- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-730-372/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00979-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- S. B., T. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2654-832/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams S. B. ir T. B. dėl nedarbingo ir esančio sunkioje materialinėje padėtyje tėvo išlaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. S. B. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų S. B. ir T. B. po 70 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki jo gyvos galvos. Jis nurodė, kad atsakovai yra jo sūnūs, kurie gera valia neteikia išlaikymo ieškovui, kuriam šis išlaikymas būtinas. Sūnūs yra darbingi, o ieškovo duomenimis, jie turi pakankamai pajamų, kad galėtų pagelbėti neįgaliam tėvui.
2. Ieškovas yra nedarbingas, jam ne kartą darytos operacijos dėl raumenų nykimo. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo skirta invalidumo pensija. Šiuo metu jo darbingumas sudaro 30 procentų, todėl jokio rimtesnio fizinio darbo negali imtis – skauda rankas, nyksta raumuo, sunkiai vaikščioja, pastaruoju metu pablogėjo klausa.
3. Gaunama ieškovo pensija sudaro 234,64 Eur, todėl akivaizdu, kad išgyventi už tokią sumą sunku. Nekilnojamojo turto ieškovas neturi, gyvena pas draugę. Kas mėnesį jis privalo prisidėti prie mokesčių mokėjimo apie 50 Eur. Maistui per mėnesį sunaudoja apie 50-70 Eur, transportui išleidžia apie 30 Eur per mėnesį, nes pas gydytojus gali tekti važiuoti dažniau. Vaistai nuo skausmo yra receptiniai, jie būtini. Higienos prekėms ir telefonui sunaudoja po 10 Eur kas mėnesį. Kitiems poreikiams pinigų nebelieka.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad jis nevengė savo pareigų vaikų atžvilgiu. Kol leido sveikata, jis dirbo ir mokėjo išlaikymą vaikams, tai patvirtina iš darbovietės gauti dokumentai. Net iš gautos invalidumo pensijos mokėjo lėšas vaikų išlaikymui. Su vaikais visada bendravo, tik vėliau jie ėmė vengti tėvo.
5. A. T. B. ir S. B. nesutinka su ieškiniu. Jie nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis visą gyvenimą dirbo, o dabar to nebegali daryti dėl ligos. Iš atsakovų motinos žodžių sužinojo, kad ieškovas vengė darbo, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jo netinkamas gyvenimo būdas galėjo įtakoti jo gaunamos invalidumo pensijos dydį.
6. Byloje nėra duomenų, kiek mokesčių moka ieškovas už būstą, kuriame gyvena, kiek jame gyvena asmenų, ar ieškovas tikrai dengia šias išlaidas. Byloje nėra duomenų, ar ieškovas pagal savo neįgalumo lygį neturi priedo transporto išlaidoms, jis nepagrindžia šių išlaidų dydžio. Ieškovas nenurodo, kokia liga jam diagnozuota, kokie vaistai yra skiriami, ar jie kompensuojami.
7. Ieškovas neatskleidžia savo materialinės padėties. Sezono metu jis renka uogas ir grybus, pats yra sakęs, kad sezono metu uždirba tiek, kad užtenka visai žiemai. Ieškovas 1996 metais pardavė nuosavą būstą, tuo pablogindamas savo turtinę padėtį.
8. S. B. turi tris nepilnamečius vaikus. Jo sutuoktinė S. B. yra neįgali, jos darbingumas sudaro 50 procentų. Ji gauna tik 127 Eur šalpos pensiją. Jis liko skolingas valstybei už sūnaus išlaikymą apie 2500 Eur, todėl moka kas mėnesį po 219 Eur. Antstolė vykdo išieškojimą iš atsakovo J. J. naudai. Atsakovo šeima neturi nekilnojamojo turto. Jo materialinė padėtis yra bloga, todėl net norėdamas tai padaryti, negalėtų paremti tėvą.
9. T. B. augina sutuoktinės A. B. sūnų. Bendros šeimos pajamos yra šiek tiek virš 1000 Eur, tačiau šeima statosi namą, atsakovas yra paėmęs 80000 Eur paskolą. Kas mėnesį jis moka apie 300 Eur įmokas bankui.
10. Be trijų brolių, ieškovas turi dukrą, kurios susilaukė nuo kitos moters, kai išsituokė su atsakovų motina. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas turėtų priteisti po ¼ dalį reikalingo išlaikymo. Nors ir gyvendamas neregistruotoje santuokoje, ieškovas gali tikėtis išlaikymo ir iš jo sugyventinės.
11. Ieškovas paliko šeimą, kai atsakovai buvo visiškai maži. Tėvo atsakovai nepažino, juos užaugino patėvis, kurį laikė savo tėvu. Ieškovas atsakovų nelankė, nesirūpino jais, nedalyvavo jų auklėjime, nepadėjo motinai jų išlaikyti. Atsakovų motina buvo priversta prisiteisti išlaikymą vaikams, tačiau ieškovas vengė pareigos išlaikyti vaikus. Už vaikų neišlaikymą jis buvo baustas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 3.205 straipsnio 1 dalį tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis: tėvų nedarbingumu ir paramos reikalingumu. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai, kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
13. Dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama, vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. CPK 178 straipsnis reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Šalies argumentai
14. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog jis yra nedarbingas ir jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tai, jog jo pajamos per mėnesį sudaro 250 Eur, teismo posėdžio metu patvirtino jo sugyventinė E. M., tačiau byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, taip pat nėra. Ieškovas nurodęs pragyvenimui reikalingą 500 Eur sumą per mėnesį, nepateikė įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jo poreikiams tenkinti. Pateikti tik trys dokumentai, tai yra 2019 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) sąskaita EBK Nr. 704 klausos aparatui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagal esančius byloje įrodymus, darytina išvada, jog nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, tačiau ieškovas trūkstamos lėšų pragyventi dalies neįrodė. Juo labiau, kad gydymas ir operacijos yra nemokamos, nes ieškovas yra apdraustas socialiniu draudimu, o duomenų apie būtinas ir neapmokamas, nekompensuojamas išlaidas nepateikė.
16. Ieškovo ir atsakovų motinos santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tėvams išsituokiant abu atsakovai buvo nepilnamečiai. Po santuokos nutraukimo ieškovas savo nepilnamečiams vaikams teikė minimalų išlaikymą, kurį nuskaičiuodavo nuo jo atlyginimo ar gaunamos neįgalumo pašalpos. Išlaikymo dydis buvo nevienodas ir nedidelis, to teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovas, nurodydamas, jog mokėjo visada tiek, kiek galėdavo. Prie tinkamo vaikų auklėjimo bei išsimokslinimo ieškovas neprisidėjo, vaikus užaugino patėvis. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog S. B. nevertas tėvo vardo. Tai, jog jis žmonos skatinamas, kvietė tėvą į savo vestuves, buvo didžiausia jo gyvenimo klaida. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog priteisus ieškovui išlaikymą, jam tenkanti kas mėnesį gaunamų pajamų suma būtų didesnė, nei atsakovo šeimos nariams tenkanti dalis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu nedirba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
17. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo ieškovas (apeliantas) S. B. prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Jis nurodo šiuos argumentus:
17.1. Teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant vienam iš atsakovų – S. B..
17.2. Iš teismo sprendimo negalima suprasti, kas nulėmė teismo vidinį įsitikinimą visiškai atmesti ieškinį. Prijungtoje byloje buvo pakankamai įrodymų apie ieškovo sveikatos būklę, bet teismas šių dokumentų neįvertino.
17.3. Teismas atsisakė prijungti prie bylos prieš posėdį teikiamas nuotraukas, kur jis nufotografuotas sūnaus T. B. vestuvėse. Nors atsakovas T. B. ir pavadino ieškovą didžiausia gyvenimo klaida, tačiau jo pagalba naudojosi, vykstant dirbti į užsienį, kilus kitoms problemoms.
17.4. Teismas neatsižvelgė į apelianto prašymus išreikalauti iš atsakovų darboviečių duomenų apie gaunamas pajamas. Neišreikalauti duomenys apie atsakovo T. B. banko paskolą ir jos grąžinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestinas.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 3.205 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nurodė, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas. Kai ši pareiga nevykdoma savanoriškai, alimentai priteisiami teismo keliu. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003).
20. CK 3.205–3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
21. Konstitucinės pareigos turinį sudaranti prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą apima išlaikymo teikimą maistui, vaistams įsigyti, bei kitų būtinų poreikių tenkinimui. Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.
22. Teismas pasisako dėl kiekvieno esminio apelianto argumento. Visų pirma, byloje nebuvo pripažintas būtinas atsakovo S. B. dalyvavimas teismo posėdyje. Abu atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, teismas jį priėmė. Dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad buvo priimtas sprendimas, pažeidžiant CPK 246 straipsnio nuostatas, kaip teigia apeliantas. Pažymėtina, kad pats atsakovas S. B. neskundė sprendimo tuo motyvu, kad jis buvo priimtas, jam nedalyvaujant teismo posėdyje.
23. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad iš teismo sprendimo neįmanoma nustatyti, kas nulėmė teismo vidinį įsitikinimą visiškai atmesti ieškinį. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis savo laiku įvykdė pareigą ir tinkamai išlaikė savo vaikus iki jų pilnametystės. Tik tokiu atveju jis turėtų teisę reikalauti išlaikymo iš pilnamečių vaikų. Tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė pakankamai įrodymų, kad jis reguliariai išlaikė savo vaikus, su jais bendravo, kol vaikams buvo labiausia reikalinga jo parama, juolab, kad pats apeliantas pripažįsta, kad vaikams skyrė minimalų išlaikymą. Iš pateiktų dokumentų nematyti, kad apeliantas vaikams reguliariai teikė išlaikymą.
24. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai ir argumentuotai išdėstė sprendimo motyvus, įvertino surinktus įrodymus ir būtent jų pagrindu atmetė ieškinį, remdamasis CK 3.206 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju nėra itin svarbūs vestuvinių nuotraukų vaizdai, kurie iš esmės neįrodo, jog apeliantas rūpinosi vaikais iki pilnametystės. Prijungtoje byloje Nr. e2-7066-853/2018 esantys įrodymai yra padriki, didžioji dalis jų iš viso nepridėta. Apie apelianto sveikatą dokumentų nėra, nors jis pats teigia, kad jie turi būti. Tokiu atveju neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovas netinkamai rūpinosi savo vaikais – dėl sveikatos būklės ar dėl kitų priežasčių.
25. Atmetant ieškovo apeliacinį skundą, advokato pagalbos išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.