Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams J. T. (J. T.), Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl leidimo vykdyti atsakovo prievolę bankui dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi priimtas ieškovės S. M. atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalyje atsakovams J. T., Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties „Laisvai“ Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc) ir kredito gavėjo J. T., refinansavimo ieškovės vardu, nustatant kad paskolos grąžinimo terminas yra 2028 m. rugpjūčio 29 d., ir civilinė byla Nr. 2-548-676/2019 šioje dalyje nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp atsakovės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (tuo metu - Nordea Bank Finland Plc.) ir kredito gavėjo atsakovo J. T. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kredito sutartis „Laisvai“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kredito sutartis), kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 28 962 Eur dydžio kreditas terminui iki 2018 m. birželio 30 d. (Kredito sutarties specialiosios dalies 1-2.1 punktas). Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka (Kredito sutarties specialiosios dalies 3 punktas), įkeisto turto savininkė ieškovė S. M.. Kredito gavėjas J. T. įsipareigojo kredito davėjui Kredito sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti laiku pagal Kredito sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau juos kreditoriui vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais nedengė palūkanų, o suėjus kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d. negrąžino Bankui suteikto kredito. Kredito gavėjui, t.y. atsakovui J. T., netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Kredito sutartį bei tokiu būdu pažeidžiant Kredito sutarties sąlygas, Kredito davėjas Kredito sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2018 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įspėjo apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei paragino nustatytu terminu padengti esamą įsiskolinimą; Kredito gavėjas taip pat buvo įspėtas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo Bankas nutrauks Kredito sutartį ir inicijuos priverstinį skolos išieškojimą. Banko nustatytu terminu įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d. ir neįvykdžius įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, Kredito gavėjui atsakovui J. T. ir įkeisto turto savininkei ieškovei S. M. Bankas išsiuntė 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo sumokėti skolą; šiuo raštu Kredito gavėjas ir ieškovė buvo informuoti, kad suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d. ir nepadengus pagal susidariusio 29 501,27 Eur įsiskolinimo, Bankas imsis priverstinio skolos išieškojimo veiksmų. Banko 2018 m. liepos 26 d. rašte nustatytu terminu įsiskolinimas Bankui nebuvo padengtas. Suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Banko prašė leisti jai perimti kredito gavėjos teises ir pareigas pagal Kredito sutartį, tačiau Bankas 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko refinansuoti Kredito sutartį įvertinus ieškovės perspektyvas tinkamai įvykdyti Kredito sutartimi prisiimtinus įsipareigojimus. Suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d. Bankas nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Bankui įkeisto nekilnojamojo turto; Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras 2018 m. lapkričio 8 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą; notaro atliktas vykdomasis įrašas yra pateiktas vykdyti antstolei Redai Vizgaudienei ir jos vykdomas.

Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininko pakeitimas prievolėje (skolos perkėlimas) galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą, bet tik tuo atveju, jeigu tokiam skolos perkėlimui raštu pritaria kreditorius (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Taigi abiem atvejais skolos perkėlimas galimas tik esant raštu išreikštai kreditoriaus valiai pritarti pradinio skolininko pakeitimui kitu skolininku. Imperatyvusis skolos perkėlimo santykių reglamentavimas yra pagrįstas, nes kreditoriui skolininko asmuo turi esminę reikšmę; sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu jis įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti, taigi skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 184/2013).

Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Nagrinėjamu atveju atsakovas J. T. įsipareigojo mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką, taip pat Kredito sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti laiku pagal Kredito sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau juos Bankui vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais nedengė palūkanų, o suėjus kredito grąžinimo terminui negrąžino Bankui suteikto kredito.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad realiai galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal siūlomas naujas sąlygas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė tokius įsipareigojimus galėtų tinkamai įvykdyti. Priešingai – byloje esantys įrodymai apie ieškovės pajamas patvirtina, kad ji negalėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos pajamos sudaro tik 154,57 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir 152 Eur per mėnesį išmoka už nepilnamečio vaiko globą, kitų įrodymų apie gaunamas pajamas ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bendros Ieškovės pajamos sudaro 306,7 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodomos 152 Eur per mėnesį negali būti vertinamos kaip ieškovės pajamos, kurios galėtų būti nukreiptos kredito grąžinimui, nes tai yra nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti pinigai, skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė taip pat nurodo, kad yra sudariusi santuoką ir jos sutuoktinio pajamos sudaro 643 Eur per mėnesį, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės sutuoktinio pajamos negali būti įtraukiamos į ieškovės pajamų balansą. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos ir J. U. bažnytinė santuoka įtraukta į apskaitą civilinės būklės aktų registravimą įstatymų nustatyta tvarka. Todėl ieškovės ir J. U. bažnytinė santuoka nesukelia įstatyme numatytų teisinių pasekmių, o santuokos sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Ieškovė reiškia reikalavimą leisti jai asmeniškai vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, todėl sprendžiant dėl ieškovės finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį vertintinos būtent ieškovės, o ne trečiųjų asmenų pajamos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vertinamos ieškovės pajamos bylos duomenimis sudaro vos 154,57 Eur per mėnesį.

Kredito sutartyje nustatytas kredito (skolos) grąžinimo terminas yra viena esminių sąlygų, kurios tinkamas vykdymas įprastai laikomas kertiniu skolininko įsipareigojimų kreditoriui elementu. Prisiimdamas prievoles, kiekvienas ūkinėje komercinėje sferoje veikiantis subjektas privalo atitinkamai įvertinti savo galimybes, prisiimdamas įsipareigojimus įvykdyti tinkamai ir laiku. Sudarydamas sutartį šalys siekia individualių tikslų ir atitinkamai išreiškia savo valią. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl naujo termino nustatymo ir todėl, kad net ir nustačius naują prievolės įvykdymo terminą, įsipareigojimai pagal Kredito sutartį vis tiek liktų neįvykdyti dėl to, kad ieškovė bylos duomenimis neturi pakankamai pajamų įsipareigojimų įvykdymui.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog egzistuotų CK 6.204 straipsnyje numatytos sąlygos, būtinos sutarties pakeitimui (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad ji yra silpnesnioji šalis santykyje su Banku, todėl jos atžvilgiu turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugos garantijos. Šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties privalomumo ir vykdytinumo (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Teismas, atsižvelgęs į susidariusį įsiskolinimo dydį, Banko veiksmus suteikiant ieškovei bei kredito gavėjui papildomai pakankamai protingus terminus prisiimtiems įsipareigojimams Bankui įvykdyti, daro išvadą, kad ieškovė pažeidė Kredito sutartį iš esmės, o Bankas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovę ir/ar atsakovą J. T., kaip vartotojus (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad Bankas tinkamai neinformavo jos, o tik 2018 m. liepos 26 d. raštu įspėjo, kad skolininkas J. T. nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Bankui. Bylos duomenimis suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d. įsipareigojimai pagal Kredito sutartį nebuvo tinkamai įvykdyti, Kredito gavėjui ir ieškovei - įkeisto turto savininkei, Kredito sutartyje nurodytais ir kitais žinomais adresais buvo išsiųstas Banko 2018 m. liepos 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Reikalavimas sumokėti skolą“, kuriuo Kredito gavėjas ir ieškovė buvo informuoti, kad suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d. įsipareigojimai pagal Kredito sutartį nebuvo tinkamai įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Banko siųsti pranešimai ieškovei bei kredito gavėjui laikytini įteiktais tinkamai, o ieškovės argumentai, kad atsakovas nesilaikė Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl informavimo, laikytini nepagrįstais.

Be to, ieškovė nurodo, kad bankas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes ieškovė nurodo, jog ji maksimaliai stengėsi įvykdyti Kredito sutartį, ieškojo būdų tolimesniam Kredito sutarties vykdymui, o Bankas priešingai, siekė užkirsti kelią galimam Kredito sutarties vykdymo atnaujinimui. Tačiau, teismo vertinimu, tokios ieškovės pozicijos nepagrindžia byloje esantys duomenys bei įrodymai. Kaip minėta, tik suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d. Bankas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Bankui įkeisto nekilnojamojo turto, buvo pradėtas vykdymo procesas. Teismas įvertina ir tai, jog ieškovė, stengdamasi perimti kredito gavėjo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį prieš Banką bei deklaruodama visokeriopas pastangas grąžinti Bankui susidariusį kredito gavėjo įsiskolinimą, bylos duomenimis, pasibaigus pagal Kredito sutartį galutiniam kredito grąžinimo terminui 2018 m. birželio 30 d., nesumokėjo net dalies susidariusio įsiskolinimo tiek iki 2018 m. birželio 30 d., tiek po 2018 m. birželio 30 d. nei Bankui, nei antstolei vykdymo procese.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti; šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, taip pat ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, teismas siekia išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas sutinka su atsakovės nurodyta pozicija, kad vertinant ieškovės reikalavimą kaip reikalavimą išdėstyti 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro atlikto vykdomojo įrašo pagrindu priteistą skolą neapibrėžtam terminui iki galutinio įvykdymo, leidžiant mokėti po 200 Eur per mėnesį, bei įvertinant, kad bylos duomenimis skolos suma pagal Kredito sutartį sudaro 32 850,59 Eur, tai reikštų, jog nurodyta skola turėtų būti padengta per 165 mėnesius, o tai ai reikštų, kad skola Bankui geriausiu atveju galėtų būti padengta per beveik 14 metų laikotarpį, todėl toks terminas yra neprotingas ir pažeidžia Banko, kaip kreditoriaus, interesus kaip galima greičiau atgauti priteistą skolą. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, jog ji galėtų sumokėti nurodytą skolos sumą mokėdama periodines įmokas (CPK 178 straipsnis).

Apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš turto išieškoma gali būti tik tada, jei išieškomos sumos nėra galimybės išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Papildomas apribojimas nustatytas išieškant iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, – toks išieškojimas galimas tik tokiu atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 straipsnio 3 dalis). CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dar viena lengvata skolininkui - teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra konstatavęs, kad šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto ir kad ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014). Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą siūlė ieškovei įstatymų nustatyta tvarka vykdymo procese aktyviai naudotis jai suteiktomis teisėmis, tačiau, bylos duomenimis, ji šiomis teisėmis naudotis nepageidavo. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl kartu gyvenančio globotinio šiuo atveju bylos duomenimis nepaneigia įstatymo nustatytos galimybės esant nustatytoms sąlygoms išieškojimo galimybėms iš įkeisto nustatyta tvarka turto (CPK 178 straipsnis).

Ištyrus įrodymus teismas daro išvadą, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Ieškovės reikalavimas atmestinas. Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b.l. 5), ieškovės prašymu teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovei atidėtas 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 23-24), todėl, ieškinį atmetus valstybei iš ieškovės priteistina 150 Eur žyminis mokestis. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, turėjo 1 573 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl, atmetus ieškinį, įvertinus ir pareikštų reikalavimų apimtį bei pobūdį, bylos sudėtingumą, trukmę, ieškovė turi atlyginti atsakovei 1 573 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, įvertinus ir tai, jog ieškovė nurodytų sumų sumokėjimo išdėstyti ar atidėti jų mokėjimą bylos nagrinėjimo metu neprašė (CPK 96 straipsnio 1dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iš ieškovės S. M. 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteistą žyminį mokestį ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.