sandoriais jos teisės yra pažeistos, nes atsakovas sakė, kad gali nugriauti namą. Atsakovas užsiėmė naminės degtinės gamyba.
Atsakovas M. R. paaiškino, kad sandorių kaina yra maža, nes jų šalys yra tėvas ir dukra. Ieškovas pamatė, kad jis gerai tvarkosi, todėl pasiūlė perrašyti žemę. Kelis kartus kartu su ieškovu važiavo pas notarą, be to, užsakė pažymas žemės pardavimui. Be to, ieškovas po metų išdavė jam įgaliojimą, nes norėjo, kad jis rūpintųsi visa žeme. Pas notarę jis nebuvo girtas. Už sandorių sudarymą mokėjo atsakovas.
Atsakovė S. R. paaiškino, kad ieškovas labai džiaugėsi, kad jie žemę dirbs. Ieškovas nuolat negerdavo.
Trečiasis asmuo notarė paaiškino, kad jokių įrodymų, kad žemės sklype buvo pastatai, nebuvo. Pirma ieškovas buvo atvykęs 2 kartus vienas ir ji paaiškino, kokių dokumentų reikia, vėliau ir su atsakovu. Abi sutartys buvo perskaitytos ir pastebėta klaida dėl datos. Jokio alkoholio kvapo neužuodė, nes jo stalas yra mažas, nekilo jokių įtarimų ir dėl veiksnumo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ginčo sandoriais 2006-08-24-29 ieškovas pardavė už 4000 Lt du žemės skypus 2,8600 ha ir 9,1300 ha (t.1, b.l.12-17). Šiuos sandorius ieškovas prašo naikinti pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais CK 1.80, 1.81, 1.89, 1.90, 1.91 nustatytais pagrindais bei nurodo faktines aplinkybes tokias, kad sandorių sudarymo metu dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, nors jų sudarymo metu buvo veiksnus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis klydo dėl sandorio teisinio pagrindo ir manė, kad sudaro žemės nuomos sandorius, be to, viename parduotame žemės sklype yra bendrosios dalinės nuosavybės teise jam ir trečiajam asmeniui priklausanti namų valda. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo įrodyti, jog sandorių sudarymo metu jo valia formavosi ydingai dėl atsakovo apgaulės, suklydimo ar ieškovo sveikatos būklės ir girtumo. Pagal civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę ginčo sandorio teisėtumas turi būti nustatytas pagal jo sudarymo metu galiojusias teisės normas, t. y. būtina nustatyti, ar sandorio turinys, jo subjektų veiksnumas, valia ir forma atitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus.
Savo pozicijai pagrįsti ieškovas teikė įrodymus: invalidumo pensijos mokėjimo dokumentus(t.1, b.l.74-89), parduotų sklypų rinkos vertės nustatymo pažymą(t.1, b.l.118), Priklausomybės ligų centro pažymą(t.2, b.l.20), psichologinio įvertinimo išvadą, gydymosi dokumentus(t.2, b.l.104-105, t.3, b.l.53), trečiojo asmens namų valdos nuosavybės teisės dokumentus(t.2, b.l.123-124),teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą (t.2, b.l.151-173), AB ,,Kretingos grūdai‘‘ pažymą(t.3, b.l. 54), baudžiamąjį teismo įsakymą (t.3, b.l. 57), liudytojų I. R., V. J., M. Ž., J. J. parodymus(t.3, b.l. 158), savo paaiškinimus (t.3, b .l.151).
Atsakovai savo pozicijai pagrįsti teikė įrodymus: atsakovo paskolos sutartį(t.1, b.l.35), žemės deklaravimo ir ūkininkavimo dokumentus (t.1, b.l.36), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.1, b.l.48), traktoriaus įsigijimo dokumentą (t.1, b.l.49), ieškovo darbo užmokesčio pažymą (t.1, b .l.93), ieškovo prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir pažymas (t.2, b.l.60-65), atsakovo banko sąskaitos išrašu dėl 4000 Lt paėmimo(t.2, b.l.66-74), liudytojų A. R., A. R. parodymus , bendro ūkio su ieškovu vedimo pažymą ( t.3, b.l.36) savo paaiškinimus.
Byloje atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, įrodanti, kad ieškovas sandorių sudarymo metu buvo veiksnus (t.2, b.l.106).
Žemesnės instancijos teismas
Šalių pateikti įrodymai vertintini pagal teismų praktikoje suformuluotas jų vertinimo taisykles. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., byla Nr. 3K-295/2006). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010).
Ieškovas prašo naikinti ginčo sandorius pagrindais, turinčiais valios trūkumų. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar ieškovas sudarė ginčo sandorius atsakovui tyčia jį suklaidinus, apgavus dėl sandorių teisinio pagrindo, o suklydimas turėjusio esminę reikšmę, ar tiesiog jis dėl sveikatos būklės ar dėl apsvaigimo nuo alkoholio sandorio sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Be valios teisėtumo, sandorio sudarymo metu vertintini ir kiti sandorio elementai – subjektai, sandorio turinys ir forma. Tačiau šiuo atveju svarbiausią reikšmę turi sandorio šalių valia, kurią išreiškė sandorio šalys. Sutarties esmė yra šalių susitarimas, t. y. jų valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Paprastai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą pasikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja. Šalių veiksmai, jų nurodomos faktinės aplinkybės įrodo, jog ieškovas įrodinėja, kad iš esmės klydo, neteisingai suvokė sandorio teisinį pagrindą. Šalis iš esmės sieja artimi giminystės ryšiai, nes ginčo sandoriai sudaryti tarp tėvo ir dukters šeimos, tačiau išimtinai su atsakovu - žentu. Pažyma (t.3, b.l.36) įrodo, kad atsakovai su ieškovu nuo 2001 metų vedė bendrą ūkį, atsakovų jauna šeima pradėjo ūkininkauti ieškovui nuosavybės teise priklausiusioje žemėje. Ši aplinkybė svarbi vertinant įrodymus jų pakankamumo prasme, nes akivaizdu, jog šioje situacijoje šalių įrodymai-liudytojų parodymai- yra susiję artimais giminystės ryšiais ir iš esmės suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau sugretinus liudytojų parodymus su rašytiniais įrodymais – pažyma ( t.2, b.l.20), psichologinio įvertinimo išvada (t.2, b.l.104) galima padaryti išvadą, kad ieškovas turi alkoholio vartojimo ydų. Nors šie rašytiniai įrodymai yra gauti po ginčų sandorių sudarymo, tačiau nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog šis faktas apie asmenį yra ilgalaikis ir slepiamas procesas. Ekspetizės akte apibūdinant ieškovo medicininę dokumentaciją užfiksuota, jog 1990 metais jis galvos traumą patyrė girtas (t.2, b.l.107). Be to, atsakovė S. R. paaiškino , kad ,,ieškovas negerdavo labai daug‘‘(t.3, b.l. 156), tačiau nepaneigė, kad tokį polinkį turėjo. Ieškovo priklausomybės nuo alkoholio aplinkybė nėra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčo sandorius remiantis CK 1.85 str. , tačiau tai svarbi aplinkybė vertinant ieškovo galėjimą suklysti dėl sandorio pagrindo ir atsakovo galimybė pasinaudoti šia yda, nes byloje įrodyta, jog atsakovas užsiėmė naminės degtinės gamyba ir buvo už šią veiklą nubaustas baudžiamuoju teismo įsakymu (t.3, b.l. 57), šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo liudytojas brolis A. R. (t.3, b.l. 162). Todėl atsakovas nepaneigė, jog atliko tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos ieškovo valiai susiformuoti. Atsakovas nenuginčijo aplinkybės, jog ikisutartiniuose santykiuose vyko derybos dėl žemės su V. J. (t.3, b.l.158). Iš liudytojos M. Ž. parodymų (t.3, b.l. 160) nustatyta, kad atsakovas ir ieškovas tarėsi su V. J. dėl žemės nuomos. Atsakovas šios liudytojos parodymų nenuginčijo. Šie parodymai gretintini su kitomis šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sudarant sandorį, visų pirma byloje įrodyta, kad atsakovas M. R. pradėjo ūkininkauti, ginčo sandoriai sudaryti ypatingai palankiomis sąlygomis už akivaizdžiai simbolinę kainą sudaromi su atsakovu, o ne su dukra. Įprastai protingas žmogus tokioje situacijoje teisingai suvokęs sudarytų sandorių pasekmes tokių sandorių nebūtų sudaręs, nes būtų siekęs, kad šie žemės sklypai priklausytų dukrai asmeninės nuosavybės teise.
Byloje paminėtais įrodymais įrodyta, kad ieškovas padėjo dukros šeimai priimdamas gyventi ir suteikdamas galimybę ūkininkauti. Iš atsakovų pozicijos nustatyta, jog jie pradėjo ūkininkauti, siekė gauti valstybės paramą, o tam buvo reikalinga žemė, todėl ieškovo pradėta pagalba dukros šeimai atsakovui sudarė pagrindą jos prašyti, byloje nėra kitų įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovas siekė perleisti nuosavybės teises į žemę, pvz., kitų pirkėjų paieška, ir gauti už tai atlygį. Nors sandorio sudarymo motyvai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, tačiau ieškovo vidinės valios formavimuisi sandorio sudarymo tikslas yra reikšmingas, nes jis ginčija sandorio sudarymo pagrindą. Ta aplinkybė, jog kartu parduotas ir žemės sklypas, kuriame yra ieškovo ir trečiojo asmens namų valda, įrodo, jog ieškovas klydo dėl sandorio teisinio pagrindo, jis turėjo tikslą padėti dukters šeimai, bet nesiekė perleisti nuosavybės teisę į žemę.
Įvertinus sandorių kainą darytina išvada, kad jos dydis artimesnis nuomos mokesčiui, o ne pirkimui pardavimui. Byloje įrodyta, kad ieškovas atsakovu ypač pasitikėjo, po sandorių sudarymo išdavė jam įgaliojimą ( t.2, b.l. 19), atsakovas pripažino aplinkybę, jog jis ieškovą visur vežiojo, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai, ieškovas neturėjo automobilio, už sandorių sudarymą mokėjo atsakovas. Liudytoja J. J. parodė, jog buvo sutikusi ieškovą Registrų centre, jis tik rūkė ant laiptų, jos nepažino , dokumentų neturėjo (t.3, b.l.161). Šios faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas, nors būdamas 1956 metų gimimo, gyvenantis kaime ir turėjęs žemės, nebuvo aktyvus asmuo, kaip įprastai tokioje situacijoje turėtų būti. Be to, atsakovų nepaneigta aplinkybė ir dėl ieškovo blogos sveikatos. Šis ieškovo paaiškinimas įrodytas medicininiais dokumentais, ištirtais ekspertizės akte(t.2, b.l.107), kuriame konstatuota diagnozė-liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos ir nors ieškovas sandorių sudarymo metu buvo veiksnus, nepaneigtas jo paaiškinimas, jog jam nuolat skauda galvą ir šią aplinkybę patvirtino jo asmens sveikatos istorija, įrodanti, jog 2006-08-18, t. y. netrukus prieš sandorių sudarymą, jam diagnozuotas lėtinės galvos smegenų kraujotakos pablogėjimas, be to, jam reikalinga onkologo konsultacija(t 2, b.l.165). Šie įrodymai paneigia atsakovų poziciją, kad ieškovas sandorių sudarymo metu buvo 50 metų vyras pagal įprastai visuomenėje nustatytus tokio amžiaus vyro standartus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, todėl ieškovo sveikatos būklės dokumentai leidžia padaryti išvadą, kad jis galėjo suklysti dėl esminio sandorio elemento-sandorio pagrindo. Paminėtų įrodymų vertinimas leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti ir yra naikintini CK 1.90 str. pagrindu, nes suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Šiuo atveju ieškovui suklydimas dėl sandorio teisinio pagrindo- pirkimo-pardavimo - buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų 9, 1300 ha ir 2,8600 ha žemės sklypus pardavęs realia rinkos kaina arba su dukra būtų sudaręs neatlygintinį sandorį, o kita šalis -atsakovas- prisidėjo prie suklydimo ir liudytojos M. Ž. parodymais ( derėjosi dėl nuomos) įrodyta, kad atsakovui buvo žinoma jo tikroji valia-išnuomoti žemę, jis žinojo apie suklydimą sudarant pirkimo-pardavimo sandorius ir klystančios šalies - ieškovo - neinformavo apie tikrąją padėtį. Šalių įrodymų analizė pagal paminėtas įrodymų vertinimo taisykles leidžia padaryti išvadą, kad yra nustatyta CK 1.90 straipsnio taikymui būtinų sąlygų visuma.
2006-08-24 sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos ir šalys grąžintinos į pradinę padėtį , buvusią iki sandorio ( CK 1.95 str. 2d., CK 6.145 str., 6.146 str.).
Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl sandorio datos ir kt. notarės analizuojamų veiksmų yra teisiškai nereikšmingos ir vertintinos kaip rašymo apsirikimas.
Dėl 2006-08-29 ( klaidingai nurodyta data 2006-08-24,t.2, b.l.90) pirkimo- pardavimo sutarties
Šio sandorio negaliojimui nustatytinas ne tik CK 1.90 str. negaliojimo pagrindas, bet ir CK 1.80 str., nes ši sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas - sandorio sudarymo metu galiojusią LR žemės įstatymo 31 str.1 d., 4d. ir CK 6.395 str.1d., tuo pažeidžiant šios žemės naudotojos L.E. P. teises ir ieškovo, kaip statinių savininko, teises. Nepagrįsta atsakovų pozicija, kad be savarankiško ieškinio jos teisės negali būti ginamos, visų pirma šis asmuo pasirinko tokį teisių gynimo būdą ir jis nėra uždraustos jos civilines teises reglamentuojančiose teisės normose. Įvertintina tai, kad tarp jos ir ieškovo šeimos nusistovėjęs ilgalaikis , geranoriškas bendravimas valdant ir naudojantis žemės sklypu iki ginčo sutarties sudarymo su atsakovu. Iš jos pozicijos nustatyta, jog ji sutinka, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą būtų grąžinta ieškovui, o ne jai, tačiau tai, kad ji perleista atsakovui nepasiūlius jai kaip žemės naudotojai pagal ginčo sandorio sudarymo metu galiojusią LR žemės įstatymo 31 str. 4d. imperatyviąją teisės normą, yra pažeistos jos teisės( t.2, b.l. 125-130). Nepagrįsta atsakovų pozicija, kad žemės ūkio paskirties žemei ši norma netaikytina, normos taikymo aplinkybes šiuo atveju nustato ne žemės paskirtis, o statinių buvimas. Ši taisyklė įtvirtinta ir CK 6.395 str. , numatančiame, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ir kt., sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str. šiuo atveju netaikytinas, nes šis straipsnis reglamentuoja daiktinės teisės normos 4.40 str. 1d. taikymą. Šioje byloje ginčas kyla dėl sandorio elementų teisėtumo, t. y. šioje ieškinio dalyje dėl jo dalyko ir turinio. Ginčo sandoris buvo sudarytas galiojant 2001m. CK, todėl CK 6.395 str. nuostatos turėjo būti laikomasi, nes iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad parduotame žemės sklype 0,1800 ha yra užstatyta teritorija (t.1, b.l.8), todėl notarė privalėjo aptarti nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimus. Be trečiojo asmens statinių, šiame sklype yra ir ieškovo statiniai - gyvenamasis namas, todėl šis sandoris naikintinas ir kaip niekinis, negalėjęs sukurti teisinių pasekmių. Ši aplinkybė patvirtina ieškovo suklydimą dėl sandorio pagrindo ir atsakovui pasinaudojus šiuos suklydimu, nes jie sutartyje neaptarė teisių į statinius. Pagal CK 1.78 str. 1d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį( CK 6.145 str., 6.146 str.), t.y. parduotas žemės sklypas grąžintinas ieškovo nuosavybėn, o iš ieškovo atsakovui priteistini 1000 Lt, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas jų negavo.
Ieškovo reikalavimas dėl priėmimo - perdavimo aktų, teisinės registracijos negaliojimo yra išvestiniai reikalavimai, nes pripažinus sandorius negaliojančiais , šie dokumentai netenka prasmės.
Ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 120 Lt žyminio mokesčio(t.1, b.l. 6), 127 Lt paduodant apeliacinį skundą( t.2, b.L.8), 1325,50 Lt už teismo ekspertizę(t.2, b.l.102, už ekspertizę reikėjo mokėti 820 Lt, b.l.103), 4850 Lt už privataus eksperto išvadą(t.2, b.l.174-175), 100 Lt už turto ekspertizės aktą ir 4000 Lt už advokato pagalbą(t.2, b.l.188-191), šios išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93 str., 98 str. nustatytas taisykles.
Iš atsakovų priteistini ieškovui po 123,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, po 410 Lt už teismo ekspertizę, po 50 Lt už turto įvertinimą bei po 1500 Lt, turėtų advokato pagalbai apmokėti, t.y. po 2083,50 Lt .
Išlaidos, turėtos privačiam ekspertui nepriteistinos, nes jos nebūtinos (CPK 88 str.). Grąžintini ieškovui 505 Lt, permokėti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2008-03-06 mokėjimo nurodymas t.2, b.l.102).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006-08-29 (sutartyje nurodyta 2006-08-24) pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 3575, sudarytą tarp J. J. ir M. R. dėl 2,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas : (duomenys neskelbtini), ir taikyti dvišalę restituciją: 2,8600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas : (duomenys neskelbtini), grąžinti J. J. nuosavybėn, o iš J. J. priteisti 1000 Lt M. R..
Pripažinti negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos 2006-08-24 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr.3520, sudarytą tarp J. J. ir M. R. dėl 9,1300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), ir taikyti dvišalę restituciją : 9,1300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), grąžinti J. J. nuosavybėn, o iš J. J. priteisti 3000 Lt M. R..
Priteisti J. J. iš S. R. ir M. R. po 2083,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui 505 Lt, permokėtus Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2008-03-06 mokėjimo nurodymas).
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.