Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams S. B. ir T. B., dėl nedarbingo ir esančio sunkioje materialinėje padėtyje tėvo išlaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas S. B. 2019 m. balandžio 16 d. ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovams S. B. ir T. B., kuriuo prašė priteisti iš atsakovų materialinį išlaikymą ieškovui, jų tėvui, periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 70 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovo gyvos galvos, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinę bylą Nr. e2-7066-853/2018.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai. Ieškovas S. B. nurodė, jog jo pajamos per mėnesį sudaro 250 Eur, o išlaidoms reikia apie 500 Eur. Vaistams apie 150 Eur per mėnesį, kelionėms pas gydytojus. Trūkstant pinigų jam padeda draugė su kuria gyvena. Iki 18 metų išlaikė savo vaikus, iš Ž. B. neprašo išlaikymo, kadangi nežino ir niekaip nepavyksta sužinoti jo gyvenamosios vietos adreso, o iš dukters I. B. neprašo išlaikymo, kadangi pats jai niekad nemokėjo išlaikymo. Tiek jis, tiek jo draugė daug yra padėję atsakovams, skolinę pinigus, padėję įsidarbinti.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovu S. B. yra pažįstami apie 25 metus, atsakovų nepažįsta. Žmogus sąžiningas, alkoholio nevartodavo, prašydavo darbo kad pragyventi ir mokėti išlaikymą vaikams. Pastaruoju metu darbo neprašė, mano, jog tai susiję su jo sveikata, nebegali dirbti, minėjo, kad yra pinigų trūkumas ieškovui (garso įrašo 1:47:24 min.).

Liudytoja E. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra S. B. sugyventinė. Ieškovą apibūdina kaip negeriantį ir nerūkantį, ligų maišą. Ji turi dalinai ieškovą aptarnauti, kol ji dirbo išlaikė abu ir padėdavo dar jo vaikams. Turi sodą, anksčiau pagrybaudavo, kažką iš sodo parduodavo ir prisidėdavo kažkiek prie kelionių ir vaistų. Kartu gyvena nuo 2002 m., ieškovui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma pragyvenimui. Jeigu nebūtų ligonis tokios sumos nereiktų. EKG tyrimas kainuoja apie 100 Eur, magnetinis rezonansas 130 Eur, į Klaipėdą kelionė, kadangi moka tik pusę kainos už S. B., apie 5 Eur. Ieškovas prisideda prie buto išlaikymo. Su suaugusiais sūnumis santykių jokių nėra šiuo metu. Sumos, kurios buvo mokamos sūnų išlaikymui keitėsi, kai dirbo, buvo nemažos, o kai gavo invalidumą kiek gaudavo tiek mokėdavo (garso įrašo 1:57:41 min.).

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas S. B. yra jos buvęs vyras, po skyrybų jokių santykių nepalaiko, T. B. yra sūnus. Santuoką nutraukė maždaug prieš trisdešimt metų. Vaikai ieškovui nerūpėjo, jais nesirūpino. Vaikams išlaikymą teikė ne visada, buvo pasodintas už alimentų nemokėjimą. Išskaitos buvo daromos iš atlyginimo kai Rietavo balduose dirbo, vėliau tai mokėjo tai nemokėjo. Ar gaudavo išlaikymą paskutiniam vaikui, po to kai ieškovui buvo nustatytas neįgalumas, pasakyti negali (garso įrašo 2:17:56 min.).

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra atsakovo S. B. žmona. Jų vestuves pakėlė jos tėvai, vyras su ieškovu nustojo bendrauti, nes jis skyrė šeimą, nuteikinėjo vyrą prieš ją, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į policiją. Ieškovas yra konfliktiškas žmogus. Vyrą augino patėvis, vyras bendravo su tėvu tik jos skatinamas. Prisidėti prie ieškovo išlaikymo jų šeima negali, nes vyras moka alimentus sūnui iš pirmos santuokos, dar Sodrai skola yra, du vaikai, ji bedarbė, turi neįgalumą, yra tik 50 procentų darbinga, vyras užsienyje dirba dėl skolų. Vidutinės pajamos per mėnesį apie 2000 Eur. Jeigu būtų auginęs ar į mokslus išleidęs prisidėtų prie išlaikymo, bet dabar negali. S. B. pažįsta nuo 2008 metų. Iš pradžių santykiai buvo normalūs, kol nepradėjo skirti šeimos (garso įrašo 2:28:25 min.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra išsituokęs, gyvena kartu su E. M.. Ieškovo S. B. vidutinės mėnesio pajamos yra 250 Eur. Ieškovas turi keturis pilnamečius vaikus: sūnų S. B., kuris yra vedęs ir turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 30-31), T. B., kuris yra vedęs, savo vaikų neturi, tačiau augina sutuoktinės sūnų (b. l. 44) ir Ž. B., kuris išvykęs gyventi į Angliją, bei dukrą I. B., kuri gyvena Airijoje. Išlaikymo ieškovas reikalauja tik iš dviejų savo vaikų S. B. ir T. B.. Atsakovo S. B. sutuoktinė yra neįgali, jai nustatytas 50 procentų darbingumas (b. l. 32), ji nedirba ir gauna 127 Eur šalpos pensiją (b. l. 35), todėl šeimą išlaiko atsakovas. Nekilnojamo turto šeima neturi (b. l. 43-42), atsakovo skola valstybei už sūnaus iš pirmosios santuokos išlaikymą yra 2430,89 Eur (b. l. 37-41), taip pat antstolė vykdo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą J. J. naudai, atsakovo atžvilgiu (b. l. 36). Atsakovas T. B. kartu su sutuoktine A. B. turi jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-51). Namo statybai atsakovas yra paėmęs 80000 Eur kreditą iš akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (b. l. 53-55).

Dėl nedarbingo ir esančio sunkioje materialinėje padėtyje tėvo išlaikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnyje reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, o šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Taigi, pagal minėtą CK 3.205 straipsnio 1 dalį tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis, t.y. išlaikymas tėvams iš jų vaikų gali būti priteisiamas esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai, kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

Dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. CPK 178 straipsnis reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-267/2019).

Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog jis yra nedarbingas ir jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tai, jog jo pajamos per mėnesį sudaro 250 Eur, teismo posėdžio metu patvirtino jo sugyventinė E. M., tačiau byloje rašytinių įrodymų patvirtinančių šį faktą taip pat nėra. Ieškovas nurodęs pragyvenimui reikalingą 500 Eur sumą per mėnesį, nepateikė įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jo poreikiams tenkinti, pateikti tik trys dokumentai, tai yra 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos universitetinės ligonines medicinos dokumentų išrašas (b. l. 4) ir 2019 m. birželio 11 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento pažyma apie gydymą ligoninėje Nr. 48-13-83 (b. l. 133) bei individualios įmonės „Butkų klinika“ sąskaita EBK Nr. 704 klausos aparatui (b. l. 145). Teismas pažymi, jog iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti ieškovo buitinių ir medicininių poreikių intensyvumo, jų konkrečių kainų, kompensavimo galimybių bei bendros sumos. R. Š. apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-370-267/2019, negali būti tokios situacijos, kai ieškovas reikalauja išlaikymo iš vaikų, nepateikęs jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Pagal esančius byloje įrodymus, darytina išvada, jog nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, tačiau ieškovas trūkstamos lėšų pragyventi dalies – neįrodė. Juo labiau, kad gydymas ir operacijos yra nemokamos, nes ieškovas yra apdraustas socialiniu draudimu, o duomenų apie būtinas ir neapmokamas, nekompensuojamas išlaidas nepateikė.

Šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti ir tai, ar ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams atsakovams. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tai, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą nepilnamečius atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams (Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3413-374/2018).

Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovų motinos santuoka buvo nutraukta 1987 m. kovo 6 d., tėvams išsituokiant abu atsakovai buvo nepilnamečiai. Po santuokos nutraukimo ieškovas savo nepilnamečiams vaikams teikė minimalų išlaikymą, kurį nuskaitydavo nuo jo atlyginimo ar gaunamos neįgalumo pašalpos. Išlaikymo dydis buvo nevienodas ir nedidelis, to teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovas nurodydamas, jog mokėjo visada tiek kiek galėdavo. Prie tinkamo vaikų auklėjimo bei išsimokslinimo ieškovas neprisidėjo, vaikus užaugino patėvis, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog S. B. nevertas tėvo vardo ir tai, jog jis žmonos skatinamas, kvietė tėvą į savo vestuves buvo didžiausia jo gyvenimo klaida. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog priteisus ieškovui išlaikymą, jam tenkanti kas mėnesį gaunamų pajamų suma būtų didesnė nei atsakovo šeimos nariams tenkanti dalis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu nedirba. Kaip nurodė liudytoja S. B., ieškovas stengėsi išskirti jos ir atsakovo S. B. šeimą, nuteikinėjo vyrą prieš ją, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į policiją. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek liudytojai nurodė, jog tėvas su sūnumis šiuo metu jokių ryšių nepalaiko. Duomenų, kad ieškovas prašė atsakovų padėti jam finansiškai gražiuoju, byloje nėra.

Teismas konstatuoja, jog ieškovas turėjo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes ši pareiga numatyta abiem tėvams. Nepilnametis vaikas dėl savo amžiaus ir nepatyrimo pats negali savimi pasirūpinti, todėl tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, tuo tarpu vaikų pareiga išlaikyti savo paramos reikalaujančius tėvus, yra vertinamojo pobūdžio, priklausanti nuo tėvų galimybės pasirūpinti pačiu savimi, gaunamų socialinių išmokų, vaikų šeiminės ir turtinės padėties, taip pat kitų svarbių aplinkybių.

Ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, neteikė jiems pakankamos materialinės paramos, neprisidėjo prie jų auklėjimo, priežiūros. Kadangi tėvo pareigos neapsiriboja vien minimalaus išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai vystytis. Todėl nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atleisti pilnamečius vaikus, atsakovus S. B. ir T. B. nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas turi net keturis pilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą prašė priteisti tik iš dviejų vaikų.

Esant tokioms aplinkybėms ir šalių teisiniams argumentams, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovo, kuris naudojosi valstybės garantuota antrine teisine pagalba, ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 691 straipsnio 2 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai S. B. ir T. B. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, todėl išlaidų priteisimo jų naudai klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.