Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. P-118-556/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
P-118-556/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03410-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
Z. S., J. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-118-556/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03410-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. S. ir J. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-194/2014 pagal pareiškėjų Z. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. S. ir J. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino atnaujinimo ir sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Z. S. ir J. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydami: 1) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimui Nr. 68-156 ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimui Nr. 68-160 (toliau – ir VMI sprendimai) apskųsti ir VMI sprendimus panaikinti; 2) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2012 m. balandžio 18 d. sprendimams Nr. 44.1-13-10 ir Nr. 44.1-13-11 (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimai) apskųsti bei išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. liepos 25 d. skundą.

Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamais VMI sprendimais buvo atmestas jų prašymas skunde nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis, atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti Šiaulių AVMI sprendimus. Nustatytą terminą pateikti skundą jie praleido dėl objektyvių priežasčių. Viena iš šių priežasčių yra ta, kad pareiškėjai nėra mokesčių srities specialistai, o valstybė negarantuoja šioje srityje efektyvios ir prieinamos teisinės pagalbos. Nei Panevėžyje, nei Šiauliuose pareiškėjai nerado advokatų, kurie specializuotųsi mokesčių teisės srityje. Iš pradžių jie naudojosi Vilniaus advokatų kontoros advokatės I. J. paslaugomis, tačiau ji nesugebėjo laiku suteikti kokybiškų paslaugų. Taip pat paaiškino, kad Z. S. turėjo dviem savaitėms skubiai išvykti į (duomenys neskelbtini) pas dukterį S. S. dėl jos ligos, o J. S. be sutuoktinės pritarimo negalėjo pateikti skundo. Pažymėjo, kad ginčijamuose VMI sprendimuose konstatuota, jog skundas paduotas po 2,5 mėn., taip pat išdėstyta teismų praktika, tačiau pats atsakovas šios praktikos nepritaikė ir į joje išskirtus termino praleidimo priežasčių nustatymo kriterijus neatsižvelgė. Juo labiau, kad 20 dienų terminas pateikti skundą yra akivaizdžiai per trumpas. Be to, senaties terminų taikymas VMI negali būti savitikslis dalykas. Teisinėje valstybėje pagrindinis principas yra teisėtumas, ir jis negali būti paneigtas procesinės teisės normų viršenybe prieš materialiosios teisės normas. Ginčų nagrinėjimas institucijoje reiškia tam tikros dalies teisingumo vykdymo perdavimą institucijai. Todėl, prieš darydama išvadą atnaujinti ar ne praleistą įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, VMI privalėjo įsitikinti, yra ar nėra realaus pagrindo tenkinti skundą, o tokį pagrindą nustačiusi – turėjo terminą atnaujinti. Prioritetas turėjo būti teikiamas teisingam ginčo išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalus procesinis pažeidimas (termino praleidimas) negalėjo lemti pareiškėjų teisės ginti savo teises apribojimo. Terminas paduoti skundą buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių, ir tai nebūtų užvilkinę ginčo išnagrinėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 75–77) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje jurisprudencijoje pažymėta, jog trumpi skundo padavimo terminai nėra savitikslis dalykas, nes jais siekiama užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku, todėl mokesčių mokėtojai privalo atidžiai ir rūpestingai naudotis savo teisėmis siekdami apginti, jų manymu, pažeistus teisėtus interesus. Iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, sutrukdžiusios asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Pareiškėjai skundus dėl Šiaulių AVMI sprendimų padavė po 2,5 mėn., nors tokie skundai turėjo būti paduoti per 20 dienų. Pažymėjo, kad pareiškėjų vardu 2012 m. kovo 12 d. pastabas dėl patikrinimo akto Šiaulių AVMI teikė advokatė I. J., kuri išdėstė išsamius argumentus, kodėl nesutinka su minėtu patikrinimo aktu. Be to, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nagrinėtos bylos patvirtina, kad minėta advokatė specializuojasi mokesčių teisėje. Asmuo teigiantis, kad advokatas pažeidė jam nustatytus profesinės veiklos reikalavimus, t. y. netinkamai atstovavo savo klientui, privalo ne tik nurodyti, kaip pasireiškė pažeidimai, tačiau ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių įrodymų pareiškėjai nepateikė, todėl VMI nebuvo pagrindo konstatuoti, kad advokatė netinkamai atliko savo profesines pareigas. Pabrėžė, kad Šiaulių AVMI patikrinimo aktų patvirtinimas iš dalies nesudaro pagrindo teigti, jog advokatė netinkamai surašė pastabas, t. y. netinkamai atstovavo savo klientų interesus. Taigi pareiškėjų teiginys, kad Panevėžyje ir Šiauliuose nerado advokatų, kurie specializuotųsi mokesčių teisėje, o advokatė iš Vilniaus nesugebėjo tinkamai jiems atstovauti, todėl negalėjo per įstatymo nustatytą terminą pateikti skundo, yra nepagrįstas. Dėl J. S. teiginių, kad jis negalėjo sprendimų apskųsti be išvykusios sutuoktinės pritarimo, o su mokesčiais susijusius klausimus turėjo išspręsti advokatė, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas nustatė, jog asmuo, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokestį, privalo sumokėti mokestį pats, t. y. vykdyti mokestinę prievolę savarankiškai teisės aktų nustatyta tvarka. J. S., sudarydamas sutartį su advokate atstovauti jo interesus santykiuose su mokesčių administratoriumi, suvokė, jog patikrinimo aktas galbūt pažeidžia jo teises (2012 m. kovo 12 d. pastabos dėl patikrinimo akto). Be to, nors Z. S. į Vilnių grįžo 2012 m. gegužės 19 d., tačiau J. S. skundą padavė tik 2012 m. liepos 27 d., t. y. tik po 2,5 mėn. Pareiškėjai nepateisinamai ilgai delsė ginti savo teises ir nesiėmė visų įmanomų veiksmų jas apginti tiek skundo padavimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus. Nurodė, kad nors Z. S. teigė, jog 2 savaitėms buvo skubiai išvykusi pas dukrą S. S. į (duomenys neskelbtini) (Airija) dėl jos ligos, todėl negalėjo laiku paduoti skundo, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie sunkią dukters sveikatos būklę minėtu laikotarpiu. Be to, ginčijamas sprendimas Z. S. buvo įteiktas 2012 m. balandžio 24 d., ji skrydžius į Airiją ir iš jos rezervavo 2012 m. balandžio 28 d., išvyko į Airiją 2012 m. gegužės 5 d., skundas VMI turėjo būti paduotas iki 2012 m. gegužės 14 d. Taigi Z. S. skundo padavimo termino metu iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) 10 dienų buvo Lietuvoje. Tačiau nepaaiškino, kodėl negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į skundą tiek iki išvykimo į Airiją, tiek grįžusi į Lietuvą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu (b. l. 159– 165) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pagal MAĮ 152 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pirmiausia turi būti išsprendžiamas praleisto termino atnaujinimo klausimas, ir, tik jį atnaujinus, centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokesčių mokėtojo skundą iš esmės. Tik pareiškėjų naudai išsprendusi termino atnaujinimo klausimą VMI būtų turėjusi teisę skundą nagrinėti iš esmės ir priimti vieną iš MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nustatytų sprendimų. Pagal MAĮ 152 straipsnio 7 dalį Šiaulių AVMI sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šio ginčo ribas apibrėžia VMI sprendimai neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino, todėl teismas vertino tik tuos pareiškėjų motyvus, kurie susiję su termino praleidimo priežastimis.

Teismas nustatė, kad ginčijami Šiaulių AVMI sprendimai pareiškėjams buvo įteikti 2012 m. balandžio 24 d., tačiau Z. S. ir J. S. skundą VMI išsiuntė paštu tik 2012 m. liepos 27 d., t. y. nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą praleidę beveik 2,5 mėn.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti du atskiri vietos mokesčių administratoriaus sprendimai, adresuoti ir teisines pasekmes sukeliantys kiekvienam iš pareiškėjų atskirai. Dėl šios priežasties teismas Z. S. kelionę į (duomenys neskelbtini), kaip priežastį atnaujinti praleistą terminą, vertino atskirai J. S. ir Z. S. atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad Z. S. būtų savo sutuoktinio J. S. atstovė pagal įstatymą arba įgaliotoji atstovė, todėl teismas konstatavo, kad J. S. savo teisę apskųsti jo atžvilgiu priimtą Šiaulių AVMI sprendimą galėjo įgyvendinti laisva valia, t. y. be sutuoktinės pritarimo. Z. S. kelionė nesudarė kliūčių J. S. laiku įgyvendinti savo valią apskųsti Šiaulių AVMI sprendimą, todėl, teismo nuomone, Z. S. kelionė į (duomenys neskelbtini) nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi J. S. atžvilgiu.

Teismas, vertindamas Z. S. kelionę į (duomenys neskelbtini) kaip termino praleidimo priežastį Z. S. atžvilgiu, nustatė, kad Z. S. iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) išvyko 2012 m. gegužės 5 d., o iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių grįžo 2012 m. gegužės 19 d., t. y. kelionė truko dvi savaites. Nors pareiškėjai nurodė, kad į kelionę Z. S. turėjo išvykti skubiai dėl dukters ligos, tačiau iš informacijos apie skrydžių užsakymą matyti, jog Z. S. skrydžius į Airiją ir iš jos rezervavo 2012 m. balandžio 28 d., t. y. jau gavusi skundžiamą Šiaulių AVMI sprendimą, o į Airiją išvyko praėjus savaitei po bilietų rezervacijos. Nors pareiškėjai nurodė, kad Z. S. į kelionę vyko skubiai, tačiau likus savaitei iki kelionės atlikta bilietų rezervacija į abi puses ir iš anksto žinoma kelionės trukmė rodo, jog pareiškėja, žinodama apie jos atžvilgiu priimtą nepalankų Šiaulių AVMI sprendimą, kaip sąžininga ir atidi mokesčių mokėtoja, turėjo galimybę pasinaudoti teise apskųsti jį per nustatytą 20 dienų terminą arba šiek tiek jį praleisdama, t. y. iki kelionės arba keletą dienų po kelionės. Z. S. terminą skundui paduoti praleido beveik 2,5 mėn., o 2 savaites trukusi kelionė objektyviai Z. S. trukdė paduoti skundą VMI tik dalį skundo padavimo termino. Laikotarpis po kelionės, kurį jau nebebuvo objektyvių kliūčių įgyvendinti savo teisę paduoti skundą, teismo nuomone, negali būti laikomas protingu savo teisių įgyvendinimo terminu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad dar nepasibaigus Šiaulių AVMI sprendimų apskundimo terminui Z. S., būdama (duomenys neskelbtini), bendravo su advokate dėl skundo pateikimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai po skundo padavimo termino pasibaigimo sužinoję, kad jų pasirinkta advokatė nepateikė skundo VMI, būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, kad skundas VMI būtų paduotas kuo greičiau, pavyzdžiui, būtų kreipęsi į kitą advokatą dėl teisinės pagalbos surašant skundą suteikimo. Iš 2013 m. balandžio 25 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą matyti, kad teismo posėdyje pareiškėjams atstovavo advokatas S. B. iš Panevėžio. Taigi viso šio ginčo metu pareiškėjai naudojosi dviejų advokatų pagalba, kurių vienas buvo iš Vilniaus, o kitas – iš Panevėžio. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjų argumentai, jog terminą skundui paduoti jie praleido dėl to, kad negalėjo surasti tinkamų advokatų, yra prieštaringi, nepagrįsti įrodymais ir subjektyvūs, todėl nelaikytini svarbia termino praleidimo priežastimi.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateisinamai ilgai nesiėmė aktyvių veiksmų paduoti skundą dėl jiems nepalankių vietos mokesčių administratoriaus sprendimų. VMI pagrįstai neatnaujino beveik 2,5 mėn. praleisto termino skundui paduoti, nes nenustatyta, kad svarbios termino praleidimo priežastys būtų egzistavusios visą termino praleidimo laikotarpį. Aptartas pareiškėjų elgesys nelaikytinas atidžiu ir rūpestingu naudojantis savo, kaip mokesčių mokėtojų, teisėmis.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi (b. l. 190– 196) pareiškėjų J. S. ir Z. S. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 68-156 ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 68-160 atsisakė atnaujinti terminą paduoti 2012 m. liepos 25 d. skundą, laikė jį nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Minėtu skundu pareiškėjai siekė apskųsti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 44.1-13-10 (b. l. 5–12), kuriuo iš dalies buvo patvirtintas 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 35-5 bei nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir su juo susijusias sumas, taip pat Šiaulių AVMI 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 44.1-14-11, kuriuo iš dalies buvo patvirtintas 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 35-6 bei nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą GPM ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjai Šiaulių AVMI sprendimus „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ gavo 2012 m. balandžio 24 d., o skundą dėl minėtų sprendimų VMI išsiuntė paštu 2012 m. liepos 27 d.

Teismas konstatavo, kad MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Iš to darytina išvada, kad terminas apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimus suėjo 2012 m. gegužės 14 d. Tačiau skundas centriniam mokesčių administratoriui buvo pateiktas tik 2012 m. liepos 27 d., t. y. praleidus MAĮ nustatytą skundo padavimo terminą beveik 2,5 mėnesio. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas; kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 taip pat pažymėjo, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, t. y. spręsdamas klausimą, ar buvo pagrindas atnaujinti terminą, nepagrįstai nevertino mokestinio ginčo aplinkybių (t. y., ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjų skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų); neteisingai nustatė, kad vietos mokesčių administratoriaus kiekvienam iš pareiškėjų apskaičiuota mokesčio ir su juo susijusi suma yra individuali kiekvieno pareiškėjo prievolė, todėl kiekvienas pareiškėjas savo teises ir pareigas (be kita ko, ir apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimus) turi įgyvendinti individualiai (tuo tarpu, pareiškėjų nuomone, sutuoktinių nuosavybė yra bendra jungtinė, todėl ir mokestines prievoles jie turi įgyvendinti kartu); nepagrįstai pareiškėjos kelionės į (duomenys neskelbtini) aplinkybes vertino kiekvieno sutuoktinio atžvilgiu atskirai; neteisingai įvertino pareiškėjų galimybes apginti savo teises savarankiškai (be specialistų pagalbos), taip pat jų santykius su advokate I. J. (nekokybiškai suteiktas paslaugas).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog sprendžiant termino atnaujinimo pagrįstumo klausimą neturi būti analizuojamas ginčo teisinis santykis iš esmės, kad pareiškėjai savo, iš mokesčių įstatymų kylančias teises ir pareigas, turi įgyvendinti atskirai (individualus mokestinių prievolių pobūdis), taip pat, jog pareiškėjos kelionė į (duomenys neskelbtini) nei pareiškėjos, nei pareiškėjo atžvilgiu nesudarė pagrindo atnaujinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo terminą. Su prieš tai paminėtais klausimais susijusia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvacija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko, todėl jos nebekartojo. Dėl pareiškėjų santykių su advokate I. J. teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog su šia advokate pareiškėjai bendradarbiavo jau nuo 2011 m. lapkričio 5 d. (šią dieną metų laikotarpiui buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 2011-11/05), į pareiškėjos 2012 m. gegužės 9 d. pateiktą klausimą, ar advokatė parašys „atsakymą mokesčių inspekcijai dėl sprendimų“, advokatė 2012 m. gegužės 10 d. atsakė teigiamai (susirašinėjimas elektroniniu paštu), tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos dalyko, skundas dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų pateiktas nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai galėjo pagrįstai tikėtis, jog iki 2012 m. gegužės 14 d. advokatė pateiks VMI skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų, tačiau kartu konstatavo, kad, pareiškėjams sužinojus, jog skundas visgi nėra paduotas, jų delsimas pateikti skundą (skundas pateiktas tik 2012 m. liepos 27 d.) yra nepagrįstas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjų santykiais su advokate I. J., galėtų pateisinti tik dalį laikotarpio, kurį buvo praleistas skundo padavimo terminas, tačiau negali pateisinti tokio ilgo delsimo. Analizuojant minėtą aplinkybę svarbu yra ir tai, kad, atsižvelgus į MAĮ nustatytą skundo padavimo terminą (20 dienų), skundas buvo pateiktas po ilgo laikotarpio, t. y. tik po 2,5 mėnesio. Pareiškėjų aprašyti sunkumai ieškant kito advokato yra grįsti tik prielaidomis. Be to, pareiškėjai pripažino žinoję sprendimų apskundimo tvarką, ši tvarka išsamiai aprašyta ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimuose, taigi buvo žinomos ir teisinės neapskundimo pasekmės, juo labiau, kad pareiškėja pati dirba Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kas paneigia ir pareiškėjų nurodytą aplinkybę dėl specialių žinių trūkumo. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjai apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimus tokį ilgą laikotarpį pradelsė dėl savo pačių valios veiksmų trūkumo, todėl centrinis mokesčių administratorius pagrįstai skundžiamais sprendimais atsisakė minėtą terminą atnaujinti. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

IV.

Pareiškėjai Z. S. ir J. S. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-194/2014, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktais. Pareiškėjai prašė pripažinti, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai dėl prašymo dalies ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu pareiškėjų buvo praleisti dėl svarbių priežasčių ir minėtus terminus atnaujinti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai nėra aiškiai išreikšti individualiai, jie tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl jie analizuotini visų administracinės bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

2. Pareiškėjų manymu, prašyme keliami proceso atnaujinimo instituto taikymo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminų atnaujinimo klausimai teismo turėtų būti pripažinti reikšmingais, nes jie apima aspektus, kurie, labai tikėtina, pasikartos ateityje, o jų vertinimas ir išaiškinimas turės ypatingą reikšmę teisinio apibrėžtumo ir aiškumo kontekste bei vienodos administracinių teismų praktikos formavimuisi. Be to, prašyme aptariami bylą nagrinėjusių teismų pažeidimai, padarę įtakos jų vidiniam įsitikinimui, dėl ko buvo priimtos nepagrįstos išvados, tiesiogiai lėmusios procesinių sprendimų neteisėtumą. Pareiškėjų nuomone, teismai neįvykdė to, kas buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą.

3. Pareiškėjai proceso atnaujinimo pagrindą sieja su naujai byloje paaiškėjusiomis aplinkybėmis (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), ir sprendimo ir nutarties buvimu be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjams naujai byloje paaiškėjusios aplinkybės tapo žinomos Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismui 2015 m. balandžio 23 d. priėmus įsiteisėjusį sprendimą drausminėje byloje Nr. 12/2014 dėl advokatės I. J. veiksmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. gegužės 25 d. priėmus įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-910/2015 pagal pareiškėjų (ieškovų) ieškinį atsakovei advokatei I. J. dėl piniginių lėšų po vienašalio sutarties nutraukimo priteisimo. Taigi naujai byloje paaiškėjusių aplinkybių paaiškėjimo momentas ir trijų mėnesių termino paduoti prašymą atnaujinti procesą pradžios eiga siejama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu, ir terminas baigiasi 2015 m. rugpjūčio 25 d. Kadangi prašymas teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 18 d., vadinasi, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nepažeidžiant ABTI 156 straipsnyje nurodytų terminų.

4. Prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą pateikiamas pažeidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą bei praleidus ABTI 156 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių metų naikinamąjį terminą. Pareiškėjai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad jie į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą su skundu dėl advokatės I. J. profesinės veiklos kreipėsi dar 2012 m. spalio 16 d. (Advokatūroje skundas gautas 2012 m. spalio 19 d.), t. y. dar ikiteisminėje VMI sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo stadijoje, galutinis sprendimas drausminėje byloje Nr. 12/2014 buvo priimtas tik 2015 m. balandžio 23 d.; į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei advokatei I. J. kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 8 d. (ikiteismine tvarka 2014 m. birželio 12 d. išsiųsta advokatei pretenzija), įsiteisėjęs sprendimas priimtas 2015 m. gegužės 25 d. Taigi argumentuoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą pareiškėjams atsirado galimybė tik Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Lietuvos advokatūrai galutiniuose procesiniuose sprendimuose nustačius konkrečius faktus, kurie, nagrinėjant administracinę bylą teismams, dar nebuvo nustatyti. Išdėstytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai leidžia teigti, kad terminai prašymui dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu paduoti buvo praleisti dėl svarbių, išskirtinių ir ypatingų priežasčių, kurios leidžia kitaip vertinti aptariamų terminų pažeidimą ir šio pažeidimo pasekmes, todėl turi būti atnaujinti.

5. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismui 2015 m. balandžio 23 d. priėmus įsiteisėjusį sprendimą drausminėje byloje Nr. 12/2014 dėl advokatės I. J. veiksmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. gegužės 25 d. priėmus įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-910/2015 pagal pareiškėjų (ieškovų) ieškinį atsakovei advokatei I. J. dėl piniginių lėšų po vienašalio sutarties nutraukimo priteisimo, paaiškėjo faktinio pobūdžio aplinkybės ir buvo nustatyti konkretūs faktai. Visų pirma, tai sietina su faktiniais duomenimis, kurie patvirtino, jog pareiškėjų atstovė mokestinėje byloje, advokatė I. J., veikė neteisėtai savo klientų (pareiškėjų) atžvilgiu ir pažeisdama jų interesus bei teises tinkamai realizuoti teisę skųsti teritorinio mokesčio administratoriaus sprendimus. Šios faktinės aplinkybės tęsėsi nuo 2012 m. balandžio 24 d., t. y. nuo termino pateikti VMI skundą skaičiavimo pradžios, iki 2012 m. birželio 15 d., t. y. iki dienos, kai pareiškėjai registruotu paštu gavo Šiaulių AVMI sprendimus ir sužinojo apie faktą, jog skundas VMI nėra pateiktas ir jam pateikti yra praleistas 20 dienų terminas. Antra, buvo patvirtintas faktas, kad advokatė I. J. nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjams nebuvo grąžinusi mokestinės bylos dokumentų, dėl ko akivaizdžiai pasunkėjo pareiškėjų galimybės tinkamai ir operatyviai susirasti atstovą (mokestinių ginčų specializacija) ir paruošti VMI skundą.

6. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, kadangi materialiosios ir proceso teisės normos gali būti teisingai pritaikytos tik tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes. Teismų priimtas sprendimas ir nutartis yra be motyvų (ABTĮ 87 str. 4 d.). Analizuojant teismų procesinius sprendimus pastebėtina, jog motyvuojamose jų dalyse teismai nenustatė tikslaus momento (datos), kada pareiškėjai sužinojo, kad jų pasirinkta advokatė nepateikė skundo, t. y. nenustatė, kada išnyko ši aplinkybė, ir todėl neturėjo galimybės tinkamai nustatyti laiko tarpo nuo minėtos aplinkybės išnykimo iki skundo pateikimo 2012 m. liepos 25 d. Ši faktinė aplinkybė yra reikšminga vertinant pareiškėjų vėlesnius veiksmus, kuriais jie siekė realizuoti savo teisę apskųsti Šiaulių AVMI sprendimus, t. y. ar delsė, ar veikė operatyviai, bei nustatant laiko tarpą, per kurį, išnykus minėtoms aplinkybėms, pareiškėjai pateikė skundą VMI, t. y. ar praleistas terminas buvo nereikšmingai didelis, ar ne. Teismai, pasisakydami apie juos teismo posėdžio metu 2013 m. balandžio 25 d. atstovaujantį advokatą S. B., nepagrįstai, t. y. nepateikiant įrodymų ir faktą pagrindžiančių aplinkybių, priėmė išvadą, jog viso ginčo metu pareiškėjai naudojosi dviejų advokatų pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus.

Pasisakydama dėl pirmojo iš pareiškėjų nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (LVAT 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-115/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-131/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą proceso atnaujinimui, laiko Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. priimtą sprendimą drausminėje byloje Nr. 12/2014 dėl advokatės I. J. veiksmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-910/2015 pagal pareiškėjų (ieškovų) ieškinį atsakovei advokatei I. J. dėl piniginių lėšų po vienašalio sutarties nutraukimo priteisimo, kurie patvirtino, jog pareiškėjų atstovė advokatė I. J. mokestinėje byloje veikė neteisėtai savo klientų (pareiškėjų) atžvilgiu ir pažeisdama jų interesus bei teises tinkamai realizuoti teisę skųsti jiems nepalankius mokesčių administratoriaus sprendimus. Kitaip tariant, žinant apie šias aplinkybes, galbūt būtų priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia pareiškėjų pozicija yra nepagrįsta bei neteisinga.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartyje, kuri šioje byloje turi res judicata, t. y. įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto, galią, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjams apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimus, vertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl advokatės I. J. nesuteiktų teisinių paslaugų. LVAT teisėjų kolegija 2014 m. vasario 12 d. nutartyje dėl pareiškėjų santykių su advokate I. J. pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog su šia advokate pareiškėjai bendradarbiavo jau nuo 2011 m. lapkričio 5 d. (šią dieną metų laikotarpiui buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 2011-11/05), į pareiškėjos 2012 m. gegužės 9 d. pateiktą klausimą, ar advokatė parašys „atsakymą mokesčių inspekcijai dėl sprendimų“, advokatė 2012 m. gegužės 10 d. atsakė teigiamai (susirašinėjimas elektroniniu paštu), tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos dalyko, skundas dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų pateiktas nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai galėjo pagrįstai tikėtis, jog iki 2012 m. gegužės 14 d. advokatė pateiks VMI skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų, tačiau kartu konstatavo, kad, pareiškėjams sužinojus, jog skundas visgi nėra paduotas, jų delsimas pateikti skundą (skundas pateiktas tik 2012 m. liepos 27 d.) yra nepagrįstas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą. Teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą, kt. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje (LVAT 2015 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-52-520/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodomas naujas paaiškėjusias aplinkybes, konstatuoja, kad šios aplinkybės negali būti pripažintos kaip naujos ir esminės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog žinant apie šias aplinkybes galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Įvertinus įsiteisėjusiame teismo sprendime bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad pareiškėjų pateikti nauji įrodymai nekeičia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartyje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių buvo pripažinta, kad pareiškėjai apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimus tokį ilgą laikotarpį pradelsė dėl savo pačių valios veiksmų trūkumo, todėl centrinis mokesčių administratorius pagrįstai skundžiamais sprendimais atsisakė minėtą terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinį bei tikrinamos administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, pareiškėjų pateikti nauji įrodymai – Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas, įvertinus juos su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados dėl ginčo išsprendimo.

Konstatavus, kad pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neturi jokios esminės reikšmės išnagrinėtai administracinei bylai ir joje priimtam galutiniam teismo procesiniam sprendimui, darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrindė administracinės bylos proceso atnaujinimo sąlygų, nustatytų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl atnaujinti procesą šiuo pagrindu atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Kaip minėta, pareiškėjai taip pat prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą – sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Prašydami atnaujinti procesą šiuo pagrindu, pareiškėjai prašė pripažinti, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai pareiškėjų buvo praleisti dėl svarbių priežasčių ir minėtus terminus atnaujinti.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, jog administracinė byla Nr. A438-194/2014, kurioje siekiama atnaujinti procesą, buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 18 d. (daugiau kaip po vienerių metų po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimas ir LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartis).

Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, pateikė prašymą atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų terminas yra naikinamasis ir jis teismo negali būti atnaujintas.

Atskirai paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog naikinamųjų vienerių ir (ar) penkerių metų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas paprastai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti šį prašymą (2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-65/2009, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-85/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-161/2012, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-231/2012 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-194/2014 pagal pareiškėjų Z. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. S. ir J. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino atnaujinimo ir sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė