Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Tamošaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2086-904/2025 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, sodininkų bendrija ,,Obelėlė“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir nuomonės pateikimo

15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kadastrinių matavimų bylos išrašą PDF formatu, nustatytų faktinių aplinkybių schemą M1:500, kompaktinį diską ir ieškovo atliktos kadastrinio plano ekspertizės išvadas, paaiškinimus.

17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

18. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

19. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto pateiktus įrodymus pažymi, kad sprendžiant dėl žemės sklypo ribų, didesnę įrodomąją reikšmę turi viešame registre įregistruoti duomenys, todėl nusprendžia apelianto pateiktų papildomų įrodymų su jo paaiškinimais apie ieškovo sklypo ir tvoros ribas nepriimti ir nepridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), todėl nėra pagrindo priimti ir apelianto pateiktų 2025 m. spalio 8 d., 2025 m. spalio 22 d. nuomonių dėl atsiliepimų į apeliacinį skundą.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį atmetė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1363 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Nustatyta, kad Inspekcija atlikusi patikrinimą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2024 m. spalio 25 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad ieškovo žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, patikrinimo metu nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės įrengta betoninių blokų žemės sklypo tvora, betoninių blokų tvoros dalis yra įrengta už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas – 8,57 kv. m. Akte nurodoma, kad žemės sklypas tikrintas vadovaujantis 2014 m. kovo 12 d. Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje įregistruotomis žemės sklypo ribomis. Atlikusi patikrinimą Inspekcija ieškovui surašė 2024 m. spalio 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Ieškovas su Inspekcijos nustatytu pažeidimu nesutiko, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2024 m. spalio 25 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. spalio 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl įrodymų vertinimo

25. Apeliantui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, aktualu pažymėti, jog kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

26. Iš Žemės sklypo kadastrinių matavimų plano M 1:500 matyti, kad ieškovo žemės sklypo ribos, nurodytos minėtame plane 2014 m. gegužės 14 d. yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo kadastrinių matavimų plano M 1:500 antroje pusėje nurodytos žemės sklypo ribų taškų koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje: taško Nr. 4 koordinatės – X-6175210.80, Y-335488.82, taško Nr. 5 koordinatės – X-6175195.98, Y-335516.07. UAB „GEOASAS“ geodezininko 2025 m. kovo 16 d. parengtoje Tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje M 1:500 nurodytos analogiškos, kaip ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane M 1:500, taškų Nr. 4 ir Nr. 5 koordinatės. Kartu Tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje M 1:500 pažymėtos ir faktinės betoninės tvoros kraštų koordinatės: ties tašku Nr. 4 – X-6175210.94, Y-335488.90, ties tašku Nr. 5 – X-6175196.05, Y-335516.11. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklypo ribų taškų Nr. 4 ir Nr. 5 koordinatės, nurodytos Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane M 1:500 ir Tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje M 1:500, nesutampa su faktinėmis tvoros kraštų koordinatėmis (CPK 185 straipsnis). Tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje M 1:500 nurodyta, jog ties tašku Nr. 4 nustatytas 0,12 m, o ties tašku Nr. 5 – 0,08 m skirtumas nuo ribos iki tvoros. Be to, ieškovo kartu su Tvoros kontroline geodezine nuotrauka M 1:500 pateiktoje geodezininko išvadoje pažymėta, kad, remiantis atliktais kontroliniais geodeziniais matavimais, ties tašku Nr. 4 tvora kerta žemės sklypo ribą 18 cm, o ties tašku Nr. 5 – 8 cm.

27. Įvertinusi pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) neignoravo, tačiau pagrįstai jo nevertino kaip pakankamo ir lemiamo įrodymo, galinčio paneigti kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Minėto akto 6 punkte nenurodyta, kuri žemės sklypo riba sutampa su „betono tvoros kraštu“, o iš Inspekcijos 2024 m. spalio 25 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedo (Nustatytų faktinių aplinkybių schema M 1:500) matyti, kad betoninė tvora yra įrengta iš (duomenys neskelbtini) pusių. Pažymėtina, jog žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nustatytas iš (duomenys neskelbtini) pusės.

28. Aktualu taip pat pažymėti, kad žemės sklypas yra Nekilnojamojo turto kadastro objektas, kurio kadastro duomenys yra registruojami Nekilnojamojo turto kadastre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje, yra Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktas Žemės sklypo kadastrinių matavimų planas M 1:500 patvirtina, kad žemės sklypo ribos yra pažymėtos 2014 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus – kadastro duomenų nustatymo data: 2014 m. kovo 12 d.

29. Aptartų aplinkybių kontekste vertintina, kad 2013 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia Žemės sklypo kadastrinių matavimų plano M 1:500 ir Tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje M 1:500 nurodytų duomenų, patvirtinančių faktinį betoninės tvoros neatitikimą ieškovo žemės sklypo riboms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog tvora nėra jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose, dalis tvoros patenka į nesuformuotą valstybinę žemę. Atitinkamai teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad 2013 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, jog betoninė tvora buvo pastatyta teisėtai ir atitinka žemės sklypo ribas. Atsižvelgiant į tai apelianto argumentai tuo aspektu yra nepagrįsti, todėl atmestini.

30. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neleido pateikti bylai įrodymo, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. atliktų kadastrinių matavimų bylos ir sklypo kadastrinio plano elektroninės laikmenos kompaktiniame diske. Apelianto vertinimu, šie įrodymai būtų patvirtinę aplinkybę, kad ieškovo žemės sklypo ribų taškai Nr. 4 ir 5 yra fiksuoti ant ieškovo tvoros išorinės kraštinės kampų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuos reikšmingus įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti, todėl ieškovui neteisėtai buvo apribota galimybė įrodinėti savo ieškinio faktinį pagrindą.

31. Pirmosios instancijos teismas posėdžio, vykusio 2025 m. liepos 14 d., metu sprendė ieškovo 2025 m. liepos 11 d. pirmiau paminėtų įrodymų priėmimo klausimą. Teismas protokoline nutartimi nepatenkino ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį ir priimti 2025 m. liepos 11 d. pateiktus įrodymus, motyvuodamas tuo, kad ieškovo prašomi priimti įrodymai yra viešai prieinami, be to, dalis prašomų priimti įrodymų yra pateikti bylai.

32. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys yra vieši, o apeliantui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2014 m. kovo 12 d., taip pat į tai, kad šie kadastro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, o apelianto teisė įrodinėti savo reikalavimų faktinį pagrindą nebuvo nepagrįstai apribota. Teisėjų kolegijos nuomone, visuma bylai pateiktų ir įvertintų įrodymų patvirtina priešingą išvadą, t. y. kad žemės sklypo ribų taškai Nr. 4 ir Nr. 5, nustatyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenimis, nesutampa su faktinėmis tvoros kraštų koordinatėmis, todėl dalis tvoros patenka už ieškovo žemės sklypo ribų. Todėl apelianto teiginiai, jog papildomai teikti įrodymai būtų patvirtinę priešingas aplinkybes, laikytini nepagrįstais.

33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovo žemės sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme.

34. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kvestionuoja, kad neva pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punkto taikymą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

35. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (ginčui aktuali redakcija nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 32.1.2.2.2 punkte nurodoma, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovo žemės sklypas iš (duomenys neskelbtini) pusės ribojasi ne su suformuotu ir įregistruotu gretimu žemės sklypu, o su nesuformuota valstybine žeme, todėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas šiuo atveju objektyviai negali būti taikomas, nes nėra antrojo besiribojančio kadastriniais matavimais paženklinto žemės sklypo, su kuriuo būtų lyginamos riboženklių koordinatės. Be to, byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl kadastrinių matavimų tikslinimo, o dėl neteisėtai naudojamo valstybinės žemės ploto. Šiuo atveju ieškovo pastatyta tvora neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotų jo žemės sklypo ribų. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde dėstomos išvados dėl 10 metų senaties termino taikymo šiuo atveju taip pat yra nepagrįstos.

38. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, kad skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) Viešojo administravimo įstatymo nustatytais atvejais; 2) skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 3) dėl teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priimtų sprendimų – jeigu teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 4) dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 5) dėl nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų sprendimų (tarp jų sprendimų, kai nevykdant teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumentuose taisomos techninės klaidos, keičiama arba nustatoma žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas), – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 6) dėl iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų sprendimų – jeigu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 7) dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 8) dėl statybos teisėtumo – jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo; 9) skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia nei rengti statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, nei pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje; 10) skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, negavus bendraturčių sutikimų, kai statybos darbams atlikti turi būti parengtas statinio projektas, bet statybą leidžiančio dokumento gauti ir (ar) pranešti apie statybos pradžią neprivaloma, išskyrus atvejus, kai sutikimą reikia gauti iš valstybinės žemės patikėtinio; 11) dėl pranešimų apie statybos pradžią – jeigu nuo pranešimo apie statybos pradžią iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 12) skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, negavus bendraturčių arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimo, kai statybos darbams atlikti privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai sutikimą reikia gauti iš valstybinės žemės patikėtinio ir (ar) kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas.

39. To paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo Inspekcijoje dienos, o pranešimas dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos (Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio 3–4 dalys).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš nuosavybės teisės pažeidimo – ieškovo tęstinio svetimo turto – nesuformuoto valstybinės žemės sklypo – naudojimo, kuris nustatytas Inspekcijos 2024 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tvorą pasistatė dar 2004 m., todėl teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad Inspekcijos Patikrinimo akte nustatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, kadangi apeliantas iki šiol naudojasi 8,57 kv. m dalimi valstybinės žemės, ant kurios yra pastatyta ieškovo tvora. Vertintina, kad Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti skundų nenagrinėjimo ir jų nagrinėjimo nutraukimo pagrindai šiuo atveju netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra trunkamasis, senaties terminas, numatytas to paties įstatymo 2 dalyje, netaikytinas. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas savavališkai užimta valstybinės žemės dalimi nepertraukiamai naudojasi kaip savo iki šiol, todėl pažeidimas laikytinas trunkamuoju, pagrįsta.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas kreipėsi į NŽT su prašymu dėl įsiterpusio valstybinio žemės sklypo mėgėjų sodų teritorijoje pardavimo ne aukciono tvarka, taip iš esmės pripažindamas, kad ginčo valstybinės žemės plotas nepriklauso jam nuosavybės teise.

42. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apelianto prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje nėra parengtas Žemės sklypui formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame būtų formuojamas įsiterpęs žemės plotas, todėl tokio ieškovo prašymo nepatenkino. Šiame kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turi galimybę įsigyti ginčo valstybinės žemės plotą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tik įvykdęs teisės aktuose numatytas sąlygas ir procedūras.

43. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Inspekcija ieškovui surašiusi 2024 m. spalio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašiusi 2024 m. spalio 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, todėl paminėtų dokumentų panaikinti nėra teisinio pagrindo.

44. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

45. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindama šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

48. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.